Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarties A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. 2015 m. lapkričio 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) policijos nuovados viršininko D. T. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 150 Eur bauda už tai, kad 2014-12-17 11.20 val. namuose garsiai leido muziką, viršydamas leidžiamas normas, -Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriaus Akustinių triukšmo tyrimo protokolu Nr. F-K-T-948 nustatytas ekvivalentinis garso slėgio lygis 44,2 db, maksimalus garso slėgio lygis 49,7 db. Be to, būdamas baustas, pakartotinai 1-ų metų bėgyje, 2015-01-06 iki 22:40 val. 2015-01-19 iki 23:30 val., 2015-01-20 iki 23:30 val., 2015-01-22 iki 01:00 val., 2015-01-28 iki 02:50 val., 2015-03-02 iki 01.00 val., 2015-03-04 iki 02:00 val., 2015-03-14 iki 01:00 val., 2015-03-20 iki 02:00 val., 2015-03-24 nuo 18.30 iki 22.00 val., garsiai leido muziką, tuo trikdydamas aplinkinių kaimynų ramybę ir viešąją rimtį.

2015 m. sausio 29 d. (data taisyta ranka) O. K., Ž. M., R. K., A. P., M. S., A. G., A. S. ir A. P. pasirašytame pareiškime teigiama, kad gyvenamosiose patalpose nuo 6.00 iki 18.00 val. gali būti ne didesnis nei 40 decibelų ekvivalentinis ir 55 maksimalus garso lygis. Pažymėtina, kad skaičius 40 sąmoningai išskirtas (paryškintas). Ši susitariusių asmenų grupė galimai pranešė melagingą informaciją, siekdami pasinaudoti nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2014 m. gruodžio m. 18 d. akustinio triukšmo tyrimo protokolu nr. F-K- T-948, kuriame nurodyta, kad 2014 m. gruodžio mėn. 17 d. nuo 11:20 iki 12:00 atlikus tyrimą, kurio matavimo trukmė 9 min., buvo užfiksuotas ekvivalentinis garso slėgio lygis 44,2 dBA ir maksimalus garso slėgio lygis 49,7 dBA. Matavimai atlikti (duomenys neskelbtini) bute.

Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ IV punkto „Triukšmo ribiniai dydžiai“ 1 lentelės 1 punkte „Gyvenamųjų pastatų (namų) gyvenamosios patalpos, visuomeninės paskirties pastatų miegamieji kambariai, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatos“ nurodyta, kad nuo 6:00 iki 18:00 val. ekvivalentinis garso slėgio lygis yra 45 dBA, maksimalus garso slėgio lygis yra 55 dBA. Higienos norma HN33:2011 įsigaliojo nuo 2011 m. lapkričio 1 d., pareiškimas rašytas 2015 m. sausio 29 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo paskelbimo dienos.

Taip pat apeliantas nurodo, jog šiame pareiškime šmeižiamas ir jis, kad neva 2015 m. sausio 10 d. (ranka taisyta data) 05:40 val. atėjęs spyrė į (duomenys neskelbtini) buto duris. Neva jį, užlipantį laiptais į viršų matė R. K.. (duomenys neskelbtini) buto durys yra sukaltos iš lentelių, todėl apeliantas abejoja, kad jos išlaikytų ne tik stiprų, bet ir silpną smūgį. Pareiškime taip pat nurodyta, kad 22 d. muzika sklido iki 01:00 val.

Teismo posėdžio metu apklausiamas D. T. parodė, kad jis neatvykdavo į bylos nagrinėjimus, taip pat negalėjo atsakyti, kokiu būdu parašę pareiškimą asmenys žinojo, kad jis, t. y. A. D., protokole nurodytomis datomis ir laikais išvis buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kas be jo buvo bute, spėjo, kad kaimynai galėjo matyti pro durų akutę, kaip jis grįžo.

Apylinkės teismas 2016 m. sausio 14 d. nutartyje ignoravo jo skunde pateiktą informaciją, kad jis dirba AB „K. E.“ nuo 07:30 val. iki 16:30 val., adresu (duomenys neskelbtini). 2014 m. gruodžio 17 d. buvo trečiadienis, t. y. darbo diena.

Apylinkės teismas 2016 m. sausio 14 d. nutartyje teigia, kad nėra pagrindo tikėti parodymus teismo posėdžio metu davusiais liudytojais Ž. M., R. K. ir A. P.. (duomenys neskelbtini) namo gyventojos Ž. M. ir R. K. yra seserys, ten pat gyvena jų tėvai A. K. ir O. K.. 8 buto gyventojai artimai bendrauja su 2 bute gyvenančia A. P.. Konfliktas tęsiasi ne vienerius metus, ką patvirtino ir apklausta tyrėja R. B.. Būtent nuo 8 buto gyventojų triukšmavimo ir prasidėjo konfliktas. Galimai 8 buto gyventojai yra iniciatoriai 2015 m. sausio 29 d. pareiškimo, nes jų parašai eina pirmi iš karto po teksto, tikėtina, kad jie bus suinteresuoti bylos baigtimi jo nenaudai.

Per daugiau nei 3 metus besitęsiantį konfliktą jam ne kartą teko bendrauti su (duomenys neskelbtini) policijos nuovados tyrėjais, tiek dėl jam inkriminuojamų nusižengimų, tiek ir dėl jo paties rašytų pareiškimų pareigūnams D. T., R. B., M. M., M. D., A. S. ir keletui kitų. Buvo siūloma ateiti ir įsitikinti, kas vyksta nakties metu jo bute ir koks triukšmas sklinda iš aplinkinių (8 ir 14) butų. Nė vienas tyrėjas nepasinaudojo jo siūlymu, nesikreipė į jį prašydami sudaryti sąlygas patikrinimui. Kiekvieną kartą jam būdavo pasakoma, kad jis privalo atvesti kaimynus, kurie turi paliudyti jo naudai, kitaip tyrėjai nieko padaryti negali.

Apeliantas pažymi, kad bylos medžiagoje apklausti asmenys ne pirmą kartą susitarę jį apšmeižia. Jo nuomone, taip yra dėl jo principinės pozicijos, kad nakties metu, t. y. nuo 22 val. privalo būti tylu, nepriklausomai nuo priežasčių. Keršydami jam, (duomenys neskelbtini) butų gyventojai, susimokę su savo draugais „pasako“, kad jis daužosi ar klausosi muzikos garsu, kuris girdisi per 7 namo aukštus, šmeižia, kad jis su beisbolo lazda vaikšto per laiptinę ir daužo kaimynų duris, tiesiog suspardo duris, užpuldinėja namo kieme, apspjaudo, iškeikia, nori nužudyti. Taip pat (duomenys neskelbtini) butų gyventojai daužosi nakties ir vakaro metu siekdami, kad jis, grįžęs iš darbo, negalėtų miegoti. Laužoma jo pašto dėžutė, vagiama korespondencija, išjunginėjama elektra, mėtomos stiklų šukės jam į balkoną. Einant į darbą ar grįžtant namo kartas nuo karto siekiama išprovokuoti konfliktus. Dėl visų šitų įvykių, išskyrus šmeižimą, buvo rašyti pareiškimai policijai. Deja, (duomenys neskelbtini) policijos nuovados tyrėjai nieko negali padaryti.

A. D. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pagal ATPK 257 str. duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ATPK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Pagal ATPK 183 str. 1 d. administracinė atsakomybė kyla už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą piliečiams arba pareigūnams nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas, remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N438-3973/2011, N575-406/2012). Asmens veiką kvalifikuojant pagal ATPK 183 str. pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-2559/2010).

Taigi, šių įrodymų visuma patvirtina, kad A. D. 2014-12-17 11.20 val. namuose garsiai leido muziką, viršydamas leidžiamas normas – Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriaus Akustinių triukšmo tyrimo protokolu Nr. F-K-T-948 nustatytas ekvivalentinis garso slėgio lygis 44,2 db, maksimalus garso slėgio lygis 49,7 db. Be to, būdamas baustas, pakartotinai 1-ų matų bėgyje, 2015-01-06 iki 22:40 val. 2015-01-19 iki 23:30 val., 2015-01-20 iki 23:30 val., 2015-01-22 iki 01:00 val., 2015-01-28 iki 02:50 val., 2015-03-02 iki 01.00 val., 2015-03-04 iki 02:00 val., 2015-03-14 iki 01:00 val., 2015-03-20 iki 02:00 val., 2015-03-24 nuo 18.30 iki 22.00 val., garsiai leido muziką, tuo trikdydamas aplinkinių kaimynių ramybę ir viešąją rimtį, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) policijos nuovados viršininkas D. T. teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, įrodymus, esančius byloje, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Be to, pažymėtina ir tai, kad tokio pobūdžio bylose nebūtina nustatyti, jog keliamas triukšmas sutrikdė konkretaus gyventojo ramybę, tačiau būtina įrodyti, jog buvo sutrikdyta viešoji rimtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-2460/2010), ką ir patvirtina aukščiau aptartų įrodymų visuma.

Kaip nepagrįsti atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, jog byloje apklausti asmenys ne pirmą kartą jį apšmeižia, kadangi byloje nenustatyta, jog liudytojai ar policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar siektų apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, todėl nėra pagrindo teigti, jog liudytojai ar, juo labiau, policijos pareigūnai, vykę pagal iškvietimą tikrinti pranešimo, yra suinteresuoti dirbtinai sukurti A. D. kaltinančius įrodymus ir nepagrįstai jį apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu.

Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog apeliantas 2015-04-23 buvo atvykęs į policijos komisariatą, tačiau jis nebuvo supažindintas su administracinio teisės pažeidimo protokolu, jam nebuvo įteikta nutartis. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog 2015-04-15 administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog bylos nagrinėjimas vyks 2015-04-23 16.00 val., tačiau A. D. atsisakė susipažinti su šiuo administracinio teisės pažeidimo protokolu bei jį pasirašyti, taip pat atsisakė priimti ir pasirašyti pranešimą apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, ir išreiškė norą visus dokumentus susipažinimui gauti paštu. Iš byloje esančio lydraščio matyti, kad 2015-04-16 administracinio teisės pažeidimo protokolas ir pranešimas A. D. buvo išsiųsti, tačiau, kad A. D. būtų atvykęs į bylos nagrinėjimą, jokių duomenų bylos medžiagoje nėra, o liudytojas D. T., apklausiamas teismo posėdžio metu, nurodė, jog A. D. į bylos nagrinėjimą neatvykdavo. Kaip jau minėta, A. D. apeliacinio skundo teiginio, jog jis buvo atvykęs į bylos nagrinėjimą, nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, o teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo D. T. parodymais, nes jo parodymus patvirtina bylos medžiaga, be to, jis yra policijos pareigūnas ir nėra suinteresuotas bylos baigtimi, asmeninių jo ir A. D. nesutarimų taip pat nėra nustatyta. Nutarimas A. D. atžvilgiu buvo priimtas 2015-04-28, todėl 2015-04-23 jį įteikti nebuvo jokios galimybės.

Nepagrįstai skunde taip pat teigiama, jog apylinkės teismas ignoravo jo pateiktą informaciją, kad jis dirba AB „K. E.“ nuo 07:30 val. iki 16:30 val., 2014 m. gruodžio 17 d. buvo trečiadienis, t. y. darbo diena, todėl negalėjo leisti garsiai muzikos, nes teisme apklaustų liudytojų parodymais nustatyta, kad A. D. išeidavo į darbą, bute palikdamas garsiai grojančią muziką, tai nustatyta ir rašytiniais bylos įrodymais.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai patikrino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) policijos nuovados viršininko D. T. 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantas administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 183 str. 2 d. numatytą pažeidimą, todėl panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) policijos nuovados viršininko D. T. 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. D. atžvilgiu nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.