Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei J. B., ieškovės atstovei advokatei Astai Usevičiūtei, atsakovui V. B. ir atsakovo atstovui advokatui Kęstučiui Galvičiui,

nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Biržų rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

15. V. B. yra nepilnamečio vaiko M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, J. B. (ankstesnė pavardė – K.) – motina. 2013 m. spalio 14 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-197-452/2013 buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas V. B. sutiko su ieškovės J. K. (B.) reikalavimu ir pripažino, kad yra vaiko M. K. tėvas, atsakovas įsipareigojo mokėti išlaikymą sūnui M. K. po 250,00 Lt (72,41 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 14 d.) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio sūnaus M. K. išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirta uzufrukto teise jo motina J. K. (B.). 2023 m. rugsėjo 23 d. V. B. sudarė santuoką.

16. Valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas rodo, jog J. B. nuomoja 2 kambarių butą iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės, kur yra deklaruota jos ir 2 nepilnamečių vaikų (gimusių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) m.) gyvenamoji vieta. Pateikti butui teikiamų paslaugų už administravimo, šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo, elektros energijos, šildymo, mobiliojo interneto ir ryšio paslaugas, kitų paslaugų mokėjimo duomenys. J. B. nuo 2024 m. rugpjūčio 23 d. registruota užimtumo tarnyboje, ji gauna socialinę pašalpą, išmoką vaikui, gavo paramą mokinio reikmėms įsigyti. Valstybės įmonės Regitra duomenimis J. B. vardu nėra įregistruotų transporto priemonių.

17. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, 2023 m. liepos 10 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5142-434/2023 buvo nutraukta J. B. santuoka bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria iš vaiko tėvo nepilnamečiam vaikui, gimusiam (duomenys neskelbtini) m., priteistas išlaikymas po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

18. Valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas rodo, jog V. B. registruoto nekilnojamojo turto neturi. Valstybės įmonės Regitra duomenimis V. B. nuosavybe įregistruota 2002 m. birželio 5 d. pirmos registracijos transporto priemonė (dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas) ir 2008 m. liepos 29 d. pirmos registracijos transporto priemonė (dalyvavimas viešajame eisme leidžiamas). V. B. dirba pagal 2025 m. kovo 10 d. su (duomenys neskelbtini) sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) statybininko pareigose (bazinis (tarifinis) darbo užmokestis 1480,00 Eur) ir nuo 2025 m. kovo 12 d. iki 2025 m. kovo 31 d. gavo 1036,00 Eur darbo užmokestį, nuo kurio skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. V. B. nėra mokamos socialinės pašalpos. Jis 2022 m. lapkričio 9 d. yra sudaręs Paskolos pavedimu (Vartojimo kredito) sutartį 10000,00 Eur paskolos sumai, kurios mokėjimo terminas nėra pasibaigęs (66 mėn.), mėnesio įmoka 218,77 Eur.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, taip pat atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius. Tai yra, pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį, taip pat svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie yra esminiai. Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5; 3.3 straipsniai). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai.

20. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kreditorinius įsipareigojimus, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Vaiko išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo).

22. Atsižvelgtina į tai, jog savo nepilnametį vaiką privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jo teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi. Pažymėtina, jos siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Įvertinus nepilnamečio šalių vaiko amžių (gim. (duomenys neskelbtini)), poreikius, atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis šalių sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) mokyklos 7 klasėje, mamos teigimu lanko futbolo treniruotes, jam teikiamos psichologo, psichiatro paslaugos, todėl tam, kad vaikas turėtų galimybes tinkamai vystytis, tobulinti savo gebėjimus ir taptų visaverte asmenybe, jam reikalinga ne tik nuolatinė priežiūra, tačiau turi būti sudarytos sąlygos ugdytis bei lavintis, tenkinami papildomi aukštesni reikalavimai mokymo įstaigose (privalomas kompiuterio turėjimas, internetas, pratybos ir kt.).

23. Iki šiol iš atsakovo vaikui pagal 2013 m. spalio 14 d. teismo sprendimu patvirtintą taikos sutarties dalį yra teikiamas 108,00 Eur dydžio išlaikymas, kurį priverstinai išieško antstolė. Akivaizdu, kad nuo išlaikymo patvirtinimo (priteisimo) momento pasikeitė ekonominė situacija šalyje, padidėjo maisto produktų kainos, nepilnamečiui vaikui augant ir vystantis padidėjo jam išlaikyti reikalingų lėšų suma, vertinant ir patiriamas papildomas išlaidas futbolo treniruotėms reikalingai avalinei, aprangai, išvykoms į varžybas. Tačiau vertintina ir tai, jog nuo 2025 m. metų sausio 1 d. padidėjo MMA bei valstybės parama (išmokos) vaikams.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus faktiškai gyvena su ieškove. Nuo 2013 m. spalio 14 d. teismo sprendimu civilinėje byloje patvirtintos taikos sutarties dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, atsakovas įsipareigojo mokėti išlaikymą sūnui M. K. po 250,00 Lt (72,41 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 14 d.) iki sūnaus pilnametystės, praėjo daugiau kaip 10 metų. Ieškovė yra išsituokusi, atsakovas sudaręs santuoką.

25. Teismas sutinka su ieškovės nurodytais argumentais, jog rekomenduotinas minimalus išlaikymo dydis vienam vaikui iš abiejų tėvų turėtų būti ne mažesnis kaip minimalioji mėnesinė alga, kuri nuo šių metų sausio 1 d. – 1038,00 Eur, atskaičius mokesčius, gaunama alga į rankas apie 777,00 Eur. Ieškovė pagrįstai mano, kad su atsakovu sūnaus išlaikymui turėtų skirti po 280,00 Eur.

