Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2013-12-30 · Civilinė byla Nr. 2-36864-534/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-30
Bylos Nr.
2-36864-534/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29777-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audrius Žiedelis
Ieškovas
I. J.
Atsakovas
T. Z.
Civilinė byla Nr.2-36864-534/2013
Civilinio proceso Nr.2-68-3-29777-2013-7Kategorija 63.1., 2.1.17.VILNIAUS MIESTO APYLINKĖSTEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio mėn. 30 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis
sekretoriaujant E.Radėnienei,dalyvaujant ieškovei I. J. ir atstovui adv.B. P.,atsakovei T. Z.,vertėjai H. Ž.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovei T. Z. dėl paskolos grąžinimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė I. J. kreipėsi į teismą dėl paskolos, palūkanų priteisimo iš atsakovės, nurodydama, kad atsakovei jos velionis vyras paskolino 10000 litų. Jos velionis sutuoktinis J. J. testamentu visą turtą paliko ieškovei. Nurodo, kad jie buvo išsiskyrę, velionis J. J. kurį laiką gyveno su atsakove T. Z., o vėliau pakartotinai velionis J. J. susituokė su ieškove.

Atsiliepimas

Atsakovė T. Z. nurodė, kad jokios paskolos nebuvo, paskolos raštelį pasirašė, nes velionis J. J. buvo įsitikinęs, kad ji, būdama jaunesnė apie 34 metus, būdama skolinga J. J., nepabėgs nuo jo. Nurodo, kad automobilis buvo nupirktas jos vardu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Viena iš civilinių teisinių kreditavimo formų yra paskolos sutartis. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Fizinių asmenų sandorio suma reikalaujanti rašytinės formos yra penki tūkstančiai litų (CK 1.73 1 dalies 1 punktas), paskolos sutarties atveju – du tūkstančiai litų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo pasekmių taisyklė nurodo: rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisinės pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-2006).

Paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Įstatymas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą teisiškai reikšmingas išvadas dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimo arba neegzistavimo daryti laikantis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų. Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas, – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005, ir kt.). Įstatymų leidėjas LR CK 6.875 str. 1 d. numatė, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų faktiškai negavo arba gavo mažiau, nei nurodyta sutartyje, numatė, kad paskolos gavėjas privalo įrodyti šias aplinkybes.

Teismas nustatė faktines aplinkybes, kad paskolos raštelio surašymo dieną 2004-06-02 teisininkas pagal išsilavinimą ir profesiją velionis J. J. gyveno kartu su atsakove T. Z.. Abi šalys velionį apibudino kaip labai skaičiuojantį pinigus ir šykštų žmogų. Iš atsakovės T. Z. paaiškinimų ir liudytojų P. M., K. C., R. U. parodymų nustatyta, kad velionis J. J. neturėjo vairavimo teisių, todėl, nupirkus automobilį, naudojosi atsakovės T. Z. paslaugomis – ji jį nuveždavo į reikiamą vietą. Teismas, vadovaudamasis pateiktu rašytiniu įrodymu – skolos raštelio originalu (b.l.33) ir LR CK 5.1. str. 1 ir 2 dalimis, 6.65 str., 6.870 str., 6.873 str., 6.874 str. normomis, ieškinį tenkina iš dalies ir priteisia iš atsakovės ieškovei 10000 litų paskolos sumą. 2004-06-02 paskolos raštelis (b.l.33) rodo, kad atsakovė pasiskolino iš velionio J. J. 10000 litų automobiliui pirkti. Iš šalių paaiškinimo, liudytojų parodymų nustatyta, kad velionis J. J. ir atsakovė gyveno nesusituokę, automobilį pirko atsakovės vardu, todėl natūralu ir logiška, kad velionis J. J., siekdamas apsaugoti savo turtinius interesus sugyventinių išsiskyrimo atveju, perduodamas atsakovei pinigus automobilio pirkimui jos vardu, paprašė surašyti paskolos raštelį, nes jis kreditavo pirkinį – automobilį registruotą atsakovės vardu. Paprastu skolos rašteliu, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Iš šalių ir liudytojų paaiškinimų nustatytas tarp šalių esantis teisinis santykis (sandoris) - paskola, kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą. Iš testamento (b.l.35,36), paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (b.l.5-7) nustatyta, kad ieškovė po sutuoktinio mirties (b.l.3,4) paveldėjo visą jo turtą, o taip pat turtines reikalavimo teises (LR CK 5.1. str.). Atsakovė neįrodė, vadovaudamasi LR CK 6.875 str. 1 d., kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, negavo paskolos raštelyje nurodytų pinigų. Įstatymų leidėjas LR CK 6.871 str. 3 d. numatė, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Iš 2004-06-02 paskolos raštelio (b.l.33) matyti paskolos suma, rašytinio dokumento forma atitinka paskolos sutarties formą – nurodytas paskolos davėjas, gavėjas, data, paskolos sutarties dalykas.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 296 str. 1d. 7 p., ieškovės reikalavimą atsakovei dėl palūkanų priteisimo nuo 2004 metų (b.l.19) palieka nenagrinėtą, nes ieškovė nesumokėjo žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą (b.l.8).

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str., 93 str. 1 d., ieškovo naudai iš atsakovo priteisia žyminį mokestį 300 litus (b.l.8), 1000 litų už advokato teisinę pagalbą (b.l.30-32). Teismas advokato pagalbos išlaidų sumą sumažino, nes byla nėra nesudėtinga, pateikti procesiniai dokumentai nereikalavo darbo ir laiko sąnaudų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270 str., 296 str. 1d. 7 p.,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš T. Z., a.k(duomenys neskelbtini) I. J., a.k(duomenys neskelbtini) naudai 10000 litų paskolos sumą, 1300 litus bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės I. J. reikalavimą atsakovei T. Z. dėl palūkanų priteisimo nuo 2004 metų palikti nenagrinėtą, nes ieškovė nesumokėjo žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Audrius Žiedelis