Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-03-01 · Byla Nr. 1N-39/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-01
Bylos Nr.
1N-39/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svajūnas Knizleris
Advokatai
Aidas Venckus
Kategorijos
Byla Nr. 1N-39/2013
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 1 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris,sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo D. R. ir jo gynėjo advokato Aido Venckaus skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 29 d. nutarties, kuria D. R. Kauno apygardos teismo 2001 m. vasario 23 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teisėjas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga bei išnagrinėjęs skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje N1-2-120/2013 D. R. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 2 dalyje ir 272 straipsnio 2, 3 dalyse, 271 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismo 2001 m. vasario 23 d. nutartimi D. R. paskirta stacionari teismo psichiatrinė ekspertizė, paskelbta jo paieška, byla sustabdyta, o kardomoji priemonė – atidavimas tėvų globai pakeista į suėmimą (t. 10, b.l. 164-165).

Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartimi D. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad pagal išduotą Europos arešto orderį (toliau – EAO) kitoje byloje Lietuvai perduotas D. R. nesutiko būti teisiamas dėl iki perdavimo padarytų kitų nusikalstamų veikų, todėl nagrinėjamoje byloje jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino nustatymas negalimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes D. R. paskirtas suėmimas pakeistas į švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Taip pat teismas nutarė kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl D. R. baudžiamojo persekiojimo tęsimo bei kreipimosi į EAO išdavusią užsienio valstybę dėl sutikimo teisti D. R. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje.

D. R. ir jo gynėjas advokatas Aidas Venckus skunduose prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartį, kuria D. R. kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į kitą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Skunduose nurodoma, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 70 straipsnio nuostatas. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas vykdyti asmens baudžiamąjį persekiojimą už veikas, dėl kurių jis nebuvo išduotas užsienio valstybės pagal EAO. Šis draudimas apima bet kokio pobūdžio procesinių veiksmų atlikimą, tame tarpe ir kardomosios priemonės paskyrimą, pakeitimą, jos terminų ir/ar sąlygų nustatymą.

Skunduose pažymima, kad Kauno apygardos teismas, negavęs Vokietijos sutikimo teisti jį už nusikalstamas veikas baudžiamojoje byloje N1-2-120/2013, negali atlikti jokių procesinių veiksmų su D. R., kaip kaltinamuoju, tame tarpe ir susijusių su kardomosiomis priemonėmis. Juolab, kad kardomosiomis priemonėmis yra suvaržomos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisės, tame tarpe ir konstitucinės asmens teisės.

Motyvuojamoji dalis

D. R. ir jo gynėjo advokato Aido Venckaus skundai tenkinami.

Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartis, kuria D. R. to paties teismo 2001 m. vasario 23 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, yra neteisėta ir nepagrįsta.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. sausio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje 1-386-456/2001 D. R. nuteistas laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant. To paties teismo 2002 m. spalio 25 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas D. R. panaikintas. Vykdant teismo nuosprendį, 2003 m. rugsėjo 25 d. buvo paskelbta tarptautinė D. R. paieška. Kauno apylinkės teismo prašymu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2007 m. rugsėjo 26 d. išdavė EAO nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo pasislėpusiam D. R..

2009 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje buvo gautas Vokietijos Federacinės Respublikos Miuncheno generalinės prokuratūros raštas, kuriuo pranešta, kad nuspręsta perduoti Lietuvai D. R. pagal išduotą EAO, perdavimą atidedant iki bus užbaigta dėl D. R. pradėta byla Vokietijoje. Miuncheno generalinės prokuratūros rašte taip pat pažymėta, kad D. R. neatsisakė specialiosios taisyklės taikymo, t.y. jis nesutiko būti persekiojamas/teisiamas už kitas nusikalstamas veikas, padarytas iki jo perdavimo Lietuvai.