26. Tačiau teismas pažymi, kad bylos aplinkybės patvirtina išaugusius vaiko poreikius, kurių tenkinimui reikia papildomų lėšų. Pripažintina, kad šiai dienai vaiko išlaikymui priteistų 72,41 Eur (108,00 Eur jas indeksavus) lėšų neužtenka būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti. Nėra ginčo, jog atsakovas su sūnumi visiškai nebendrauja, jie vienas kito nepažįsta, todėl jokiu kitu būdu (daiktais, maistu, kišenpinigiais ir pan.) prie sūnaus išlaikymo atsakovas neprisideda.

27. Ieškovė imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: registruota užimtumo tarnyboje, mokosi profesijos, išlaiko sūnų, suteikia jam gyvenamąjį būstą, perka maistą, vitaminus, rūpinasi sūnaus ugdymu ir lavinimu, laisvalaikiu ir pan. Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Sprendimo priėmimo metu, kuriuo vaiko išlaikymui buvo patvirtinta po 72,41 Eur išlaikymo suma, vaikas buvo dveji metų. Kadangi nuo to per minėtą laikotarpį pasikeitė ir valiuta, nepilnametis vaikas pradėjo lankyti ugdymo įstaigą, darytina išvada, kad vaiko poreikiai neabejotinai išaugo. Tačiau nuo sprendimo priėmimo kitam ieškovės išlaikomam nepilnamečiam vaikui (gim. 2018 m.) iš jo vaiko tėvo buvo priteista po 200,00 Eur vaiko išlaikymui Atsakovas taip pat turi dar vieną mažametį vaiką, jis padeda žmonai auginti jos vaikus. Šias aplinkybes teismas vertina priimdamas šį sprendimą.

28. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, atsižvelgia į Lietuvos teismų formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose, į tai, kad atsakovas V. B. yra sveikas ir darbingo amžiaus, dirba ir uždirba sau pragyvenimui reikalingas lėšas ir prisideda prie savo šeimos ir joje augančių vaikų išlaikymo. Dėl to spręstina, kad jo gaunamos pajamos yra pakankamos išlaikyti ne tik save, bet ir teikti išlaikymą išlaikomiems asmenims. Bylos duomenimis atsakovas 2025 m. kovo 12 d. iki 2025 m. kovo 31 d. gavo 1036,00 Eur darbo užmokestį, nuo kurio skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Šalių sūnui gyvenant su motina, o tėvui gyvenant atskirai, daroma išvada, kad tėvas nebendrauja su sūnumi ir geranoriškai nesutinka mokėti didesnio išlaikymo sūnui, tad didesnė našta tenka motinai, taip pat atsižvelgiama į atsakovo turtinę padėtį, kuriai įtakos turi išlaikomas kitas nepilnametis asmuo, todėl yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo išlaidų paskirstymo (3.192 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą išlaikymo suma sūnui byloje atitinkamai atsakovui mažinama iki 200,00 Eur per mėnesį.

29. Ištyręs ir įvertinęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, pateiktą išvadą teikiančios institucijos išvadą, teismo posėdžio metu išklausęs ieškovės ir atsakovo, jų atstovų paaiškinimus, teismas sprendžia, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė, taip pat išaugo bylos šalių nepilnamečio vaikų poreikiai. Teismas dėl dar po vieną išlaikomą asmenį pripažįsta atsakovo ir ieškovės turtinių galimybių sumažėjimą. Vertinamas ir vaiko poreikių išaugimas, todėl iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis gali būti didinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176-179 str.).

30. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais darytina išvada, kad priteistinas sūnui iš atsakovo 200,00 Eur mėnesinėmis išmokomis mokamas išlaikymas (jį padidinus) nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo ar jo išlaikomo nepilnamečio asmens padėtį. Teismo vertinimu, atsakovo gaunamų pajamų turi pakakti ir dviejų jo nepilnamečių vaikų išlaikymui. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius, į ieškovės išlaidų padidėjimą dėl to, į tai, kad atsakovas ir ieškovė turi dar po vieną išlaikomą nepilnametį vaiką, šalių turtinę padėtį bei siekiant išsaugoti iš esmės protingą vaikų interesų, jų poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, nepažeidžiant proporcingumo principo, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pakeisti 2013 m. spalio 14 d. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo ir priteisti iš atsakovo V. B. nuo 2025 m. kovo 3 d. (ieškinio padavimo) nepilnamečio vaiko M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.201 straipsnis). Tuo ieškovės ieškinys dalyje tenkintinas iš dalies (CPK 178, 185 straipsniai).

31. Nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai naudoja sūnaus išlaikymui skirtas pinigines lėšas, todėl ieškovė J. B. toliau tvarko sūnaus M. K. turtą uzufrukto teise bei naudoja išskirtinai vaiko interesais (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

32. Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo neturi res judicata (galutinio sprendimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms ar pasikeitus šalių turtinei padėčiai, galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

33. Sprendimas dėl išlaikymo pakeitimo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

34. Kadangi abi šalys pagal 2024 m. gruodžio 15 d. ir 2025 m. balandžio 1 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimus yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti 2013 m. spalio 14 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-197-452/2013 nustatytą sūnaus M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 centų) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2025 m. kovo 3 d.) iki vaikas sulauks pilnametystės, vaiko išlaikymui skiriamą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Likusias teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties dalis palikti nepakeistas.

Sprendimas išlaikymo pakeitimo dalyje vykdytinas skubiai.

Nepriteisti iš šalių bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams.