Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-09-19 · Administracinė byla Nr. I-3465-790/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-19
Bylos Nr.
I-3465-790/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01404-2017-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Tomas Blinstrubis, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
A. T.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3465-790/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01404-2017-2Procesinio sprendimo kategorija: 8.3.1; 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Tomo Blinstrubio ir Egidijos Puzinskaitės,

dalyvaujant pareiškėjui A. T. (A. T.),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. T. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas panaikinti Migracijos Departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2017 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. (15/5-4)11U-455(00514) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Baltarusijos Respublikos piliečiui A. T., panaikinimo“. Nurodė, kad skundžiamu sprendimu jam panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje motyvuojant tuo, kad buvo nustatyta, jog 2017 m. vasario 28 d. visi UAB „IT Business“ dirbę darbuotojai buvo atleisti. Taip pat buvo pažymėta, kad 2017 m. vasario 1 d. iš šios įmonės buvo atleistas ir pareiškėjas, nors kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, jis pateikė 2016 m. birželio 15 d. sudarytą darbo sutartį, kurioje nustatyta, kad, gavęs leidimą laikinai gyventi, jis pradės dirbti komercijos direktoriumi ir jam bus mokamas minimalus darbo užmokestis. Atsižvelgiant į tai, kad jis nebedirba UAB „IT Business“, buvo padaryta išvada, kad jis nutraukė teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, neturi pakankamai pragyvenimo lėšų bei negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat neturi sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento Lietuvos Respublikoje, kadangi nemokamos nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokos. Taip pat buvo padaryta išvada, kad UAB „IT Business“ yra fiktyvi, nors įmonė 2016 ir 2017 metais vykdė veiklą. Paaiškino, kad 2017 m. vasario 28 d. įmonė atleido darbuotojus, kadangi turėjo laikinų sunkumų su užsakymais ir akcininkai buvo neapsisprendę, kokią veiklą įmonė vykdys toliau. Kai akcininkai apsisprendė dėl įmonės veiklos, 2017 m. balandžio 3 d. minėtoje bendrovėje buvo įdarbintos dvi Lietuvos Respublikos pilietės ir vėliau, dar nežinant apie atsakovo priimtą sprendimą, buvo įdarbintas ir pats pareiškėjas. Taigi, įmonė toliau vykdo komercinę veiklą, pareiškėjas atlieka darbo funkcijas. Be to, vienam užsieniečiui nebuvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, nors jis dirba toje pačioje įmonėje.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 33–36) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „IT Business“ veiklą, jo darbą įmonėje, pagrindinį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Taip pat paaiškino, kad UAB „IT Business“ neatitinka imperatyvių Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. ginčijamo sprendimo priėmimo metu įmonėje nebuvo įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Be to, pareiškėjas buvo atleistas iš UAB „IT Business“ direktoriaus pavaduotojo komercijai pareigų, taigi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas neturėjo galiojančio sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento Lietuvos Respublikoje nuo 2017 m. vasario 1 d., kadangi nebuvo mokamos nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokos. Pažymėjo, kad taip pat buvo nustatyta, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikoje negyvena, į Lietuvos Respubliką vidutiniškai jis atvyksta vos kartą ar du per mėnesį, atvykimų į Lietuvos Respubliką trukmė – 1 diena: atvyksta iš ryto ir išvyksta vakare. Taigi, pareiškėjo atvykimo tikslas į Lietuvos Respubliką buvo kitoks, nei oficialiai deklaruota, t. y. pareiškėjas siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio reikalavimus ir tokiu būdu gauti leidimą laikinai gyventi bei legalizuoti savo buvimą Šengeno zonoje, o ne užsiimti realia teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip UAB „IT Business“ akcininkas bei dirbti minėtoje bendrovėje direktoriaus pavaduotoju komercijai. Atkreipė dėmesį, kad, priešingai negu teigia pareiškėjas, ginčijamame sprendime nebuvo konstatuota, kad UAB „IT Business“ yra fiktyvi įmonė. Pabrėžė, kad kiekvieno užsieniečio prašymas yra nagrinėjamas individualiai bei pareiškėjo ir kito užsieniečio atvejai negali būti tapatinami, kadangi skiriasi faktinės aplinkybės. Nurodė, kad pareiškėjo valdoma UAB „IT Business“ turi 1 197,37 Eur skolą VSDFV biudžetui bei 225,54 Eur dydžio deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką, kas parodo, jog pareiškėjas nėra linkęs laikytis prievolių, numatytų Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundo reikalavimus palaikė, prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad įmonėje tik vieną mėnesį nedirbo Lietuvos Respublikos piliečiai, tuo periodu įmonė buvo susidūrusi su sunkumais. Šiuo metu įmonės veikla stabili, dirba ne mažiau kaip 3 Lietuvos Respublikos piliečiai. Skola valstybinėms institucijoms turėtų būti siejama ne su akcininko, bet su buhalterio veikla. Įmonė teikia teisines, finansines, informacinių technologijų, tinklalapių aptarnavimo, dokumentų tvarkymo paslaugas. Šiuo metu trumpą laiką Lietuvos teritorijoje būna dėl šeiminių aplinkybių, šeima gyvena Minske. Dirbdamas įmonėje vykdė organizacines funkcijas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje kilo ginčas dėl 2017 m. balandžio 13 d. Departamento sprendimo Nr. (15/5-4)11U-455(00514) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Baltarusijos Respublikos piliečiui A. T., panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Valdyba) pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuriame nurodė, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla UAB „IT Business“, esančioje (duomenys neskelbtini) (b. l. 37–47).

