- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-03
- Bylos Nr.
- 1-314-810/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-5548-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Dambrauskienė
- Kaltinamasis
- Ž. Č.
- Nukentėjusysis
- L. B., J. J.
- Advokatai
- Stasė Kupčiūnienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Dambrauskienė, sekretoriaujant Urtei Zagurskytei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Mizarui, kaltinamajai Ž. Č., gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, nukentėjusiajai L. B., nukentėjusiajam J. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Ž. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, 7 klasių išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamoji Ž. Č. 2016 m. lapkričio 24 d., laikotarpiu nuo 09.10 val. iki 12.10 val., būste, nepažymėtame jokiu numeriu, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su V. K. metu, tyčia, ne mažiau kaip 52 kartus durdama peiliu V. K. į galvą, krūtinę, pilvą, nugarą ir rankas, taip padarydama nukentėjusiajai tris durtinius - pjautinius kiauryminius krūtinės sužalojimus su krūtinkaulio, krūtinės kairės pusės II šonkaulio, abiejų plaučių ir širdinplėvės pažeidimais, dvidešimt penkias durtines - pjautines žaizdas dešinės akies vokuose ir dešinio viršutinio žandikaulio antyje, kakle, dešiniame petyje, nugaroje, abiejuose žastuose ir pilve, dvidešimt penkias pjautines žaizdas abiejuose momenyse, abiejuose smilkiniuose, dešinėje ausyje, sprande, nugaroje, dešinio žasto ir abiejuose plaštakose bei pilve, poodinę kraujosruvą dešiniame rieše, ko pasėkoje dėl krūtinės durtinių - pjautinių kiauryminių sužalojimų su abiejų plaučių ir širdinplėvės pažeidimais, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, plaučių suspaudimu oru ir trauminiu šoku, V. K. įvykio vietoje mirė, t. y. nužudė V. K..
Šiais veiksmais Ž. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji Ž. Č. kalta padarius inkriminuotą nusikaltimą prisipažino ir parodė, kad 2016 m. lapkričio 24 d., apie 9 val. ryto, pas ją atėjo netoliese gyvenanti V. K., su kuria bendravo, ir pasiūlė eiti pas ją. Iš ryto ji pati tikrai nebuvo blaivi, ar blaivi buvo V. K. pasakyti negali. Pas V. K. kartu gėrė gryną spiritą ir pradėjo konfliktuoti. Gali būti, kad konfliktuoti pradėjo po 2 valandų. Kiek prasidėjus konfliktui buvo išgėrusios, tiksliai nepamena, tačiau nemažai. Iš pradžių V. K. sėdėjo, vėliau atsigulė. Ji buvo susipykusi su savo sugyventiniu R. M., o V. K. pradėjo ją mokyti, sakyti, kad ji pati kalta, nes per daug geria, dėl ko susiginčijo. Nors prašė, kad V. K. nutiltų, ji nenutilo. Tuomet, apimta įsiučio, ji pagriebė peilį ir sudavė juo V. K.. Tuo metu negalvojo ką daro, tačiau nužudyti nenorėjo. Visų įvykio aplinkybių nepamena, tačiau galėjo suduoti V. K. peiliu daugiau nei 15 smūgių į pilvą ir galvą. Peilį naudojo tik vieną, kitų įrankių neturėjo. V. K. priešinosi, sugriebė jai už plaukų, tačiau ji savo veiksmus nutraukė tik tada, kai V. K. nebejudėjo. Tuomet pradėjo verkti, šaukti, bet V. K. nebeatsikėlė. Peilį, kuriuo sužalojo V. K., numetė po stalu. Kai suprato, kad atsitiko nelaimė, ieškojo kam paskambinti pagalbos. Su savimi telefono neturėjo, V. K. namuose telefono taip pat neieškojo. Išėjusi iš namų, ji sutiko D. Ž. ir pasakė, kad turbūt nužudė V.. D. Ž. kažkur pabėgo. Tuomet ji ėjo link savo namų, tačiau buvo sulaikyta policijos pareigūnų. Tą dieną buvo apsirengusi šviesiai mėlynos spalvos sportinėmis kelnėmis, žaliai baltu bliuzonu ir ruda striuke. Šie drabužiai ikiteisminio tyrimo metu iš jos buvo paimti. Nurodo, jog ji alkoholį vartodavo dažnai, o išgėrusi būdavo labai konfliktiška ir agresyvi. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji L. B. parodė, kad V. K. yra jos sesuo. Paskutinį kartą su ja buvo susitikusi 2016 m. rugpjūčio mėnesį, 2016 m. rugsėjo mėnesį kelis kartus kalbėjo telefonu. V. K. turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau nebuvo konfliktiška, pavartojusi alkoholio eidavo miegoti.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. J. parodė, kad V. K. buvo jo dukra. Ji mėgdavo išgerti, tačiau išgėrusi nebūdavo konfliktiška, eidavo miegoti, niekada nebuvo jo įžeidusi.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. Ž. parodė, kad neprisimena visų įvykio aplinkybių, kadangi nuo jo praėjo ilgas laiko tarpas. Prisimena, jog įvykis įvyko sodo namelyje. Sodo nameliai yra netoli (duomenys neskelbtini) gatvės, be adreso. Įvykio dieną jis dirbo kapinėse, kur turėjo dirbti iki 12 valandos, tačiau iš darbo buvo išleistas laikotarpyje nuo 11 iki 12 valandos. Jam grįžus iš darbo į sodo namelį, išgirdo klyksmą ir pamatė pas jį atbėgančią šalia gyvenančią Ž. Č.. Visi jos drabužiai buvo kruvini, todėl pamanė, kad ji sužeista. Ž. Č. pasakė jam, kad turbūt nužudė V.. Tuomet jis pradėjo eiti link V. K. namuko, o Ž. Č. pasakė, kad neitų, nes ji nebegyva. Į namo vidų jis nėjo, tik įkišo galvą ir pamatė V. K. pilvo srityje esančias durtines žaizdas. Kadangi jo telefonas buvo išsikrovęs, išbėgo pas kaimyną D. M., paprašė iškviesti greitąją ir policiją.
Teisminio nagrinėjimo metu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo D. Ž. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus liudytojas nurodė, kad jie yra teisingi ir juos patvirtina. Nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 24 d. apklaustas D. Ž. parodė, kad pastovios gyvenamosios vietos neturi, maždaug pusę metų gyvena sodo namelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) kapinių, adreso nežino. Visi namukai, esantys toje vietoje, numerių neturi. Šalia jo viename sodo namelyje dviese gyveno pažįstami sugyventiniai V. K. ir K. O.. Jie yra asocialūs, mėgstantys išgerti, nedirbantys. 2016 m. lapkričio 24 d., apie 12.05 val., į namelį šaukdama atėjo kitame sodo namelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, gyvenanti girta Ž. Č. ir pasakė, kad ji galimai nužudė V.. Ž. rankos ir drabužiai buvo kruvini, todėl nuėjo pas V. į namelį pasižiūrėti. V. sodo namelyje gulėjo lovoje ant nugaros, pilve matėsi durtinės žaizdos. Tada jis iškart nubėgo į savo darbovietę paskambinti numeriu 112. Sutikęs bendradarbį D. M., paprašė jo telefono, sakė, kad reikia skubiai paskambinti į greitąją pagalbą. Teigė, kad paskambino greitajai pagalbai ir iškvietė policiją. Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai konstatavo V. mirtį. Sulaukęs policijos pareigūnų, juos nuvedė į V. namelį, kuriame taip pat buvo ir Ž.. Ž. vilkėjo šviesias sportines kelnes, kurios buvo kruvinos, kitų jos drabužių ar avalynės neįsidėmėjo. Įrankio, peilio, kuriuo galėjo būti nužudyta V., nematė, pati Ž. jo rankose taip pat neturėjo (b. t. 1, b. l. 67-68).
