- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-15
- Bylos Nr.
- I-4981-281/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Mefodija Povilaitienė, Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- R. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiškėjui R. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas R. R. 2014-10-03 teismui paštu padavė skundą, kurį patikslino 2014-11-17 ir 2015-05-26, prašydamas: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2014-09-16 sprendimą Nr. 2S-4813 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K) suremontuoti signalinę prižiūrėtojo iškvietimo sistemą Lukiškių TI-K; 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 5 000, 00 € neturtinei žalai atlyginti; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-8, 17-18, 53).
Paaiškino, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose jis buvo laikomas, įrengti signaliniai prižiūrėtojo iškvietimo mygtukai yra neveikiantys ir tai trunka jau dešimt metų. Pareiškėjo teigimu, signalinių prižiūrėtojo iškvietimo mygtukų neįrengimas/neveikimas prieštarauja 2003 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" (toliau – ir PĮVTT) V skyriaus, kuriame reglamentuojamas Pataisos įstaigų, kamerų, kamerų tipo patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių bei karcerių įrengimas, reikalavimams, t. y. PĮVTT 35.4 p., numatančiam, kad pataisos įstaigų gyvenamosiose kamerose turi būti įrengtas signalinis mygtukas prižiūrėtojui iškviesti. Kadangi budintysis prižiūrėtojas dažnai budi keliuose postuose iš karto, todėl atsitikus skubiam, nenumatytam atvejui ir neveikiant signaliniam prižiūrėtojo iškvietimo mygtukui, nėra užtikrinama galimybė operatyviai išsikviesti prižiūrėtoją. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas Lukiškių TI-K administracijai 2014-07-29 pateikė prašymą suremontuoti signalinį mygtuką, tačiau 2014-08-07 raštu Nr. 96-1700 pareiškėjo prašymą atsisakyta patenkinti. Pareiškėjas minėtą Lukiškių TI-K administracijos sprendimą apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2014-09-16 sprendimu Nr. 2S-4813 atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjo teigimu, Kalėjimų departamento 2014-09-16 sprendimas Nr. 2S-4813 yra neteisėtas, nepagrįstas, formalus, todėl turi būti panaikintas. Pareiškėjas pažymi, kad PĮVTT numatyta kameroje privaloma įrengti signalinė prižiūrėjo iškvietimo sistema neveikia ir nėra remontuojama ne dėl objektyvių priežasčių (lėšų trūkumo ir pan.), tačiau dėl piktybiškų ir tyčinių Lukiškių TI-K administracijos veiksmų. Teigia, kad dėl atsisakymo suremontuoti signalinį mygtuką prižiūrėtojui iškviesti buvo pažeistos pareiškėjo laikymo sąlygos ir tai sukėlė tiesiogines neigiamas pasekmes jo psichikai, savigarbai, orumui ir sveikatai, nes staiga prasidėjus galvos, danties skausmams ir kilus kitoms sveikatos problemoms, jis negalėdavo laiku išsikviesti pareigūno ir likdavo be laiku ir tinkamai suteiktos pagalbos. Be to, pareiškėjo kalinimo laikotarpiu daug kartų kameroje buvo užsikimšusi kanalizacija, dėl ko kamera būdavo užpilama kanalizacijos turiniu, todėl nesant galimybės laiku išsikviesti budintįjį buvo pažeista pareiškėjo teisė į saugią sveikatai aplinką ir jis neteko dalies asmeninių daiktų, t. y. patyrė turtinę žalą, o vieną kartą jam vos pavyko išvengti elektros smūgio. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas iki šiol jaučiasi nesaugus, jį kamuoja psichologinės problemos, neigiami dvasiniai išgyvenimai ir diskomfortas.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 35-37).
Nurodė, kad ginčijami sprendimai teisėti ir pagrįsti, atitinka teisės aktų reikalavimus, į pareiškėjo prašymus atsakyta tinkamai, prašoma informacija pateikta. Pažymėjo, kad pagal PĮVTT 35.4 p., kameroje turi būti signalinis mygtukas prižiūrėtojui iškviesti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 1R-22, PĮVTT V skyrius, taigi ir PĮVTT 35 p., neteko galios nuo 2010 m. sausio 27 d., todėl šiuo metu minėta nuostata yra negaliojanti. Pažymi, kad kamerose pavojaus mygtukai yra įrengti, tačiau labai dažnai juos gadina ir laužo kamerose esantys suimtieji bei nuteistieji, todėl pilnai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Nors pareiškėjas teigia, kad apie 10 metų buvo laikomas kamerose, kuriose neveikė signalinis mygtukas, tačiau teisminės gynybos dėl to kreipėsi tik 2014-10-01, t. y. praėjus nemažai laiko. Atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjas teismui skundą parašė 2014-10-01, atsakovė prašo pareiškėjo reikalavimams dėl tariamai padarytos žalos atlyginimo taikyti Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Pažymėti, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, o reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Pareiškėjas neįrodė esant priežastinį ryšį tarp jo skunde nurodytų teiginių ir aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti, kad jam buvo padaryta neturtinė žala. Kadangi šiuo atveju nėra būtinų CK 6.271 str. nustatytų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybės civilinė atsakomybė negalima.