2012 m. gruodžio 12 d. D. R. buvo perduotas Lietuvai ir patalpintas Lukiškėse, jo paieška nutraukta. Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartimi baudžiamoji byla 1-386-456/2001 nutraukta, suėjus senačiai.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos N1-2-120/2013 medžiagos, vykdant D. R. paiešką, tarptautinės paieškos paskelbimui buvo pateiktas ir kaltinamojo akto šioje byloje nuorašas. Bylą nagrinėjantis teismas periodiškai teikdavo užklausas apie D. R. paieškos rezultatus, buvo gaunami atsakymai apie kaltinamojo tarptautinės paieškos eigą, jam išduotą EAO bei perdavimą Lietuvai. Kauno apygardos teismo nutartyje teisingai pažymėta, kad iki sprendžiant D. R. nagrinėjamoje byloje paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo klausimą 2012 m. gruodžio 28 d. teismo posėdyje, teismui nebuvo žinoma, kad D. R. Lietuvai išduotas ne dėl šioje byloje pareikštų kaltinimų, o tik dėl bausmės vykdymo baudžiamojoje byloje 1-386-456/2001.

Atidėjus teismo posėdį ir pareikalavus papildomos informacijos iš Lietuvos kompetentingų institucijų, Kauno apygardos teismas gavo informaciją, patvirtinančią, kad D. R. pagal EAO neišduotas teisti pagal nagrinėjamoje byloje pareikštus kaltinimus. Be to, D. R. neatsisakė specialiosios taisyklės taikymo ir nesutiko būti teisiamas pagal šioje byloje jam pareikštus kaltinimus.

Teisingai konstatavęs faktines aplinkybes ir pagrįstai nusprendęs kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl EAO išdavusios užsienio valstybės sutikimo teisti D. R. nagrinėjamoje byloje, teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl kardomųjų priemonių taikymo D. R. nagrinėjamoje byloje.

BPK 70 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsienio valstybės išduotas ar perduotas asmuo negali būti Lietuvos Respublikoje sulaikytas, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas už iki jo išdavimo ar perdavimo padarytą nusikalstamą veiką, už kurią nebuvo išduotas ar perduotas. Analizuojant šio straipsnio 4 dalies nuostatas aišku, kad įstatymų leidėjas, nustatant pagal EAO perduoto asmens baudžiamosios atsakomybės ribas, nenumato jokio baudžiamojo persekiojimo galimybės asmeniui dėl nusikalstamų veikų, už kurias nebuvo perduotas užsienio valstybės.

BPK 70 straipsnio 1 dalyje numatyti ir atvejai, kuomet asmens baudžiamasis persekiojimas už iki jo perdavimo padarytą nusikalstamą veiką, už kurią nebuvo perduotas, yra galimas. Vienas iš tokių atvejų yra įtvirtintas BPK 70 straipsnio 1 dalyje: kai gautas asmenį išdavusios ar perdavusios užsienio valstybės sutikimas.

Nagrinėjant D. R. ir jo gynėjo skundus gautas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2013 m. vasario 15 d. raštas, adresuotas Vokietijos Federacinės Respublikos Miuncheno generalinei prokuratūrai, dėl D. R. baudžiamojo persekiojimo ribų išplėtimo, t.y. dėl sutikimo persekioti jį pagal baudžiamojoje byloje N1-2-120/2013 pareikštus kaltinimus. Atsakymas iš Miuncheno generalinės prokuratūros dar nėra gautas.

Taigi, vadovaujantis BPK 70 straipsnio 1 d. nuostatomis, kol nėra gautas pagal EAO D. R. perdavusios užsienio valstybės institucijos sutikimas, negalimas joks D. R. baudžiamasis persekiojimas Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje N1-2-120/2013. Skunduose pagrįstai nurodoma, kad BPK 70 straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas apima bet kokio pobūdžio procesinių veiksmų atlikimą, tame tarpe ir kardomosios priemonės taikymą. Net ir švelnesnės kardomosios priemonės nei suėmimas taikymas D. R. suvaržo jo teises ir laisves.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartis, kuria D. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartį ir priimti dėl skundų naują sprendimą – kardomųjų priemonių D. R. taikymo klausimą Kauno apygardos teisme spręsti gavus Miuncheno generalinės prokuratūros atsakymą dėl sutikimo persekioti jį pagal baudžiamojoje byloje N1-2-120/2013 pareikštus kaltinimus.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Svajūnas Knizleris