2016 m. lapkričio 24 d. papildomai apklaustas D. Ž. parodė, kad tuo metu, kai susipažino su Ž. Č., ji turėjo draugą R., kuris kartu su ja nebegyvena apie 3-4 mėnesius. Jis išvyko gyventi į kažkokį kaimą dėl Ž. Č. išgertuvių, be to, jam ten pasiūlė darbą. V. su K. Ž. vengė, nenorėjo su ja bendrauti, jos bijojo, kadangi pavartojusi alkoholio ji būdavo labai arši, pastoviai grasindavo, kad primuš. Ar šiandien Ž. Su V. gėrė nežino, gali spręsti tik pagal Ž. elgesį. Tačiau, mano, kad Ž. buvo girta, galbūt V. kažką pasakė, kas Ž. nepatiko, ir viskas taip nutiko. Pati V. tikrai buvo rami, nekonfliktuojanti, o Ž. daug nereikėjo, truputį kas nepatikdavo, ji tuoj pykdavo ir tapdavo agresyvi (b. t. 1, b. l. 70-74).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. M. parodė, kad 2016 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos nepamena, į jo namus atbėgo D. Ž. ir paprašė telefono. Paskambinęs telefonu, D. Ž. pasakė, kad nužudytas žmogus. Nurodė, jog nužudytą moterį jis pažįsta tik iš matymo ir jos vardo nežino. Kaltinamąją yra matęs prie savo namų soduose, du-tris kartus kartu su ja šventęs, bet jos vardo nežino. Daugiau jokių aplinkybių, susijusių su įvykiu, nurodė nežinantis.
Teisminio nagrinėjimo metu teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo D. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus liudytojas nurodė, kad jie yra teisingi ir juos patvirtina. Nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 25 d. apklaustas D. M. parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, nuosavame name, už jo namo yra (duomenys neskelbtini) kapinės. Žino, kad apleistuose nameliuose, esančiuose netoliese, gyveno V. (V. K.) su sugyventiniu K. (K. O.). Pažinojo moterį vardu Ž. (Ž. Č.), kuri gyveno su sugyventiniu vardu R., kuris ją 2016 m. lapkričio 21 d. paliko, dėl ko Ž. pradėjo dar labiau gerti ir, mano, kad ji vartoti alkoholį nenustojo dar nuo pirmadienio. Kad buvo nužudyta V., jis sužinojo iš D. Ž., kuris taip pat dirba (duomenys neskelbtini) kapinėse darbininku. D. apie 12.30 val. atbėgo pas jį į namus ir paprašė telefono paskambinti, nes yra subadyta kaimynė. D. Ž. pasakė, kad tai sužinojo iš Ž., kuri visa kruvina atėjo pas jį į namelį ir pasakė, kad arba ji užmušė, arba pripjovė kaimynę. D. pasakojo, kad pirmiausia nubėgo į namelį pas V., kur pamatė ją gulinčią kruviną ant lovos, matė kelis dūrius pilvo srityje, todėl atbėgo pas jį paprašyti telefono paskambinti policijai ir apie tai pranešti. Parodė, kad Ž. gali apibūdinti kaip agresyvią moterį, kiek jam tekę girdėti iš kitų rajone gyvenančių asmenų, ji yra ne vienam grasinusi ir papjauti, ir užmušti, jį patį yra sužeidusi peiliu, tačiau dėl to jis į policiją nesikreipė. Ž. pastoviai vartoja alkoholinius gėrimus. Ar tarp nužudytosios V. ir Ž. galėjo būti koks tarpusavio konfliktas nežino, tačiau yra girdėjęs, kad jos tarpusavyje pykosi, Ž. yra kalbėjusi, kad ji V. vis tiek kada pripjaus, ar kitaip nužudys (b. t. 1, b. l. 75-77).