Teismo posėdyje atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės naudotis signaliniu mygtuku prižiūrėtojui iškviesti bei dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad neturėjo galimybės naudotis tokia teise, priteisimo.
Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad Lukiškių TI-K direktorius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2014-07-29 prašymą (reg. Nr. 40-591) pataisyti kameroje Nr. 239 esantį neveikiantį signalinį mygtuką prižiūrėtojui iškviesti, į jį atsakė 2014-08-07 raštu Nr. 96-1700, kuriame nurodė, kad gyvenamoje kameroje Nr. 239 signalinis mygtukas neveikia ir šiuo metu nėra galimybės jį suremontuoti, nes šiems darbams neskirtas finansavimas, taip pat pažymėjo, kad pareiškėją dažnai lanko Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas, o budintysis pareigūnas pastoviai apžiūri gyvenamojo posto kameras (b. l. 29).
Šį atsakymą pareiškėjas 2014-08-18 apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2014-09-16 sprendimu Nr. 2S-4813 pareiškėjo skundą atsisakė patenkinti nurodydamas, kad Lukiškių TI-K administracijos pateikti duomenys patvirtina, jog Lukiškių TI-K kamerose neveikia pareigūnų iškvietimo sistema todėl, kad nuteistieji prie jungiklio laidų pajungia 220 V el. srovę ir išveda iš rikiuotės visą sistemą; norint sutvarkyti visą sistemą reikalinga pakeisti laidus, o tai padaryti galima atliekant kapitalinį remontą; Lukiškių TI-K yra 370 kamerų, kurioms reikalingas remontas, reikalinga įrengti aliarminius mygtukus; 2014 m. remontas atliekamas antro posto kamerose, todėl atliekant kapitalinį remontą pareiškėjo kameroje, bus sutvarkyti ir signaliniai-iškvietimo jungikliai (b. l. 23-28, 32).
1996 m. sausio 18 d. Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 (redakcija iki 2013-01-01) 3 str. nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais.
Pataisos įstaigų kamerų, kamerų tipo patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių bei karcerių įrengimas reglamentuojamas 2003 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių V-ame skyriuje, kurio 35.4 punkte numatyta, kad kameroje, be kitos įrangos, turi būti signalinis mygtukas prižiūrėtojui iškviesti. Minėta PĮVVT nuostata galiojo laikotarpiu nuo 2003-08-02 iki 2010-01-26, kuomet Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2010 m. sausio 20 d. įsakymo “Dėl Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 “Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo” pakeitimo” Nr. 1R-22, įsigaliojusio nuo 2010-01-27, 3-iuoju punktu pripažino netekusiu galios PĮVVT V skyrių, taigi ir šiame skyriuje esantį 35. 4 punktą.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra kalinamas Lukiškių TI-K gyvenamojoje kameroje Nr. 293 ir šioje kameroje esantis signalinis mygtukas prižiūrėtojui iškviesti neveikia galimai dešimt metų (šį terminą skaičiuojant atgal nuo pareiškėjo skundo teismui padavimo dienos, t. y. 2014-10-03). Kaip jau buvo aukščiau paminėta aukščiau, Kalėjimų departamentas šioje byloje pareiškėjo ginčijamu Sprendimu atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Lukiškių TI-K administraciją pataisyti kameroje Nr. 239 esantį neveikiantį signalinį mygtuką prižiūrėtojui iškviesti ir nurodė, kad minėti veiksmai bus atlikti numatomo kapitalinio remonto metu (b. l. 23-28, 32).
Pažymėtina, kad pareiškėjo prašymo sutaisyti kameroje Nr. 239 esantį neveikiantį signalinį mygtuką prižiūrėtojui iškviesti padavimo Lukiškių TI-K administracijai metu (2014-07-29), PĮVVT V skyriaus 35. 4 punkto nuostata, numatanti, kad kameroje turi būti įrengtas signalinis mygtukas prižiūrėtojui iškviesti, jau buvo netekusi galios, todėl atsakovės atstovė neturėjo pareigos tenkinti pareiškėjo 2014-07-29 prašymą.
Kalėjimų departamento Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra. Taip pat nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovės atstovę Lukiškių TI-K atlikti pareiškėjo nurodytus veiksmus.