2016 m. rugpjūčio 11 d. Departamento Imigracijos reikalų skyrius pranešimu Nr. (15/4-18)10K-32284 informavo pareiškėją, jog buvo priimtas sprendimas pakeisti jam leidimą laikinai gyventi ir išduoti naują leidimą, galiojantį dvejus metus (b. l. 130).

2017 m. balandžio 13 d. Departamentas priėmė sprendimą Nr. (15/5-4)11U-455(00514) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Baltarusijos Respublikos piliečiui A. T., panaikinimo“, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 4–6). Apie priimtą sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2017 m. balandžio 14 d. Departamento pranešimu Nr. (15/5-4)10K-16493 (b. l. 3).

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas įtvirtina, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal 2016 m. rugsėjo 14 d. Įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-2609, įsigaliojusio nuo 2017 m. sausio 1 d., 29 straipsnio 2 dalį užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.

Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalį leidimai laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (2 punktas); nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo (7 punktas).

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi (2 punktas); neturi galiojančio sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba neturi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka patvirtinto Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimo apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (7 punktas); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 punktas).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2, 7 ir 8 punktais, 50 straipsnio 3 dalimi bei 35 straipsnio 1 dalies 2, 7 ir 14 punktais.

Iš skundžiamo atsakovo Sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikintas nustačius šias aplinkybes:

UAB „IT Business“, kurios dalyvis yra pareiškėjas A. T., neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, kadangi šioje įmonėje nėra visą darbo dieną dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių (Įstatymo 35 straipsnio 14 punktas, 50 straipsnio 1 dalies 7 punktas);pareiškėjas A. T., kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB ,,IT Business“ veiklą, jo darbą minėtoje bendrovėje bei pagrindinį jo buvimo tikslą (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas);pareiškėjas iš UAB ,,IT Business“ 2017 m. vasario 1 d. atleistas, todėl neturi sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento Lietuvos Respublikoje, kadangi nemokamos nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokos (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Teismas skundžiamame Sprendime Departamento nustatytą aplinkybę, kad UAB „IT Business“ nėra visą darbo dieną dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, laiko įrodyta. Iš byloje esančių VSDFV informacinės sistemos duomenų (t. 2, b. l. 28) matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki skundžiamo sprendimo priėmimo įmonėje nedirbo ir nebuvo įdarbintas nei vienas darbuotojas, pats pareiškėjas pakartotinai buvo įdarbintas nuo 2017 m. balandžio 3 d. Pažymėtina, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas reikalavimas laikytinas imperatyviu ir neatitiktis jam sudaro pagrindą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Todėl pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl to, kad šiuo metu įmonėje dirba reikiamas skaičius darbuotojų, įmonė aktyviai vykdo veiklą, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo atsakovo Sprendimo.