2016 m. lapkričio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolu (b. t. 1, b. l. 15-33) ir Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo raštais (128-133) nustatyta, kad įvykio vieta yra būstas, nepažymėtas jokiu numeriu, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame ant sofos-lovos, arčiau kairės sienos pusės, rastas apie 50 metų amžiaus, stambaus kūno sudėjimo, tamsių plaukų moteriškos lyties lavonas, gulintis ant kairiojo šono. Lavonas mūvi violetinės spalvos treningo kelnes, vilki juodai-violetinės spalvos megztinį ilgomis rankovėmis, po juo vilki dar vieną rudai raudonos spalvos su raštais megztinį. Abu megztiniai skylėti, ant jų matosi raudonos dėmės, panašios į kraują. Lavoniniai reiškiniai fiksuojami 14.10 val., kūnas šiltas, sustingimo požymių nei vienoje iš tikrintų raumenų grupių nerasta. Lavondėmės besiformuojančios nugarinėje dalyje kūno paviršiuje, paspaudus pirštu išnyksta ir vėl atsistato po 10 sekundžių. Kūno vidinė temperatūra 34,0 laipsnių. Vyzdžių reakcija gerai išreikšta, gyva, nuo maksimaliai plataus 6 mm per 5 sekundes susitraukė iki 3 mm. Raumens atsakas į mechaninį dirginimą vidutiniškai išreikštas. Lavono veidas kraujuotas, dešinės akies voke bei kairės pusės antakyje matosi pjautinės žaizdos. Lavono galvoje, ties dešinio žandikaulio kampo, galvos plaukuotoje dalyje, kairiajame ir dešiniajame pečiuose, pilvo matosi daugybinės pjautinės - durtinės žaizdos. Tarp kairės ir dešinės krūtų, apačioje, arčiau dešinės krūties, viena pjautinė - durtinė žaizda. Ant lavono dešinės rankos antrojo piršto vidurinio falango nugarinėje pusėje matosi dvi durtinės - pjautinės žaizdos. Lavono kūną pavertus ant nugaros, paskui ant dešiniojo šono, po lavono sėdmenimis matosi plaukų kuokštas. Palei galinę sieną, tarp lovos krašto ir stalo galinės kojos ant kilimo, matomi du virtuviniai peiliai ir viena metalinė šakutė, ant kurių matyti raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Po apžiūros iš įvykio vietos paimta: nuoplovos nuo durų rankenos, raudonos spalvos dėmių nuoplovos nuo palangės, raudonos spalvos dėmių nuoplovos nuo polisterolio, 1 pora kojinių, violetinės spalvos kelnės, du megztiniai, du pagalvės užvalkalai, plaukų kuokštas, antklodė, užtiesalas, užtiesimas, paklodė, du peiliai, šakutė, stiklinė, stikliukas, žiebtuvėlis, nuorūkos popieriaus skiautė (11 vnt.).
2016 m. lapkričio 24 d. tarnybiniais pranešimais (b. t. 1, b. l. 36-37) nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 24 d., apie 12.35 val., vyr. patruliai L. D. ir R. P. (dirbant radijo šaukiniu „457“) bei vyr. patruliai A. Ž. ir G. M. (dirbant radijo šaukiniu „456“) iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prieš 15 min. vyras sutiko neblaivią, kruviną moterį, kuri minėjo nužudžiusi savo draugę. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko D. Ž., kuris paaiškino, kad apie 12.05 val. pas jį atbėgo iš matymo pažįstama moteris, kuri pasakė, kad galimai nužudė kitą moterį, gyvenančią gretimame sodo namelyje. D. Ž. nubėgus nurodytu adresu, jis pastebėjo lovoje gulinčią moterį, kurios pilvo srityje matėsi durtinės žaizdos. Vyriškis pagalvojo, kad moteris nebegyva, nes neberodė gyvybės ženklų, todėl nubėgo pas kitą kaimyną ir paskambino numeriu 112. Patruliai, nubėgę nurodytu adresu, pastebėjo lovoje gulinčią apie 45 metų moterį, kurios pilvo srityje matėsi daugybinės durtinės žaizdos. Greta jos ant lovos sėdėjo kita moteris, kuri laikė apsikabinusi lovoje gulinčią moterį ir klykė, moters rankos buvo kruvinos. D. Ž. nurodė, kad tai ta pati moteris, kuri buvo atbėgusi pas jį ir pasakiusi, kad galimai nužudė kitą moterį. Įtariama nužudymu pilietė buvo sulaikyta ir nuvesta į tarnybinį automobilį, ji prisistatė kaip Ž. Č..
2016 m. lapkričio 24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b. t. 1, b. l. 112) nustatyta, kad Ž. Č. pateikė drabužius: šviesios spalvos kelnes, žaliai baltos spalvos bliuzoną, tamsiai pilkos spalvos striukę.
Iš 2016 m. gruodžio 12 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (b. t. 2, b. l. 94-97) matyti, kad Ž. Č. savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino nusikaltimo vietoje, parodė namelį, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame kartu su V. K. vartojo alkoholinius gėrimus, kėdę, ant kurios iš pradžių sėdėjo V. K., bei sofą-lovą, ant kurios sėdėjo ji pati, o vėliau atsigulė V. K.. Ž. Č. nurodo, jog joms susipykus, paėmė peilį iš ant stalo esančio puodelio ir sėdėdama ant sofos-lovos peiliu sudavė V. K. į įvairias kūno vietas, numetė peilį po stalu ir išėjo į lauką.