Remiantis išdėstytu, tenkinti pareiškėjo reikalavimus, t. y. panaikinti Kalėjimų departamento 2014-09-16 sprendimą Nr. 2S-4813 ir įpareigoti Lukiškių TI-K suremontuoti signalinę prižiūrėtojo iškvietimo sistemą Lukiškių TI-K, nėra pagrindo.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 5 000, 00 € neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nurodo, kad dėl atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų, t. y. atsisakymo pataisyti sugedusį signalinį mygtuką prižiūrėtojui iškviesti, jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė tiesioginėmis neigiamomis pasekmėmis jo psichikai, savigarbai, orumui ir sveikatai. Taigi, šiuo atveju byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas.
Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, prašo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.124 str. ir 1.131 str. 1 d., ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pagal CK 1.125 str. 8 d., reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 1 ir 5 dalys).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą teismui paštu išsiuntė 2014-10-03 ir prašo atlyginti jam per dešimties metų laikotarpį, t. y. nuo 2004-10-03 iki 2014-10-03, padarytą neturtinę žalą (b. l. 12). Pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, jo atnaujinti neprašo, teismas pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimams taip pat nenustatė.
Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo kreipimosi su skundu į teismą datą (2014-10-03), taip pat į pareiškėjo reikalavimų apimtį, konstatuoja, kad pareiškėjas dėl laikotarpio nuo 2004-10-03 iki 2011-10-03 į teismą su skundu kreipėsi praėjus daugiau nei 3 metams nuo sužinojimo apie galimai jam padarytą neturtinę žalą, todėl, vadovaudamasis CK 1.125 str. 8 d., 1.127 1 d., 1.131 str. 1 d. nuostatomis, minėto pareiškėjo skundo reikalavimo atžvilgiu taiko ieškinio senatį ir bylą šioje dalyje nutraukia. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumas šioje byloje bus nagrinėjamas dėl laikotarpio nuo 2011-10-03 iki 2014-10-03.
Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą ir nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-105/2013).
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-06-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-546/2014).
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.
Teismas pažymi, kad atsakovės atstovė Lukiškių TI-K šioje byloje nagrinėjamu pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2011-10-03 iki 2014-10-03 neturėjo teisės aktuose numatytos pareigos taisyti neveikiantį signalinį mygtuką prižiūrėtojui iškviesti arba jį įrengti naują, o pareiškėjas nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų apie, jo teigimu, patirtos neturtinės žalos faktą, jos pobūdį, patirtų išgyvenimų intensyvumą bei poveikį jo sveikatai. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui dėl galimai patirtų neigiamų emocijų būtų pablogėjusi sveikata ir kad jis dėl to būtų kreipęsis į specialistus bei kad jam būtų konstatuotas būtent su šioje byloje ginčijamais veiksmais susijęs sveikatos sutrikimas (sutrikimai). Atsakovės atstovė pripažįsta ir neginčija aplinkybės, kad kameroje, kurioje laikomas pareiškėjas, esantis signalinis mygtukas prižiūrėtojui iškviesti yra neveikiantis, tačiau minėta faktinė aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjas dėl to patyrė kokių nors konkrečių neigiamų pasekmių. Pareiškėjo teiginiai, kad kameroje nesant veikiančio signalinio mygtuko prižiūrėtojui iškviesti jis jaučiasi nesaugiai, nes atsitikus kokiam nors įvykiui (kilus ūmiam skausmui, įvykus kanalizacijos gedimui ir pan.), jam nebus užtikrinta galimybė operatyviai išsikviesti prižiūrėtoją, yra bendro pobūdžio ir vertintini tik kaip pareiškėjo pageidavimai turėti galimybę išsikvieti prižiūrėtoją. Lukiškių TI-K 2014-09-05 rašto Nr. 9-19047 turinys patvirtina, kad gyvenamąsias kameras kasdien aplanko Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkai, budintis prižiūrėtojas pastoviai apžiūri priežiūros posto kameras, o aliarminiai mygtukai sugadinami pačių kamerose laikomų asmenų (b. l. 31). Taigi, esant būtinumui, kameroje esantis asmuo turi galimybę kreiptis į posto kameras apžiūrintį budintį prižiūrėtoją. Jokių duomenų, kad pareiškėjas, esant būtinumui, negalėjo išsikviesti budinčio prižiūrėtojo, byloje nėra.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nenustatyta būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, t. y. atsakovės atstovės Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, taip pat ir žalos fakto, todėl šiuo atveju valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Remiantis išdėstytu, pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės jam laikotarpiu nuo 2011-10-03 iki 2014-10-03 padarytą neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Atsisakius patenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus, pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmestinas ABTĮ 44 str. 1 d. numatytu pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 2 d., 127 str., 129 str.
nusprendė:
pareiškėjo R. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Bylą dalyje dėl reikalavimų atlyginti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2004-10-03 iki 2011-10-03 nutraukti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.