Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2011-03-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-111-309-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-03-23
Bylos Nr.
1A-111-309-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Vaclovas Iždonas, Nijolė Matuzevičienė
Nuteistasis
T. B., R. A.
Advokatai
Vaclovas Vaitkus
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-111-309/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1., 1.2.18.2., 1.2.18.3., 2.4.6.3.1., 2.4.6.3.4., 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teisėjų Vaclovo Iždono, Nijolės Matuzevičienės,sekretoriaujant Renatai Lesanavičienei,dalyvaujant prokurorei Sigutei Borščienei,gynėjui advokatui Vaclovui Vaitkui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010-12-20 nuosprendžio, kuriuo:

T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. (3 epizodas) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. (4 epizodas) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (2 epizodas) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 4, 5 d., paskirtos bausmės subendrintos apimant ir iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2008-05-07 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos -2010-12-20.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2010-11-03 iki 2010-12-20.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas R. A., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone, t. y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2010 m. sausio 28 d., ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytu laiku, J. Š. gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini) r., iš R. A. paėmė, J. Š. vardu išduotą, banko (duomenys neskelbtini) AB elektroninę mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), taip ją neteisėtai įgijo bei laikė iki 2010 m. sausio 28 d., kol grąžino R. A..

Be to, jis nuteistas už tai, kad neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę, bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2010 m. sausio 28 d., ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytu laiku, turėdamas J. Š. vardu išduotą, banko (duomenys neskelbtini) AB elektroninę mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), ją neteisėtai panaudojo atlikdamas finansinę operaciją, kurios metu pateikė J. Š. duomenis ir taip apgaudamas finansinę sistemą iš banke (duomenys neskelbtini) AB esančios J. Š. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) bankomate, adresu (duomenys neskelbtini) r., nuėmė J. Š. priklausančius 400 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. B. prašo peržiūrėti bylą ir sušvelninti paskirtą bausmę. Skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į nukentėjusiojo prašymą skirti jam pačią švelniausią bausmę. Taip pat nurodo, jog prokuroras buvo nusistatęs prieš jį ir prieš jį nuteikinėjo teismą. Taipogi nurodo, kad jis atsiprašė nukentėjusiojo ir labai gailisi padaręs nusikaltimus.

Teismo posėdžio metu nuteistojo T. B. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010-12-20 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 1 punktas, 4 punktas).

Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį T. B. atžvilgiu pagrįstai jį pagrindė paties nuteistojo T. B., nuteistojo R. A., nukentėjusiojo J. Š., liudytojų L. T., G. G. parodymais, byloje esančiais ir teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais, tačiau neteisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo, taipogi neišsprendė nuteistojo T. B. kardomosios priemonės – suėmimo, panaikinimo ar pratęsimo klausimo, dėl ko Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010-12-20 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 1 punktas, 4 punktas).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str.