2017 m. balandžio 12 d. daiktų apžiūros protokolu, pokalbio stenograma (b. t. 1, b. l. 128-133) nustatyta, kad apžiūrėta Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikta skaitmeninio garso įrašo kopija, kurioje užfiksuotas 2016 m. lapkričio 24 d. 12.24 val. pranešimas apie V. K. nužudymą, kuriuo D. Ž. praneša apie tai, kad (duomenys neskelbtini), sodo namelyje, galimai buvo nužudyta moteris.
2017 m. kovo 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 138-147) nustatyta, kad V. K. mirė nuo krūtinės durtinių - pjautinių kiauryminių sužalojimų su abiejų plaučių ir širdiplėvės pažeidimu. Tai komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, plaučių suspaudimu oru ir trauminiu šoku. V. K. mirė prieš 2-5 val. iki lavono apžiūros įvykio vietoje - 2016 m. lapkričio 24 d., 14.10 val. V. K. lavone konstatuoti šie sužalojimai: trys durtiniai - pjautiniai kiauryminiai krūtinės sužalojimai su krūtinkaulio, krūtinės kairės pusės II šonkaulio, abiejų plaučių ir širdiplėvės pažeidimu (3.1. punktas); dvidešimt penkios durtinės - pjautinės žaizdos dešinės akies vokuose ir dešinio viršutinio žandikaulio antyje, kakle, dešiniame petyje, nugaroje, abiejuose žastuose ir pilve (3.2. punktas); dvidešimt penkios pjautinės žaizdos abiejuose momenyse, abiejuose smilkiniuose, dešinėje ausyje, sprande, nugaroje, dešinio žasto ir abiejose plaštakose ir pilve (3.3. punktas); odos nubrozdinimas kairiame žaste (3.4. punktas); poodinė kraujosruva dešiniame rieše (3.5. punktas). Sužalojimai V. K. padaryti ne mažiau kaip penkiasdešimt dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Pomirtinių sužalojimų V. K. lavone nekonstatuota. Sužalojimai išvardinti 3.1. punkte padaryti aštriu duriančiu - pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti vienpusiai aštri peilio geležtė, kelių-keliolikos minučių laikotarpyje prieš mirtį. Sužalojimai išvardinti 3.2. punkte padaryti aštriu duriančiu - pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilio geležtė, kelių-keliolikos minučių laikotarpiu prieš mirtį. Sužalojimai išvardinti 3.3. išvados punkte padaryti aštriu duriančiu - pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilio geležtė, kelių-keliolikos minučių laikotarpyje ir tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo. Sužalojimai padaryti skirtingais daiktais ir įrankiais, durtiniai - pjautiniai sužalojimai padaryti vienpusiai aštria geležte įrankiu, kuo galėjo būti peilis, geležtės plotis 17,2-22 mm. Odos nubrozdinimas kairiame žaste padarytas kieto bukabriaunio daikto poveikyje, kelių minučių laikotarpyje prieš mirtį ir tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo. Poodinė kraujosruva dešiniame rieše padaryta kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių, paros laikotarpyje prieš mirtį. V. K. lavono kraujyje rasta 4,05‰ (promilės) etilo alkoholio, kas, V. K. esant gyvai, būtų vertinama sunkiu girtumu.
