- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-25
- Bylos Nr.
- 2-856-474/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00637-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Alška
- Ieškovas
- T. P. J.
- Atsakovas
- V. A.
- Trečiasis asmuo
- V. A.
Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Valdas Alška, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. P. J. ieškinį atsakovui V. A., trečiajam asmeniui V. A. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas pareiškė reikalavimą atidalinti natūra ieškovo T. P. J. nuosavybės teise valdomą žemės sklypo dalį iš bendros dalinės nuosavybės, ieškovui suformuojant atskirą žemės sklypą pagal pridedamą Žemės sklypo Detaliojo plano teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo brėžinį M 1:2000. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovui, kaip A. J. teisių perėmėjui, nevykdant 2009-07-01 tarp ieškovo T. P. J., jo sutuoktinės S. J. ir A. J. sudarytos Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. VK-1494, buvo pažeisti ieškovo teisėti lūkesčiai, kuriais vadovaudamiesi jie sudarė sutartį su A. J..
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos CPK 123 str. 1 d.). Ieškovas ieškinyje pateikė prašymą, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių, todėl yra pagrindas byloje priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (Lietuvos Respublikos CPK 285 str. 2 d.).
Remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais byloje nustatytos faktinės aplinkybės. 2009-07-01 nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. VK-1494 A. J., atstovaujama įgaliotinio V. A., pardavė, o T. P. J., atstovaujamas įgaliotinio D. V., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nusipirko 17,6600 ha sudarančią dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) S. Į. k.v., esančio (duomenys neskelbtini), bendras žemės sklypo plotas 24,1800 ha; miško plotas: 6,4000 ha, paskirtis: žemės ūkio (b.l. 7-12). 2009-08-18 S. J. ir T. P. J. įgaliojo UAB „Archstudija“ tvarkyti visus reikalus, susijusius su žemės sklypo detaliojo plano rengimu, skirto pagrindinės tikslinės žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimui iš žemės ūkio į kitą paskirtį, nustatant naudojimo būdą – inžinerinės infrastruktūros teritorijos (skirtos vėjo jėgainių ir transformatorinės pastotės statybai ir eksploatavimui) ir žemės sklypų padalinimui į kelis atskirus sklypus (b.l. 13). 2009-08-19 A. J. taip pat įgaliojo minėtą bendrovę rengti žemės sklypo detalųjį planą bei atstovauti įgaliotoją visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose bei santykiuose su visais kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis, atliekant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo padalijimą į atskirus žemės sklypus ir t.t. (b.l. 14). Mirus A. J., pagal 2010-07-02 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 3806 žemės sklypo bendraturčiais kartu su S. J. ir T. P. J. tapo V. A. ir V. A. (b.l. 19-20). 2011-11-07 V. A. įgaliojo UAB „Archstudija“ atlikti visus veiksmus, susijusius su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) S. Į. k.v., detaliojo plano atlikimu, padalijimu į atskirus žemės sklypus, atskirų žemės sklypų atidalijimu, kadastro duomenų nustatymu, kadastro duomenų tikslinimu, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio pakeitimu iš žemės ūkio paskirties į kitą paskirtį, nustatant naudojimo būdą - inžinerinės infrastruktūros teritorijos (skirtos vėjo jėgainių ir transformatorinės pastotės statybai ir eksploatavimui) ir t.t. (b.l. 17-18).
Lietuvos Respublikos CK 4.80 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šio straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitais bendraturčiais. Tokiu atveju pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojamas atskiras nuosavybės teisės objektas, valdomas ir naudojamas bei juo disponuojama savarankiškai. Pagal teismų formuojamą praktiką, visiškas turto dalies atidalijimas, t.y. nepaliekant bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingiausias ir tinkamiausias bendraturčio atidalijimas (LAT nutartys Nr. 3K-3-93/2003, 3K-3536/2006, 3K-3-359/200). Visiškas daikto atidalijimas yra prioritetinis, geriausiai užtikrinantis maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos CK 4.80 str. 2 d. įtvirtinta, kad jeigu nesutariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias. Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimas yra susijęs su interesų derinimu, nuosavybės teisės ribojimais, bendraturčių ginčais, todėl vieno savininko buvimas gali optimaliau atitikti atidalijamų savininkų interesus. Sprendžiant atidalijimo klausimą, visų pirma atsižvelgtina į įstatymo nuostatą, kad atidalijamam bendraturčiui daikto dalis būtų paskirta natūra.
