Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Remeikos,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo F. D. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas, dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 81/04-1146 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

F. D. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Jam užskaityti 2 mėnesiai 30 d. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2015 m. birželio 10 d., bausmės pabaiga – 2019 m. kovo 11 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai – 2 metai 4 mėnesiai 21 diena.Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo, pateikė prašymą Komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Komisija 2016 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 81/04-1146, įvertinusi nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundą konstatuodamas, kad Komisijos nutarimas yra motyvuotas ir pagrįstas. Teismas sutiko su nutarimo motyvais, kad šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis F. D., nesutikdamas tiek su Komisijos nutarimu, tiek su apylinkės teismo nutartimi, skundu Kauno apygardos teismo prašo juos panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Skunde nuteistasis nurodo, kad Komisija savo nutarime nepateikė rimtų argumentų dėl ko atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą. Mano, kad Komisijos sprendimai nėra individualizuoti, neatsižvelgiama į aplinkybių visumą bei nuteistojo asmenybę ir elgesį. Komisija nenurodė nei vienos aplinkybės, kuria remtųsi teigiant, kad ateityje jis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Be to, pažymi, kad apylinkės teismas, suklaidintas Komisijos, nurodė, kad jis neprisipažįsta padaręs nusikaltimą, nors tai neatitinka tikrovės. Teigia, kad prisipažįsta iš dalies ir labai gailisi, nesutinka tik su visomis nuosprendžio formuluotėmis. Tvirtina, kad yra motyvuotas keistis, nurodo, kad patyrė daug neigiamų išgyvenimų, kas sukėlė sveikatos problemų. Nuteistasis skunde pažymi, kad turi gyvenamąją vietą, su sugyventine susilaukė dukros, su šeima palaiko artimus ryšius. Nurodo, kad turi vidurinį išsilavinimą, įgijęs specialybę, o šiuo metu pataisos namuose bando įgyti dar vieną papildomą specialybę. Teigia, kad paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, dirbtų UAB „A“, dėl ko galėtų aprūpinti savo šeimą, įsilietų į visuomeninį gyvenimą. Skunde taip pat nurodoma 2012 metų teismų praktika, kuomet nuteistiesiems buvo taikomas lygtinis paleidimas, pažymi, kad teismas tokia praktika ir turi vadovautis.

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo F. D. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis F. D. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, neatsiejamai turi būti vertinama ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju Komisija pripažino, jog F. D. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, todėl tokiai išvadai pakankamo pagrindo nėra.Nors nuteistasis ir dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, vykdo socialinės reabilitacijos planą, pataisos namuose siekia įgyti specialybę, yra atlikęs įstatymu reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leido svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau šios teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės negali būti laikomos absoliučiu pagrindu nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Įvertintina ir tai, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi lyginant su ankstesniu vertinimu, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika 2016 m. spalio 5 d. pagal „OASys“ yra 84 balai ir vertinama kaip vidutinė, kuri artima aukštai (nuo 100 balų), be to, po paskutinio vertinimo sumažėjo vos 4 balais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš nustatytų 84 balų, 35 jų sudaro statiniai veiksniai, kurie yra nekintami, o likę 49 balai – dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu gali pakeisti. Akivaizdu, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultato sumažėjimas 4 balais dar neįrodo F. D. akivaizdžios pažangos.Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatyta ir visa eilė kriminogeninių veiksnių – tai ankstesni nusikalstami veiksmai (teistumų skaičius), gyvenimo stilius ir draugai (jis nuolatos pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką, yra lengvatikis ir lengvai pasiduoda kitų manipuliacijoms dalyvauti kriminalinėje veikloje), lėšų tvarkymas ir pajamos (turi teismo priteistų ieškinių), mąstymas ir elgesys (linkęs pasielgti impulsyviai, neapgalvotai, priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo, siekdamas kad kiti paklustų yra naudojęs smurtą, kalbėdamas apie nusikalstamą elgesį linkęs save patiesinti, atsakomybę perkelti aplinkai, aplinkiniams), nuostatos (tarp to, ką nuteistasis vertina kaip problemą, susijusią su jo nusikalstamu elgesiu ir to, kaip supranta pats prisidėjęs prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų). Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis dar šiais metais buvo baustas drausmine tvarka 1 kartą už nurodymų nevykdymą, kas rodo, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir leidžia daryti išvadą apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Tą patvirtina ir aplinkybė, kad nuteistasis turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistajam F. D. anksčiau buvo taikytas bausmės atidėjimas, tačiau jis pažeidė ir nesilaikė teismo skirtų įpareigojimų, padarė naują nusikaltimą. Įvertinus visas šias aplinkybes manytina, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog F. D. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kuomet byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė.Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Komisijos nutarime netaikyti F. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, konstatavusi, jog šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, tiek apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad nėra formaliojo ir materialiojo pagrindų visumos, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam F. D. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Be to, priešingai nei nurodo nuteistasis, kad teismas turi laikytis teismų praktikos pagal jo nurodytas 2012 metų bylas, tiek Komisija, tiek teismai, spręsdami klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, vadovaujasi naujausia BVK redakcija ir aktualiausia teismų praktika.Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, jos nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis F. D. padarė pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo F. D. skundą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo F. D. skundą ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.