2017 m. kovo 6 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 163-172) patvirtina, kad ant iš įvykio vietos paimtų ir tirti pateiktų tampono su nuoplova nuo polisterolio prie lovos ir pagalvės užvalkalo, rasta kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. K. genotipu. Ant cigaretės nuorūkos, tiriant pažymėtos Nr. 2, rasta biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su Ž. Č. genotipu. Ant pateikto tirti tampono su Ž. Č. kairės rankos panagių turiniu, rasta tarpusavyje susimaišiusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų (iš jų ir kraujo), tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso kraujas, rastas ant tampono. Ant tampono su Ž. Č. kairės rankos panagių turiniu gauto mišraus DNR profilio alelių rinkinys sutampa su sudėtiniu V. K. ir Ž. Č. genotipus sudarančiu alelių rinkiniu. Ant tampono su Ž. Č. dešinės rankos panagių turiniu, rasta dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (iš jų ir kraujo), tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių vieno asmens genotipas sutampa su Ž. Č. genotipu, kito asmens genotipas sutampa su V. K. genotipu, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso kraujas, rastas ant tampono. Ant pateiktų tirti cigarečių nuorūkų, tiriant pažymėtų Nr. 1, Nr. 8, rasta dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių vieno asmens genotipas sutampa su Ž. Č. genotipu, kito asmens genotipas sutampa su V. K. genotipu. Ant cigaretės nuorūkos, tiriant pažymėtos Nr. 7, gauto mišraus DNR profilio alelių rinkinys sutampa su sudėtiniu V. K. ir Ž. Č. genotipus sudarančiu alelių rinkiniu. Ant cigaretės nuorūkos, tiriant pažymėtos Nr. 9, mėg. Nr. 18 rasta biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su Ž. Č. genotipu, mėg. Nr. 20 rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (iš jų ir kraujo), tinkamų tik vieno asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su Ž. Č. genotipu. Ant cigaretės nuorūkos, tiriant pažymėtos Nr. 10, mėg. Nr. 19 rasta biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su Ž. Č. genotipu. Ant stiklinės, mėg. Nr. 23 rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tinkamų tik vieno asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su Ž. Č. genotipu. Ant peilio, tiriant pažymėto Nr. 1, mėg. Nr. 31 rasta kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. K. genotipu. Ant peilio, tiriant pažymėto Nr. 2, mėg. Nr. 33 rasta kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. K. genotipu, mėg. Nr. 34 rasta dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (iš jų ir kraujo), tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių vieno asmens genotipas sutampa su Ž. Č. genotipu, kito asmens genotipas sutampa su V. K. genotipu. Ant šakutės rasta kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. K. genotipu. Ant paklodės, mėg. Nr. 38 rasta kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. K. genotipu. Ant V. K. rankų nagų nuokarpų, užtiesalų rasta kraujo, tinkamo asmenybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. K. genotipu. Ant antklodės, mėg. Nr. 48 rasta kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. K. genotipu.
2017 m. gegužės 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 184-192) nustatyta, kad V. K. krūtinkaulio kardinės ataugos sužalojimas, esantis krūtinės žaizdos (žaizda Nr. 2) projekcijoje, padarytas 2016 m. lapkričio 24 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtu ir tirti pateiktu peiliu Nr. 2. Tikėtina, kad kitos, tirti pateiktos V. K. žaizdos (krūtinės Nr. 1 ir pilvo A, B, C) padarytos peiliu Nr. 2.
2017 m. balandžio 10 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 2, b. l. 5-8) nustatyta, kad kvapo pėdsake, paimtame 2016 m. lapkričio 24 d., name prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuo peilio geležine rankena rastas Ž. Č. kvapas. Tikėtina, kad kvapo pėdsake nuo metalinės šakutės yra Ž. Č. kvapas. Kvapo pėdsake nuo peilio medine rankena Ž. Č. kvapo pėdsakų nerasta.
2016 m. lapkričio 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 2, b. l. 14) nustatyta, kad Ž. Č. konstatuotas plaukų praretėjimas galvoje, odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje. Odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje padarytas kietu buku daiktu, plaukų išretėjimas galvoje galėjo būti padarytas raunant plaukus. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2016 m. lapkričio 24 d., dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai nebūdingi savigynai.
2017 m. sausio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 2, b. l. 15) nustatyta, kad atlikus 2016 m. lapkričio 24 d. 13.50 val. paimto kraujo ir 2016 m. lapkričio 24 d. 13.55 val. paimto šlapimo tyrimą, Ž. Č. kraujyje rasta 4,14‰ promilės etilo alkoholio, šlapime rasta 4,82‰ promilės etilo alkoholio.
Iš 2016 m. lapkričio 24 d. pristatytojo asmens testu alkoholiui protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 2, b. l. 50) matyti, jog 2016 m. lapkričio 24 d. 14.41 val., atlikus Ž. Č. neblaivumo patikrinimą, nustatyta, kad Ž. Č. neblaivumas - 3,56‰ promilės.
Iš 2017 m. vasario 10 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Ž. Č. nusikaltimo padarymo metu konstatuojamas lėtinis psichikos ir asmenybės sutrikimas - psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, taip pat emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas, tačiau pagal savo psichikos būklę Ž. Č. galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali būti apklausiama ir duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, jai nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.
2017 m. liepos 10 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 3, b. l. 9-12) nustatyta, kad ant pateiktų tirti V. K. kelnių rasta kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. K. genotipu. Ant Ž. Č. bliuzono rasta kraujo (mėg. Nr. 6), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. K. genotipu; rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (iš jų ir kraujo) (pažymėta mėg. Nr. 7), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vienos moters biologiniai pėdsakai, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso kraujas, rastas ant bliuzono mėg. Nr. 7. Ant bliuzono mėg. Nr. 7 rastų, asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkamų, biologinių pėdsakų arba kraujo genotipas sutampa su V. K. genotipu. Ant Ž. Č. striukės rasta tarpusavyje susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (iš jų ir kraujo) (pažymėta mėg. Nr. 8), tinkamų dviejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui (ar abiem) priklauso kraujas, rastas ant striukės mėg. Nr. 8. Ant striukės mėg. Nr. 8 gauto mišraus DNR profilio alelių rinkinys sutampa su sudėtiniu V. K. ir Ž. Č. genotipus sudarančiu alelių rinkiniu; rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (iš jų ir kraujo) (pažymėta mėg. Nr. 9, Nr. 10), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vienos moters biologiniai pėdsakai, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso rastas kraujas. Ant Ž. Č. striukės mėg. Nr. 9, Nr. 10 rastų, asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkamų, moters biologinių pėdsakų arba kraujo genotipas sutampa su V. K. genotipu. Ant Ž. Č. kelnių rasta kraujo (pažymėta mėg. Nr. 11), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su Ž. Č. genotipu;:rasta kraujo (pažymėta mėg. Nr. 13), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. K. genotipu.
Spręsdamas Ž. Č. kaltės klausimą, teismas remiasi pačios kaltinamosios visišku prisipažinimu, liudytojų D. Ž. ir D. M. parodymais, kaltinamosios parodymų patikrinimo vietoje nustatytomis aplinkybėmis, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialistų išvadomis, kitais nuosprendyje nurodytais rašytiniais ir daiktiniais įrodymais. Visi aukščiau nurodyti duomenys gauti teisėtu būdu, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamoji Ž. Č. nužudė V. K..
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 129 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir norėjo ją atimti. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ši nekiltų), ar mirtis buvo dėsningas ir numatomas veikos padarinys.
Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad Ž. Č. įvykio dieną būste, nepažymėtame jokiu numeriu, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su V. K. metu tyčia ne mažiau kaip 52 kartus peiliu dūrė V. K. į galvą, krūtinę, pilvą, nugarą ir rankas, taip padarydama nukentėjusiajai tris durtinius - pjautinius kiauryminius krūtinės sužalojimus su krūtinkaulio, krūtinės kairės pusės II šonkaulio, abiejų plaučių ir širdinplėvės pažeidimais, dvidešimt penkias durtines - pjautines žaizdas dešinės akies vokuose ir dešinio viršutinio žandikaulio antyje, kakle, dešiniame petyje, nugaroje, abiejuose žastuose ir pilve, dvidešimt penkias pjautines žaizdas abiejuose momenyse, abiejuose smilkiniuose, dešinėje ausyje, sprande, nugaroje, dešinio žasto ir abiejuose plaštakose bei pilve, poodinę kraujosruvą dešiniame rieše, ko pasėkoje dėl krūtinės durtinių - pjautinių kiauryminių sužalojimų su abiejų plaučių ir širdinplėvės pažeidimais, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, plaučių suspaudimu oru ir trauminiu šoku, V. K. įvykio vietoje mirė. Tarp Ž. Č. veiksmų, t. y. smūgių peiliu sudavimo, ir atsiradusių pasekmių – V. K. mirties nuo ūmaus išorinio ir vidinio nukraujavimo, plaučių suspaudimo ir trauminio šoko dėl durtinių - pjautinių kiauryminių krūtinės sužalojimų su krūtinkaulio, krūtinės kairės pusės II šonkaulio, abiejų plaučių ir širdiplėvės pažeidimu yra būtinasis priežastinis ryšys, nes šie Ž. Č. veiksmai tapo V. K. mirties priežastimi.