Nors nuteistasis T. B. savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų bei jo veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas apeliantą T. B. ir R. A. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir esmingai pažeidė BPK reikalavimus, todėl sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimais, apylinkės teismo nuosprendis keistinas (Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas) tiek apelianto T. B., tiek apeliacinio skundo nepadavusio R. A. atžvilgiu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantui T. B. ir R. A. įtarimai, be kitų nusikalstamų veikų, buvo pateikti ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 73, 119). Nutartyje bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje (1 t., b. l. 191) (neteisingai nurodyta atiduoti kaltinamąjį teismui), nurodyta, kad apeliantas T. B. ir R. A. be kitų nusikalstamų veikų kaltinami ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Tačiau, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas ne tik kad nenurodydamas veikos perkalifikavimo į sunkesnę motyvų ir pagrindų, bet ir nesilaikydamas BPK 256 straipsnyje esančių taisyklių, kurios reglamentuoja kaltinimo pakeitimo bei pranešimo kaltinamajam apie galimybę keisti kaltinimą tvarką, pirmosios instancijos teismas tiek apeliantą T. B., tiek R. A., be kitų nusikalstamų veikų nuteisė ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako, tas kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. BK 190 straipsnyje išaiškinta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Kadangi sukčiavimo būdu tiek T. B., tiek R. A. gauto turto vertė viršija 3 MGL dydžio vertę, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, todėl apelianto T. B. ir R. A. veika pekvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Išdėstytų aplinkybių kontekste darytina išvada, jog apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl T. B. ir R. A. veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, dėl ko šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas T. B. ir R. A. nusikalstamą veiką perkvalifikuojant iš BK 182 straipsnio 2 dalies į 182 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į tai, jog yra pripažinta T. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, kad jis anksčiau ne kartą teistas, nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio prasme – recidyvistas, nusikalstamas veikas padarė lygtinio paleidimo prieš terminą metu, T. B. paliktina pirmosios instancijos teismo skirta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Atsižvelgiant į tai, jog yra pripažinta R. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, kad jis anksčiau ne kartą teistas, nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio prasme – recidyvistas, R. A. paliktina pirmosios instancijos teismo skirta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam T. B. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010-10-11 nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (2 t., b. l. 33), po ko, to paties teismo 2010-11-05 nutartimi T. B. buvo palikta galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010-10-11 nutartis ir nustatytas suėmimo terminas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2010-11-03. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010-12-20 nuosprendžiu T. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį, ir jam paskira galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta T. B. bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2010-12-20. Tačiau, kaip matyti iš Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010-12-20 nuosprendžio rezoliucinės dalies, teismas paskirdamas nuteistajam T. B. realią laisvės atėmimo bausmę ir paskirdamas ją atlikti pataisos namuose bei nustatydamas T. B. bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2010-12-20, neišsprendė nuteistojo T. B. kardomosios priemonės – suėmimo, panaikinimo ar pratęsimo klausimo, kuom teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos BPK 307 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Lietuvos Respublikos BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam, kol įsiteisės nuosprendis, tačiau teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl to nepasisakė, dėl ko apylinkės teismo nuosprendis ir šioje dalyje keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.

Dėl paskirtos bausmės ir kitų nuteistojo skundo argumentų.

Šalies argumentai

Apelianto skunde nurodytas argumentas, jog prokuroras buvo nusistatęs prieš jį ir prieš jį nuteikinėjo teismą yra deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų šį deklaratyvų nuteistojo teiginį.

Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad teismas neatsižvelgė į nukentėjusiojo prašymą skirti jam pačią švelniausią bausmę, atmestinas. Pažymėtina tai, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, ir atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad teismas skirdamas bausmę nėra saistomas nei prokuroro, nei nukentėjusiojo prašoma skirti bausme.

Kiti apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad savo kaltę pripažino visiškai, jog gailisi, jau yra įvertinti pirmosios instancijos teismo, kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl apeliacinės instancijos teismas tais pačiais pagrindais negali mažinti bausmės dydžių nuteistajam.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. B. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir paskirdamas subendrintą bausmę, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, skirdamas nuteistajam bausmes, atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė tris tyčinius nusikaltimus, nusikalto būdamas anksčiau ne kartą teistas, neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą, todėl Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio prasme yra laikomas recidyvistu. Apylinkės teismas pripažino T. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybe, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Šių aplinkybių visuma rodo, jog apeliantas linkęs nusikalsti ir yra socialiai pavojingas, todėl nuteistajam, kaip recidyvistui, pirmosios instancijos teismas paskyręs laisvės atėmimo bausmes, Lietuvos Respublikos BK 56 str. įtvirtintos nuostatos, nepažeidė, juolab, kad kitos rūšies bausmių, nuteistojo kriminaliniams polinkiams pakeisti, nepakanka.

Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad T. B. už padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, kuri savo dydžiu yra žymiai mažesnė negu Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), už padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, kuri savo dydžiu taip pat yra žymiai mažesnė negu Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), o už padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, kuri savo dydžiu taip pat mažesnė negu Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis – 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), todėl nuteistajam paskirtos bausmės nelaikytinos per griežtomis.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nustatydamas paskirtų bausmių dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, ir netgi galutinę subendrintą bausmę apeliantui paskyrė mažesnę nei straipsnio sankcijoje už sunkesnę iš padarytų nusikalstamų veikų numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl T. B. paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ar dar labiau ją švelninti, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendį dalyje dėl T. B. ir R. A. pripažinimo kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį pakeisti:

T. B. veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, paliekant tą pačią bausmę.

R. A. veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, paliekant tą pačią bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., T. B. į paskirtą bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2010-12-20 iki 2011-03-23.

Panaikinti T. B. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Zigmas KavaliauskasTeisėjai Vaclovas IždonasNijolė Matuzevičienė