Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-12-04 · Administracinė byla Nr. I-9736-394/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-04
Bylos Nr.
I-9736-394/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02249-2019-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
A. Z.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-9736-394/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02249-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; (S) 55.1.1.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 4 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. Z. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1-2 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. iki skundo padavimo dienos (2019-09-23) buvo laikomas Šiaulių TI kameroje Nr. 24. Kada pirmą kartą 2019 m. rugpjūčio mėn. buvo atvežtas į Šiaulių TI, buvo patalpintas su kitais suimtaisiais į laikino sulaikymo kambarėlius, į kuriuos uždaro 3-9 asmenis, nėra vietos net atsisėsti, sanitarinis mazgas toje pačioje patalpoje, nėra durų, nuolat tvyro nemalonus kvapas, visi asmenys dažniausiai yra rūkantys, nėra kuo kvėpuoti, taip laiko po 2-3 valandas. Norėdamas atlikti gamtinius reikalus buvo priverstas kentėti, nes kitų asmenų akivaizdoje negalėjo jų atlikti. Tikrindami asmeninius daiktus pareigūnai liepė išsirengti nuogai, daiktus dėti į nešvarias dėžes bei stovėti nuogam šaltoje patalpoje prieš kitus asmenis. Buvo paskirtas į 24 kamerą, kurioje 6 gultai, laikė su dar 5 suimtaisiais, trūko laisvo judėjimo ploto, t. y. 3,6 kv. m. Kameroje yra tik dvi kėdės, todėl negalėjo visi kartu pavalgyti. Be to, kamerose šalta, drėgna, sanitarinis mazgas ir kriauklė yra ankštoje patalpoje, kurioje nėra nei stogo, nei durų, nei ventiliacijos, visas fekalijų kvapas išeina į bendrą kameros patalpą, kurioje visą parą turi būti atidaryti langai, kad išsivėdintų. Nėra unitazo, tik atvira skylė. Ant kameros lubų laikosi didžiulė drėgmė bei pelėsis, nuo lubų krenta tinkas. Kameroje Nr. 24 buvo parazitų (blakių), tačiau Šiaulių TI administracija nieko nedaro. Dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė orumo pažeminimą, pablogėjo psichologinė būklė.

Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (70 b. l.), į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (73 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (9-16 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas įstaigoje buvo periodiškai laikomas nuo 2019-08-14 iki 2019-09-23, viso 36 dienas, iš jų 23 dienas kameroje Nr. 24 su dar 2-4 asmenimis ir jam teko nuo 3,77 iki 6,29 kv. m. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma 3,6 kv. m atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Perteklinių gultų kameroje nėra.

Atsakovė nurodė, kad Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laivės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 p. įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl šis reikalavimas Šiaulių tardymo izoliatoriui nėra taikomas. Iš 2019-06-21 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-4728 matyti, kad kameroje Nr. 24 oro temperatūra tinkama. Kitų sąlygų atitikimas higienos normos reikalavimams kameroje Nr. 24 aktualiu laikotarpiu netikrintas, kadangi ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kameroje nei pareiškėjas, nei kiti šioje kameroje kalinami asmenys nesikreipė. Pastaraisiais metais remontas kameroje Nr. 24 nebuvo darytas, iš nuotraukų matyti, kad kamera tvarkinga, todėl pareiškėjo teiginiai, jog kamerose krito tinkas bei dažai, atmestini.

Atsakovė nurodo, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kuri yra iš storos polietileno plėvelės. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamą asmenų privatumą. Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tupimo tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Atsakovė nurodo, kad Šiaulių TI kiekvienoje kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, numatytos teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas patalpų pagrindinis valymas. Esant reikalui administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą, patalpų deratizacija vykdoma esant poreikiui. Iš pridedamų Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo žurnalo kopijų matyti, kad aktualiu laikotarpiu kameroje Nr. 24 atlikta dezinsekcija, taigi atsakovas nuolat operatyviai reaguoja į pastebėtus kenkėjus ir juos naikina.