Konstatuojama, kad atsidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės leidžia pasiekti keletą teisiškai, ekonomiškai ir socialiai reikšmingų rezultatų. Atidalijimo institutas leidžia sumažinti bendraturčių skaičių ir bendrosios nuosavybės apimtį bei atitinkamai išplėsti asmeninės nuosavybės apimtį. Mažesnis bendraturčių skaičius, mažesnė bendrosios nuosavybės apimtis naudingi dviem aspektais: pirma, pasitarnauja konfliktų prevencijai ar sprendimui; antra, paprastai leidžia operatyviau ir pigiau valdyti konkretų objektą. Taigi, atidalijimu užtikrinamas išvestinis iš nuosavybės neliečiamumo principo kiekvieno savininko interesas būti vieninteliu savo turto savininku ir pasitarnaujama socialinei taikai bei ekonominiam interesui.
2009-07-01 tarp ieškovo T. P. J., jo sutuoktinės S. J. ir A. J. sudarytos Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties 4.9. punkte nurodyta, kad pardavėjo atstovas (V. A.) pareiškia ir patvirtina, kad pardavėja A. J. sutinka, jog pirkėjas T. P. J., šios sutarties pagrindu tapęs žemės sklypo bendraturčiu, atidalintų jam nuosavybės teise priklausančią šio žemės sklypo dalį, suformuojant iš jos atskirą žemės sklypą ir pakeičiant atidalintojo žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitą paskirtį, nustatant naudojimo būdą – inžinerinės infrastruktūros teritorijos (skirtos vėjo jėgainių ir transformatorinės pastotės statybai ir eksploatavimui) (b.l. 9). Kartu su žemės sklypo dalių paveldėjimu V. A. ir V. A., vadovaujantis sutarties 4.9. punktu, perėjo pareiga, atlikti visus veiksmus, užtikrinančius, kad būtų atidalintas žemės sklypas (Lietuvos Respublikos CK 5.1 str. 1 d., 6.189 str. 1 d.).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytais motyvais daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas atidalyti jam iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypo dalį natūra labiausiai atitinka proporcingumo, bendraturčių interesų pusiausvyros ir nuosavybės teisės apsaugos principus. Teismas atsižvelgia į tai, kad žemės sklypas pagal savo prigimtį yra dalomas, todėl jis gali būti atidalintas natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės be neproporcingos žalos jo paskirčiai, o atsakovo nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas. Ieškovas siekia atidalinti jam nuosavybės teise priklausančią šio žemės sklypo dalį, suformuojant iš jos atskirą žemės sklypą ir pakeičiant atidalintojo žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitą paskirtį, nustatant naudojimo būdą – inžinerinės infrastruktūros teritorijos (skirtos vėjo jėgainių ir transformatorinės pastotės statybai ir eksploatavimui), tretysis asmuo tam neprieštarauja, o atsakovas atsisako išduoti bet kokį įgaliojimą dėl žemės sklypo detaliojo plano rengimo, skirto pagrindinės tikslinės žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimui ir žemės sklypų padalinimui į kelis atskirus sklypus, todėl, teismo nuomone, ieškovo siūlomas atidalijimo būdas geriausiai užtikrintų turto naudojimo racionalumą, be to, nepažeistų ir kitų bendraturčių interesų.
Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovui (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 str. 1, 2 d., 286 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Atdalinti natūra ieškovo T. P. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdomą žemės sklypo dalį iš bendros dalinės nuosavybės, ieškovui suformuojant atskirą žemės sklypą pagal pridedamą Žemės sklypo Detaliojo plano teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo brėžinį M 1:2000.
Priteisti iš atsakovo V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 100,00 Lt (vieną šimtą litų) bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) ieškovo T. P. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kretingos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.