Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Baudž. byla Nr. 1-89-106/2007Procesinio sprendimo kategorija: 2.8. (S)

2007 m. birželio 26 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo I. G., (duomenys neskelbtini), įtariamam baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 129 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d. – tyčia nužudė žmogų.

2006 m. spalio 15 d., apie 22 val. 15 min., I. G. prie Paryžiaus Komunos g. 10 namo, Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, penkis kartus peiliu durdamas nukentėjusiam S. N. į krūtinės ląstos nugarinį paviršių padarė tris durtines-pjautines žaizdas krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje bei du durtinius-pjautinius kiauryminius nugaros srities sužalojimus su plaučių pažeidimu, kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ertmes abipus ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje ir nuo šio sužalojimo S. N. 2006 m. spalio 19 d., 17 val. 03 min., Klaipėdos ligoninėje mirė.

Nukentėjusiosios A. A. N., S. N. motina, ir D. R., S. N. sesuo, parodė, kad S. N. gyveno kartu su jomis, buvo invalidas ir jos juo rūpinosi. S. N. draugavo su I. G., nes anksčiau abu vienu metu buvo gydęsi Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. I. G. yra buvęs atėjęs pas jas į svečius. S. N. buvo pasiėmęs motinos pinigų ir nuo 2006 m. spalio 13 d., penktadienio, kelias dienas negrįžo namo. 2006-10-14, apie 21 val. 30 min., S. N. paskambino ir pasakė, kad yra kartu su I. G. 2006 m. spalio 15 d. ryte jos sužinojo, kad S. N. yra sunkiai sužalotas. 2006 m. spalio 19 d. S. N. ligoninėje mirė. S. N. alkoholio ir narkotikų nevartojo, buvo gero būdo, nebuvo agresyvus.

Liudytojai D. K. ir D. V., policijos pareigūnai, parodė, kad 2006 m. spalio 15 d., apie 22 val. 20 min., į Klaipėdos m. l Policijos komisariatą atėjęs neblaivus I. G. pasakė, kad peiliu sužalojo savo draugą S., nurodė jo buvimo vietą. I. G. rankos buvo kruvinos, su savimi turėjo didelį kruviną peilį. Aiškino, kad duriant peiliu, šis praslydo ir jis susižalojo ranką. Nuvykus į I. G. nurodytą vietą, prie P. Komunos g. 10 namo, netoli takelio, jie rado sužalotą žmogų, kuris dar buvo gyvas, tačiau nieko nekalbėjo. D. K. parodė, kad I. G. jam paaiškino, jog, „užėjo durnumas“, todėl draugui dūrė kelis kartus.

Liudytojas A. M., policijos pareigūnas, parodė, kad 2006 m. spalio 15 d. vakare į Klaipėdos m. l PK atėjęs neblaivus I. G. pareiškė , kad peiliu sužalojo savo draugą S. ir parodė didelį peilį. Aiškino, kad su draugu susipyko dėl butelio. Jis I. G. pažinojo, nes šis dažnokai užeidavo į policijos skyrių ir skųsdavosi gyvenimu – sakydavo, kad neturi kur miegoti, ko valgyti bei dėl kitų dalykų. Įsižeidęs dėl kokių nors dalykų, grasindavo, kad ką nors nudurs.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 2319/06 (03) nurodyta, kad galimai 2006-10-15 I. G. padarytas sužalojimas dešinės plaštakos I ir II pirštų tarpe (t. 1, b. l. 98).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 985/06(03) konstatuota, kad S. N. 2006-10-19 mirė ligoninėje nuo 2006-10-15 patirtų dviejų kiauryminių durtinių-pjautinių sužalojimų krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje, kurie komplikavosi oro ir kraujo susikaupimu krūtinplėvės ertmėse, plaučių skiltiniu uždegimu ir edema, galvos smegenų edema, ūmiu pulmokardialiniu nepakankamumu. Be šių dviejų kiauryminių durtinių-pjautinių sužalojimų krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje, S. N. kūne rastos trys durtinės pjautinės žaizdos krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje, odos įdrėskimas pilve, poodinė kraujosruva juosmens nugariniame paviršiuje. Durtiniai sužalojimai padaryti daiktu ar įrankiu, turinčiu duriančias- pjaunančias savybes. Traumos metu S. N. buvo neblaivus (t. 1, b. l. 21-28).

Iš daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo matyti, kad 2006-10-15 iš I. G. saugojimui buvo paimti daiktai, tarp kurių buvo ir peilis (t. 1, b. l. 100).