Atsakovė nurodė, kad į Šiaulių TI atvykę nuteistieji ir suimtieji, kol įforminami dokumentai bei atliekama krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras – TLK, esančias administraciniame pastate. Įforminus dokumentus ir atlikus asmens kratas bei patikrinus daiktus, naujai atvykę asmenys laikinai patalpinami į rėžiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras. Suimtojo arba nuteistojo krata skirstoma į visą (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant), visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Visuminė krata atliekama patalpoje už mūrinės pertvaros arba kitoje atskiroje patalpoje, todėl kiti suimtieji (nuteistieji) asmens, kuriam atliekama krata, nemato. Priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas. Asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne daugiau kaip dviem valandoms gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Į dviejų valandų laiko tarpą neturi būti įskaitomas laikas, skirtas pačiai medicininei apžiūrai bei sanitariniam švarinimui, tačiau siekiant kuo operatyvesnio suimtųjų (nuteistųjų) paskyrimo į kameras, minėtų asmenų naudai medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas atliekami tų dviejų valandų laikotarpiu. Rėžiminiame korpuse esančiose trumpalaikio laikymo kamerose Nr. 1-9 asmenys laikomi ne ilgiau kaip dvi valandas, po to paskirstomi į gyvenamąsias kameras. Įstatymų leidėjas neįpareigoja registruoti duomenų, kiek asmenų buvo patalpinta kartu su pareiškėju į trumpalaikio laikymo kameras, tačiau stengiamasi asmenis paskirstyti taip, kad jiems tenkantis plotas būtų ne mažesnis, nei teisės normose įtvirtintas minimalus plotas. Higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui, o LSP nėra gyvenamosios patalpos. Šiose patalpose įrengti sanitariniai mazgai, jie iš trijų pusių atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, tačiau asmenys pagal jų žodinį prašymą nuvedami į atskirą tualeto patalpą, o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą naudojantis sanitariniais mazgais. Šiose kamerose taip pat įrengta šalto vandens tiekimo / nubėgimo sistema bei čiaupai, yra suolai. Pareiškėjo laikymas laikino sulaikymo patalpose buvo trumpalaikis ir negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ir negrįžtamų sveikatos sutrikimų. Laikino sulaikymo patalpose rūkyti draudžiama, tai numatyta Šiaulių TI direktoriaus 2018-11-28 įsakymu patvirtinto Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo 10.4 punkte, todėl jeigu pareigūnai būtų pastebėję, kad asmenys rūko, būtų surašę tarnybinius pranešimus, o asmenims būtų taikytos drausminio poveikio priemonės.

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą

Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas A. Z. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta pakankama gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2019-08-14 iki 2019-09-23, neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kamerų plotui, higienos normos reikalavimų, netinkamos sąlygos laikino sulaikymo ir kratų atlikimo patalpose, neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nemalonus kvapas, kameroje buvo blakių, o administracija nesiėmė priemonių joms naikinti.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, galiojusio iki 2019 m. kovo 5 d., 1.3.1. punktą, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negalėjo būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2019 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-109 įsakymą Nr. V-124 panaikino ir tuo pačiu įtvirtino nuostatą (1.3. punktas), pagal kurią iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos LR Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. suaugusiam asmeniui (1.3.1. p.) ir 4,1 kv. m. nepilnamečiui asmeniui (1.3.2. p.).

Iš byloje esančios 2019-10-08 pažymos Nr. 60/09-35515 (19-20 b. l.) matyti, kad pareiškėjas A. Z. nagrinėjamu laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2019-08-14 iki 2019-09-23, viso 36 dienas, gyvenamosiose kamerose Nr. 64 ir 24, su dar 2-5 asmenimis, ir jam teko nuo 3,72 iki 6,28 kv. m., taigi visas dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas, išanalizavęs duomenis apie kamerų Nr. 64 ir 24 dydį (atitinkamai 22,34 ir 18, 85 kv. m, 19-20 b. l.), sanitarinių mazgų užimamą plotą (1,454 kv. m kameroje Nr. 24 ir 1,93 kv. m kameroje Nr. 64, 27-28 b. l.) ir kamerose buvusių asmenų skaičių (3-6), nustatė, kad tais atvejais, kai šiose kamerose buvo laikomi 5-6 asmenys, iš kamerų ploto atėmus sanitarinių mazgų užimamą plotą pareiškėjui teko 3,40 kv. m kameroje Nr. 64 ir 3,48 kv. m kameroje Nr. 24, t. y. mažiau negu 3,6 kv. m, bet daugiau kaip 3 kv. m. Kai šiose kamerose buvo laikoma mažiau asmenų, net ir atėmus sanitarinių mazgų užimamą plotą pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m. Įvertinus pateiktos pažymos apie baldų užimamą plotą duomenis (23-26 b. l.) matosi, kad perteklinių gultų šiose kamerose nėra, taigi nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų buvo itin suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodė, kad kamerose šalta, drėgna, pelėsis, nuo lubų krenta tinkas.

Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriams nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908. Šios normos 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, pagal 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, kuri turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę, kuri turi būti nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Higienos normos 17 punktas numato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o pagal 39 punktą ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Atsakovas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktus (35-46 b. l.), iš kurių matosi, kad pareiškėjo laikymo kamera Nr. 24 buvo patikrinta 2019 m. birželio 18 d. grįžtamosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu, siekiant įvertinti, ar pašalintas 2019 m. kovo 14 d. atliktos kontrolės metu nustatytas higienos normos HN 134:2015 pažeidimas bei įvykdyti kontrolę atliekančių pareigūnų nurodymai (43-44 b. l.). Patikrinimo metu nustatyta oro temperatūra kameroje Nr. 24 siekė 24,7±0,1 - 24,9±0,1°C, t. y. atitiko higienos normos reikalavimus, kiti parametrai šio patikrinimo metu nebuvo matuojami. Duomenų apie kameros Nr. 64 patikrinimų rezultatus atsakovė nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad byloje nesant duomenų, jog kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiktų ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių higienos normos reikalavimų, ir byloje esant nevienareikšmiškiems aktualiems ginčo laikotarpiui visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktams apie kameras, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas, t. y., kad jose higienos normos pažeidimai nebuvo nustatyti, nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo laikymo kameros neatitiko higienos normos reikalavimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-348-552/2018 ir kt.). Šiais atvejais turi būti vertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų būtų skundęsis laisvės atėmimo vietos administracijai, kreipęsis dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017).

Iš byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktų matosi, kad 2019 m. birželio 3 d. ir 2019 m. birželio 11 d. buvo patikrintos Šiaulių TI gyvenamosios kameros Nr. 61, 15, 26, 28, 35, 60, 69, 79, 86, 103 ir 104. Kameroje Nr. 61 nustatytas dirbtinės apšvietos pažeidimas, santykinė oro drėgmė atitiko higienos normos reikalavimus (39 b. l.), kamerose Nr. 15, 26, 103 ir 104 užfiksuoti techniškai netvarkingi apšvietimo įrenginiai, nuo lubų ir sienų išbyrėjęs tinkas (nustatytas HN 134:2015 12 punkto pažeidimas), kamerose Nr. 103 ir 104 rasta vizualiai matomų pelėsių (pažeidžiamas HN 134:2015 39 punktas) (41-42 b. l.).

Taigi atliktų patikrinimų metu oro temperatūros ir santykinės oro drėgmės pažeidimų nei vienoje tikrintoje kameroje nebuvo nustatyta, tik užfiksuotas pelėsis kamerose Nr. 103 ir 104, byrantis tinkas šiose kamerose bei kameroje Nr. 26, t. y. gyvenamosiose kamerose nustatyti higienos normos HN 134:2015 12 ir 39 punktų pažeidimai.

Atsakovė į bylą pateikė 2019 m. spalio 7 d. Šiaulių TI resocializacijos skyriaus pažymą Nr. 61/04-2524 (30 b. l.), kurioje nurodyta, kad A. Z. į Šiaulių TI direktorių su skundais ir prašymais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.

Įvertinęs šias aplinkybes ir tai, kad kameroje Nr. 24 oro temperatūros pažeidimų patikrinimo metu nebuvo nustatyta, taip pat nei oro temperatūros, nei santykinės oro drėgmės pažeidimų nebuvo nustatyta tikrinant kitas Šiaulių TI gyvenamąsias kameras, pelėsis užfiksuotas ne gretimose kameroms Nr. 24 ir 64, o kitose patalpose, pareiškėjas skunde nepakankamai detalizavo, kurioje kameroje kokie higienos normos pažeidimai jo manymu buvo, dėl laikymo sąlygų nei Šiaulių TI administracijai, nei kitoms institucijoms nesiskundė, teismas laiko, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 24 ir 64, neatitinkančiose higienos normos reikalavimų.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose sanitarinis mazgas ir kriauklė yra ankštoje patalpoje, kurioje nėra nei stogo, nei durų, nei ventiliacijos, visas fekalijų kvapas išeina į bendrą kameros patalpą, kurioje visą parą turi būti atidaryti langai, kad išsivėdintų, nėra unitazo, tik atvira skylė.

Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose reglamentuoja 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.

Atsakovė nurodo, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Iš sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (21-22 b. l.) matosi, kad sanitarinio mazgo atitvėrimo konstrukcija pareiškėjo laikymo kameroje Nr. 24 mūrinė, o kameroje Nr. 64 - pagaminta iš OSB plokštės, sienelių aukštis kameroje Nr. 24 - 2,29 m, o kameroje Nr. 64 – 1,81 m, tačiau lentelėje nenurodyta, kokiu būdu įėjimai į sanitarinių mazgų zonas šiose kamerose atskirti nuo likusios kamerų erdvės. Į bylą pateiktos kameros Nr. 24 fotonuotraukos (31 b. l.), iš kurių matosi, kad įėjimas į sanitarinio mazgo zoną atitvertas užuolaida; duomenų apie įėjimo atitvėrimą į sanitarinio mazgo zoną kameroje Nr. 64 byloje nėra. Naujausioje Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma, kad tais atvejais, kai sanitarinio mazgo zona nuo likusios kameros dalies atskirta pertvara ir varstomomis durimis arba užuolaida, paprastai pripažįstama, kad pareiškėjo privatumas nebuvo pažeistas (LVAT 2018 m. kovo 21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1851-502/2018). Pareiškėjas skunde nenurodo, kad naudojantis sanitariniais mazgais gyvenamosiose kamerose būtų buvęs pažeistas jo privatumas, tik skundžiasi iš sanitarinių mazgų nuolat sklidusiu fekalijų kvapu. Nagrinėjamu atveju kamerose buvo laikoma ir po 5-6 asmenis, o sanitariniam mazgui esant įrengtam pačioje gyvenamojoje kameroje ir nesant atskiros oro šalinimo sistemos, galėjo laikytis nemalonus kvapas, taigi pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog prieiga prie tinkamai įrengtų ir higienos reikalavimus atitinkančių sanitarinių įrenginių yra pirmaeilės svarbos tam, kad kaliniai galėtų išlaikyti asmens orumo jausmą. Higiena ir švara yra ne tik dalis pagarbos, kurią asmenys turi skirti savo kūnui ir savo kaimynams, su kuriais dalijasi patalpomis ilgą laiką, jos taip pat yra sveikatos išsaugojimo sąlyga ir būtinybė. Tikrai humaniška aplinka yra neįmanoma be laisvos prieigos prie tualeto arba galimybės išlikti švariam (žr., pvz., 2015 m. sausio 27 d. sprendimo byloje Neshkov ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimų Nr. 36925/10 ir kt.), 240 p., 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09), 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 114 p.).

Teismų praktikoje unitazų neįrengimas tardymo izoliatoriaus kameroje (sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema, t. y. „tupimas“ tualetas) buvo laikomas būtent Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-10-31) 21 punkto reikalavimų neatitikimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1644-520/2018, 2018 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-925-822/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017). Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje priduriama, kad atvejai, kai sanitariniame mazge nėra įrengtas unitazas, tinkamai neužtikrina asmenų fiziologinių poreikių (žr., pvz., 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-646-756/2018). Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo unitazų, tik atvira skylė, atsakovė šių pareiškėjo teiginių nepaneigė, iš byloje esančios kameros Nr. 24 fotonuotraukos matosi, kad sanitariniame mazge yra tik sanitarinis įrenginys grindyse (31 b. l.). Įvertinus šias aplinkybes laikytina, kad pareiškėjo laikymo kamerose sanitariniai mazgai nebuvo tinkamai įrengti, o pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus.

Pareiškėjas nurodo, kad kratos metu pareigūnai liepė išsirengti nuogai, daiktus dėti į nešvarias dėžes bei stovėti nuogam šaltoje patalpoje prieš kitus asmenis.

Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiūros (tame tarpe ir atliekamų kratų) vykdymo tvarką nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta „Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija“ (toliau – Instrukcija). Instrukcijos 151-157 punktuose nurodyta, kad suimtojo arba nuteistojo krata - tai jo drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kūno apieškojimas siekiant patikrinti, ar jis neturi draudžiamų turėti daiktų. Suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant), suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos.

Iš byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktų matosi, kad bendro naudojimo vietos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai buvo tikrinami 2018 m. vasario 13 d. ir 2019 m. rugpjūčio 7 d., patikrinimo aktuose (35-36, 45 b. l.) užfiksuota, kad kratos patalpose naudojamas inventorius (vonelės) yra švarus, valomas Šiaulių TI vadovo nustatyta tvarka. Į bylą pateiktos ir kratų patalpų fotonuotraukos, iš kurių matosi, kad kratų patalpa Šiaulių TI įrengta su pertvaromis, taip pat įrengta ir atskira kratos patalpa, į kurią asmenys vedami po vieną (28-29 b. l.). Taigi pareiškėjui atvykus į Šiaulių TI jo krata liepiant išsirengti buvo atliekama vykdant teisės aktų reikalavimus, pareiškėjo teiginys dėl nešvarių vonelių paneigtas patikrinimų aktų duomenimis, be to, pareiškėjas į Šiaulių TI nagrinėjamu laikotarpiu atvyko ir kratų patalpose galėjo būti tik tris kartus, todėl skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiškėjui Šiaulių TI jo krata buvo atliekama pažeidžiant aukščiau nurodytą tvarką ar higienos normos reikalavimus, ir dėl to pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad atvykęs į Šiaulių TI būdavo talpinamas į laikino sulaikymo kameras, po 3-9 asmenis ir taip laikomas po 2-3 valandas, nebuvo vietos atsisėsti, sanitarinis mazgas buvo toje pačioje patalpoje be durų, nuolat tvyrojo nemalonus kvapas, asmenys rūkė ir nebuvo kuo kvėpuoti, norėdamas atlikti gamtinius reikalus buvo priverstas kentėti, nes kitų asmenų akivaizdoje negalėjo jų atlikti.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 11 punktas numato, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, pagal 19 punktą, asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, 20 punktas numato, kad po sanitarinio švarinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamąsias kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų izoliavimo reikalavimų. Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 11.2 punkte apibrėžta, kad laikino sulaikymo patalpa – tai specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, o 2 punkte nurodyta, jog ši higienos norma laikino sulaikymo patalpoms (laikino sulaikymo, paskirstymo kameroms) netaikoma.

Atsakovė atsiliepime pažymėjo, kad į Šiaulių TI atvykę nuteistieji ir suimtieji, kol įforminami dokumentai bei atliekama krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, esančias administraciniame pastate, o įforminus dokumentus ir atlikus kratas, naujai atvykę asmenys laikinai patalpinami į rėžiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras, siekiant kuo operatyvesnio suimtųjų (nuteistųjų) paskyrimo į kameras, medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas atliekami dviejų valandų laikotarpiu, stengiamasi asmenis paskirstyti taip, kad jiems tenkantis plotas būtų ne mažesnis, nei teisės normose įtvirtintas minimalus plotas vienam asmeniui; šiose patalpose įrengti sanitariniai mazgai, jie atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, tačiau asmenys pagal jų žodinį prašymą nuvedami į atskirą tualeto patalpą.

Pažymoje apie pareiškėjo laikymą Šiaulių TI kamerose (19-20 b. l.) nurodyta, kad pareiškėjas, atvykęs į Šiaulių TI, į trumpalaikio laikymo kameras (TLK-2, TLK-5 ir TLK-4) buvo patalpintas tris kartus. Iš byloje esančių fotonuotraukų matosi, kad trumpalaikio laikymo kamerose įrengti suolai, todėl pareiškėjo teiginys, kad nebuvo kur atsisėsti, nepagrįstas. Atsakovė nurodo, kad sanitariniai mazgai šiose patalpose atitverti iš trijų pusių ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, tai matosi ir iš pateiktų fotonuotraukų, taip pat matosi, kad įėjimai į sanitarinius mazgus atitverti užuolaidomis, be to, atsakovė nurodo, kad asmenys pagal jų žodinį prašymą nuvedami į atskirą tualeto patalpą. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo laikyti, kad laikino sulaikymo patalpose naudojantis sanitariniu mazgu galėjo būti pažeistas pareiškėjo privatumas. Sanitariniam mazgui esant įrengtam toje pačioje patalpoje ir nesant atskiros oro šalinimo sistemos trumpalaikio laikymo kamerose galėjo laikytis nemalonus kvapas, tačiau pareiškėjas į šias kameras buvo patalpintas tik tris kartus, atsakovė nurodė, kad tiek dokumentų įforminimas, tiek medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas atliekami dviejų valandų laikotarpiu, todėl toks trumpalaikis poveikis negali būti traktuojamas kaip neturtinė žala. Atsakovė taip pat nurodo, kad laikino sulaikymo patalpose rūkyti draudžiama, tai numatyta Šiaulių TI direktoriaus 2018-11-28 įsakymu patvirtinto Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo 10.4 punkte (52-53 b. l.), todėl pareiškėjo teiginys, kad visi rūkė ir nebuvo kuo kvėpuoti, atmestinas, kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas nurodo, kad kameroje Nr. 24 buvo parazitų (blakių), tačiau Šiaulių TI administracija nieko nedarė.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius jų buvimo pėdsakus, jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinsekciją, deratizaciją) įstaiga organizuoja esant poreikiui. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas atliktų patikrinimų metu konstatavo, kad Šiaulių TI nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas ir naikinimas vykdomas, kenkėjų kontrolės darbus pagal sutartį vieną kartą į ketvirtį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“, atlikti darbai registruojami žurnale; nariuotakojai naikinami ir pastebėjus jų buvimo pėdsakus ar gavus nusiskundimų iš Šiaulių TI laikomų asmenų (37-38, 39-40, 41-42, 46 b. l.). Iš įrašų Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo žurnale matosi, kad dezinsekcija dėl blakių kameroje Nr. 24 atlikta 2019 m. rugsėjo 13, 23, 26 ir 30 dienomis (47-50 b.l.). Taigi pateikti duomenys paneigia pareiškėjo teiginį, kad Šiaulių TI administracija nieko nedaro esant parazitams. Tačiau pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje 2019 m. rugsėjo 3 d. padarytas įrašas apie jo nusiskundimus dėl įkandimų, Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų žurnalo duomenys taip pat patvirtina, kad Šiaulių TI kamerose yra kenkėjų, t. y., kad pažeidžiamas higienos normos HN 134:2015 20 punktas, o pareiškėjas dėl to galėjo patirti fizinį skausmą, nepatogumus, pergyvenimus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad kameroje Nr. 24 yra tik dvi kėdės, todėl negalėjo visi kartu pavalgyti.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba. Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtino Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.). Atsakovė atsiliepime tik išanalizavo teisės aktus, reglamentuojančius kamerų aprūpinimą baldais, tačiau visiškai nepasisakė dėl konkrečiose pareiškėjo laikymo kamerose buvusių baldų. Pažymoje apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą (23-26 b. l.) nurodyta, kad kameroje Nr. 24 yra dvi taburetės, nors šioje kamerose buvo laikomi ir 5 asmenys. Iš byloje esančios fotonuotraukos taip pat matosi, kad kameroje yra tik dvi taburetės (31 b. l.). Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo laikymo kamera Nr. 24 nebuvo tinkamai aprūpinta privalomu inventoriumi, konkrečiai imant, tokiu taburečių skaičiumi, kad užtektų po vieną sėdimą vietą vienam asmeniui, pareiškėjas nurodo, kokius nepatogumus jis dėl to patyrė (negalėjo tinkamai pavalgyti), todėl laikytina, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgus į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o laikomas pas atsakovę aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Pareiškėjo laikymas kamerose, kuriose iš sanitarinių įrenginių nuolat sklido nemalonus kvapas (36 dienos), nustatyti pažeidimai dėl kameros aprūpinimo baldais (taburetėmis), dėl blakių kamerose buvimo sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus; kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą – 8000 Eur. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog pareiškėjas kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kamerų būklės ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, ar kitų jos laikymo sąlygų nesiskundė (30 b. l.), jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į šiai bylai aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2019-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-466-520/2019, 2019-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2744-662/2019, 2019-11-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2804-662/2019 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 70,00 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 70,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Z. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. Z. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 70,00 Eur (septyniasdešimt Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimą priėmusio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jarūnė Sedalienė