Ž. Č. teisiamojo posėdžio metu teigė nenorėjusi nužudyti V. K.. Iš teismo nustatytų aplinkybių matyti, jog Ž. Č. smūgius peiliu nukentėjusiajai sudavė į gyvybiškai svarbias kūno vietas, organus, kuriuos pažeidus galimos sunkios ar net mirtinos pasekmės. Nusikaltimo padarymo mechanizmas, tai, kad kaltinamoji savo nusikalstamus veiksmus baigė atlikti tik tuomet, kai nukentėjusioji nebejudėjo, rodo, kad kaltinamoji neabejotinai veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, jos veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kaip tyčinis nužudymas.
Bausmė Ž. Č. skiriama vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei atsakomybę sunkinančią aplinkybes. Ž. Č. padarė labai sunkų smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), sukėlusį negrįžtamas pasekmes - atėmė žmogui gyvybę, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Vertinant kaltinamosios asmenybę atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji ankščiau neteista, šešis kartus bausta administracine tvarka, 4 kartus iš jų jai paskirta nuobauda – bauda, tačiau informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Vertintina ir tai, jog nors yra jauno darbingo amžiaus iki suėmimo Ž. Č. niekur nedirbo, darbo biržoje registruota nebuvo, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, be to, yra įtraukta į psichiatrijos ligų gydymo bei priklausomybės ligų gydymo įskaitą. Ž. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų. Teismas sprendžia, kad Ž. Č. už šį tyčinį labai sunkų nusikaltimą, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina artima sankcijos vidurkiui. Teismas mano, kad tokia bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą.
Kaltinamajame akte nurodoma, kad byloje dėl tiriant nusikalstamą veiką specialistų atliktų 4 tyrimų, susidarė proceso išlaidos, kurios sudaro 822,48 eurus. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Teismas sprendžia, kad išlaidų, patirtų atliekant kaltinamajame akte nurodytus tyrimus, nėra pagrindo pripažinti proceso išlaidomis BPK 103 straipsnio 3 punkto prasme, kuris nustato taisyklę, kad proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Tyrimus šioje byloje atliko Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro specialistai, kurie tai darė vykdydami savo tarnybines pareigas, todėl priteisti šias proceso išlaidas iš kaltinamosios nėra pagrindo.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis – kompaktiniai diskai su įvykio vietos apžiūros metu darytomis nuotraukomis, Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikta skaitmenine garso įrašo kopija bei Ž. Č. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu paliekami saugoti byloje, Ž. Č. bei V. K. priklausę daiktai, V. K. artimiesiems bei Ž. Č. neišreiškus pageidavimo šiuos daiktus pasiimti, bei kiti daiktai – sunaikinami kaip menkaverčiai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-309 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
Ž. Č. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2017 m. spalio 3 d.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. spalio 3 d.
Kardomąją priemonę – suėmimą Ž. Č. pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- tris vokus su trimis nuoplovomis, dėžę su dviem V. K. megztiniais, voką su dviem pagalvių užvalkalais, voką su plaukų kuokštu, dėžę su antklode, užtiesalu ir užtiesimu, dėžę su paklode, popierinį paketą su dviem peiliais ir šakute, popierinę dėžutę su stikline, stikliuku ir žiebtuvėliu, voką su 10 nuorūkų ir popieriaus skiaute, voką su dviem konteineriais su K. O. panagių turiniu, voką su dviem konteineriais su Ž. Č. panagių turiniu, du vokus su V. K. rankų nagais, voką su K. O. ir V. K. daktiloskopinėmis plokštelėmis, voką su augalinės kilmės medžiaga prie 2016 m. gruodžio 20 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus prie bylos, sunaikinti.
- dėžę su V. K. rūbais – dviem kojinėmis, kelnėmis, Ž. Č. rūbais – bliuzonu, striuke ir kelnėmis, voką su V. K. kraujo pavyzdžiu, K. O. ir Ž. Č. seilių pavyzdžiais, saugomus Kauno apygardos prokuratūroje, sunaikinti.
- kompaktinį diską su 2016 m. lapkričio 24 d. įvykio vietos apžiūros metu darytomis nuotraukomis, kompaktinį diską su 2016 m. gruodžio 29 d. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikta skaitmenine garso įrašo kopija, kompaktinį diską su 2016 m. gruodžio 6 d. Ž. Č. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu – palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, suimtam nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.