Vertindamas Departamento Sprendimo argumentą, kad pareiškėjas A. T. neturi sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento Lietuvos Respublikoje, kadangi nemokamos nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokos, teismas pažymi, jog Departamentas šią išvadą padarė vadovaudamasis Sprendimo priėmimo dienos – 2017 m. balandžio 13 d., VSDFV informacinės sistemos duomenimis apie pareiškėją ir visas jos darbovietes (t. 1, b. l. 138–139), iš kurių matyti, kad paskutiniai sistemoje fiksuoti pareiškėjo socialinio draudimo įmokos ir darbo laikotarpis buvo nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2017 m. vasario 1 d. Pareiškėjas pateikė 2017 m. rugpjūčio 29 d. UAB ,,IT Business“ VSDFV informacinės sistemos duomenų išrašą apie įmonės apdraustųjų sąrašą, iš kurio matyti, kad pareiškėjas buvo įdarbintas įmonėje nuo 2017 m. balandžio 3 d. (t. 2, b. l. 28), 2017 m. kovo 29 d. darbo sutartį, pagal kurią jis nuo 2017 m. balandžio 3 d. priimtas UAB ,,IT Business“ vadybininku (t. 2, b. l. 31–32), tačiau nepateikė duomenų apie tai, kokio dydžio darbo užmokestį pagal minėtą darbo sutartį jis realiai gavo, kokio dydžio socialinio draudimo įmokos už jį buvo mokamos, nepateikė kitų duomenų, įrodančių, kad turi sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą. Todėl Departamentas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pagrįstai Sprendime taikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 7 punktą.

Departamentas skundžiamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB ,,IT Business“ veiklą, jo darbą minėtoje bendrovėje bei pagrindinį jo buvimo tikslą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata dėl neteisingų duomenų pateikimo, kaip pagrindo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, turi būti aiškinama kaip reiškianti, jog šiuo atveju turi būti įmanoma objektyviai patikrinti, ar pareiškėjo pateikti duomenys (konkrečios faktinės aplinkybės, pavyzdžiui, vardas ir pavardė, išsilavinimas, informacija apie teistumą ir pan.) atitinka tikrovę (LVAT 2017 m. liepos 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4282-858/2017). Nagrinėjamu atveju atsakovo argumentas, kad pareiškėjui turi būti panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes teikdamas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB ,,IT Business“ veiklą, jo darbą minėtoje bendrovėje, laikytinas nepagrįstu. Iš teismui pateiktų VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 11 d. šioje įmonėje buvo įdarbinti keturi darbuotojai (t. 1, b. l. 122), o pareiškėjas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo, kuriame nurodė, kad UAB „IT Business“ atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą sąlygą, jog įmonėje turi dirbti ne mažiau kaip trys Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, pateikė 2016 m. birželio 16 d. Duomenų, kad įmonė nevykdė pareiškėjo nurodytos veiklos, nėra. Tai, kad pareiškėjas įmonėje pradėjo dirbti tik 2016 m. gruodžio 9 d. nesudaro pagrindo teigti, kad prašymo pateikimo metu pateikta darbo sutartis, pagal kurią pareiškėjas ketino pradėti dirbti nuo leidimo laikinai gyventi gavimo dienos, neatitiko tikrovės. Todėl, atsižvelgus į šias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „IT Buseiness“ darbuotojus bei buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą.

Teismo vertinimu, pareiškėjui nėra būtinas leidimas laikinai gyventi, nes iš byloje esančio Lietuvos Respublikos sienos kirtimų sąrašo matyti, kad pareiškėjas atvyksta į Lietuvos Respublikos teritoriją ir būna joje itin trumpai: vieną-du kartus per mėnesį, dažniausiai ne ilgiau vienos dienos (t. 1, b. l. 140–142). Siekdamas lankytis Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas gali pasinaudoti kitais teisėtais būdais ir atvykti su galiojančia nacionaline viza. Remiantis suformuota teismų praktika, užsieniečiai, nesantys nuolatiniais aktyviais bendrovės dalyviais, savo, kaip akcininko funkcijas gali vykdyti per įgaliotus atstovus ar nuotoliniu būdu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014 ir kt.). Todėl pripažintina, kad pareiškėjas savo, kaip bendrovės akcininko teises, turi galimybę įgyvendinti ir negyvendamas Lietuvos Respublikoje.

Teismas konstatuoja, kad Departamentas, panaikindamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nepagrįstai vadovavosi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą, kadangi UAB „IT Business“ neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte keliamų reikalavimų, pareiškėjas neturėjo sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento Lietuvos Respublikoje, kadangi už jį nebuvo mokamos nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokos (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Šios aplinkybės nagrinėjamoje situacijoje laikytinos pakankamu įstatyminiu pagrindu panaikinti pareiškėjo A. T. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. T. (A. T.) skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Marius BajorasTomas BlinstrubisEgidija Puzinskaitė