Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2015-12-18 · Civilinė byla Nr. 2-1767-831/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-18
Bylos Nr.
2-1767-831/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalijus Krivičius
Pareiškėjas
V. D.
Suinteresuotas asmuo
J. D., R. R.
Advokatai
Edita Gaubienė
Civilinė byla Nr. 2-1767-831/2015Teisminio proceso Nr.: 2-53-3-01467-2015-9Procesinio sprendimo kategorija – 3.4.4.2. (S)
VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 18 d.Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, dalyvaujant pareiškėjui V. D., pareiškėjo atstovei advokatei Editai Gaubienei, suinteresuotiems asmenims J. D. ir R. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos pareiškimą suinteresuotam asmeniui, dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 1997-07-14, bei tėvo R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 1998-12-18, mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Šio fakto nustatymas turės pareiškėjui juridinę reikšmę, kadangi jis siekia gauti paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą ir juridiškai įregistruoti palikimo priėmimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismui pateiktame pareiškime nurodė bei teismo posėdžio metu pareiškėjas bei jo atstovė papildomai paaiškino, kad 1997m. liepos 14d. mirė pareiškėjo motina S. D., kuri bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėjo butą su rūsiu bei dalimi ūkio pastatų, esančius (duomenys neskelbtini). Šis butas yra registruotas pareiškėjo tėvo R. D. vardu. Be to, pareiškėjo motina S. D. buvo padavusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimą į jos tėvų turėtą žemę, tačiau nuosavybės teisės į 2,4 ha žemės sklypą jai buvo atkurtos jau po jos mirties, t.y. 2002m.

Nepraėjus 6 mėnesiams nuo motinos mirties, nepriėmęs jos palikimo (nepadavęs pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo), t.y. 1998 m.gruodžio 18 d. mirė ir pareiškėjo tėvas R. D..

Pagal pareiškėjo turimus dokumentus (gimimo liudijimą) pareiškėjo pavardė yra D., o pareiškėjo tėvų pavardė D..

Kadangi pareiškėjas yra S. D. bei R. D. sūnus, tai kaip įstatyminis įpėdinis turi teisę paveldėti šį jiems priklausantį turtą.

Kad paveldėti motinai bei tėvui priklausantį turtą pareiškėjas, per šešis mėnesius nuo jų mirties, turėjo kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo. Tačiau to nepadarė, kadangi mirus tėvams liko gyventi jiems nuosavybės teise priklausančiame bute, todėl manė, jog jis savaime tampa pareiškėjo nuosavybė. Paveldėti motinai priklausančios žemės tuo metu jis taip pat negalėjo, nes tuo metu jai dar nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į ją, t.y. tuo metu ji žemės dar neturėjo, o pagal tuo metu galiojusį Civilinį kodeksą paveldėti teisės į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą nebuvo galima.

Pradėjęs domėtis galimybe parduoti motinai priklausantį žemės sklypą sužinojo, jog norėdamas tai padaryti pirmiausiai turi susitvarkyti motinai priklausančio turto paveldėjimo dokumentus. Tuomet ir kreipėsi į notarą dėl šio turto paveldėjimo, tačiau jau buvo praėjęs šešių mėnesių terminas nuo motinos mirties, todėl notaras jokių dokumentų dėl jai priklausančio turto paveldėjimo nepriėmė. Be to, pas notarą sužinojo ir tai, jog įgyti nuosavybės teises į butą, kuriame šiuo metu gyvena ir kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė tiek pareiškėjo motinai, tiek tėvui gali tik susitvarkęs ir tėvui priklausančio turto paveldėjimo dokumentus.

Šiuo metu, norėdamas susitvarkyti tėvams priklausančio turto paveldėjimo dokumentus, pareiškėjas turėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau kadangi praleido terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tai dabar būtina teismine tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą po savo tėvų mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Tiek po motinos, tiek po tėvo mirties jis prisidėjo juos palaidojant, pareiškėjui atiteko visi jiems priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai, kadangi liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame gyvena iki šiol. Be to, jis kartu su seserim baigė tvarkyti motinai priklausančios žemės nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, o šiuo metu šia žeme panaudos pagrindais leido naudotis gretimą sklypą turinčiam kaimynui. Tokiu būdu pareiškėjas priėmė palikimą po savo tėvų S. D. ir R. D. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys J. D. ir R. R. atsiliepimų teismui nepateikė. Teismo posėdžio pareiškė, kad pareiškimą palaiko ir prašo jį tvirtinti bei patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes.

Šalies argumentai

Pareiškėjo nurodytas palikimo atsiradimo bei jo faktinio priėmimo aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir apklausti liudytojai: R. Ž. ir L. Ž..

Pareiškėjos teismo posėdyje paaiškintos bei suinteresuotų asmenų ir liudytojų parodymais patvirtintos bylos aplinkybės yra grindžiamos ir rašytiniais įrodymais: mirties liudijimo kopija (b.l. 6), gimimo liudijimo kopija (b.l. 7), sutuoktuvių liudijimo kopija (b.l. 8), notaro liudijimu (b.l. 9, 10), pažyma apie asmens paskutinę gyvenamąją vietą (b.l. 11, 12), pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 13), pažymėjimu apie nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį (b.l. 14), namelio techninės apskaitos knygos kopija (b.l. 15).

Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad įpėdiniai, šiuo atveju pareiškėja V. D., laikomi priėmusiais palikimą, kai jie faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (įgyvendinti ir naudotis paveldima nuosavybės teise), su ketinimu priimti palikimą kreipėsi į notarą ar teismą. To paties kodekso 5.51 str. 1 d. nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, t.y. jį valdo, naudoja, prižiūri ir kt.

Kadangi teismo posėdyje nustatyta, jog V. D. atliko CK 5.50 str. 1 d. ir 5.51 str. 1 d. numatytus juridiškai reikšmingus veiksmus, teismas sprendžia, remdamasis nustatytomis teismo posėdyje aplinkybėmis, jog jis savo mirusių tėvų S. D. ir R. D. palikimą faktiškai priėmė. Kadangi nėra tai patvirtinančių dokumentų ir pareiškėjas negali jų gauti kitu būdu, pareiškimas patenkintinas visiškai ir nustatytinas juridinis faktas teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos CPK 444, 445 ir 448 str.str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 268, 270, 307, 444 ir 445 str.str., teismas

nusprendė:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 1997-07-14, bei tėvo R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 1998-12-18, mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas nuosavybės teisės paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Krivičius