Specialisto išvadoje Nr. S 528/06 (01) nurodyta, kad ant pateikto peilio rankenos yra I. G. kraujas, o ant peilio ašmenų yra S. N. kraujas (b. l. 32-39).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 6 nurodoma, kad I. G. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - šizotipiniu sutrikimu. Nustatytas lengvas protinis atsilikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį ir kelias narkotines medžiagas, dėl kurių visiškai negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. I. G. šiuo metu taip pat serga lėtiniu psichikos sutrikimu ir dėl sveikatos būklės negali dalyvauti teismo procese. I. G. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje griežto rėžimo stebėjimo sąlygomis (t. 1, b. l. 134-136).

Visiškai įrodyta, kad S. N. nužudė I. G. Tai patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, kad S. N. bendravo su I. G., liudytojų parodymai apie sužaloto S. N. suradimo aplinkybes, peilio, ant kurio rasta I. G. ir S. N. kraujo, suradimas pas I. G., I. G. rankos sužalojimas, atsiradęs tuo pačiu metu kaip ir sužalojimai pas nužudytąjį.

I. G. teismui atsiuntė skundą, adresuotą Lietuvos apeliaciniam teismui, kuriame teigia, jog jis simuliuoja ligą, meluodamas apie girdimus balsus, o S. N. nužudė todėl, kad šis ketino panaudodamas peilį apiplėšti praeivius.

Ekspertė – psichiatrė parodė, kad I. G. ligą patvirtina objektyvūs požymiai, o ne jo pasakojimai apie haliucinacijas. Abejonių dėl I. G. nustatytos psichinės būsenos nekelia ir išsamus, pagrįstas medicininiais duomenimis teismo psichiatrijos ir psichologijos aktas. Be to, ekspertė parodė, kad minėtas skundas parašytas ne paties I. G..

Kolegija atmeta I. G. skunde iškeltą versiją, kad S. N. jis nužudė, norėdamas apginti kitus žmones nuo užpuolimo.

Atvykęs į policiją, kaip parodė liudytojai A. M. ir D. K., I. G. parodė, kad draugą sužalojo iš durnumo, nes susiginčijo dėl butelio. Kad bandė sutrukdyti praeivių užpuolimą, I. G. neaiškino ir atliekant jam teismo psichiatrijos ekspertizę. Kaip parodė posėdyje dalyvavusi ekspertė – psichiatrė Nadiežda Mačiūnienė, matosi iš Teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės akto, I. G., pasakodamas apie įvykį, aiškino, kad S. prisigėrė, jam liepė eiti namo, o S. neklausė, todėl supyko ir dūrė jam peiliu. Kiek kartų dūrė, prisiminti negalėjo. Kaip matosi iš bylos duomenų, tiek S. N., tiek ir I. G. įvykio vakarą buvo girti (2006-10-15 S. N. kraujyje rasta 2,65 promilių etilo alkoholio (t. 1, b. l. 15-16, Specialisto išvada ), o I. G. nustatytas 0,9 promilių girtumas (t. 1, b. l. 102, Testo protokolas ). S. N. nustatytas sunkus girtumo laipsnis, todėl atmetama, kad jis galėjo, turint omenyje jo ligą (paranoidinė šizofrenija) ir tai, kad paprastai jis alkoholio nevartodavo (nukentėjusiųjų A. A. N. ir D. R. parodymai), tokios būsenos kelti kam nors realų pavojų būtent tokiu būdu, kaip skunde nurodo I. G. – laikydamas rankoje paslėptą už nugaros peilį, laukti, kol priartės praeiviai ir kėsintis juos apiplėšti. Be to, ir I. G., būdamas labai blogos psichinės būsenos (ekspertės N. Mačiūnienės parodymai, kad I. G. atvykus į ligoninę, buvo sunku su juo susikalbėti), negalėjo suvokti tokios situacijos, nes nesuprato savo veiksmų esmės. Nukentėjusiosios parodė, kad tokio peilio, kuris buvo rastas pas I. G., S. N. neturėjo ir nesinešiojo. Akivaizdu, kad S. N. ir I. G. susipyko ir dėl to I. G. S. N. nužudė. Kad I. G. būna agresyvus, matosi ir iš byloje esančių dokumentų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, t. 1, b. l. 156 – 159 ).

Įrodyta, kad I. G. S. N. nužudė tarpusavio konflikto metu. Jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d.

Kadangi nustatyta, kad I. G. nužudymą padarė negalėdamas suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jam skirtina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis psichiatrinėje ligoninėje.

Nukentėjusioji D. R. yra I. G. pareiškusi 10 000 litų civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl jos brolio S. N. nužudymo (t. 1, b. l. 49-55).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. (Civilinio kodekso 6,269 str. ). Už pripažinto neveiksniu fizinio asmens padarytą žalą atsako jo globėjas arba privalanti jį prižiūrėti institucija (Civilinio kodekso 6,278 str.). Apie I. G. pripažinimą neveiksniu byloje duomenų nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. G., padariusiam visuomenei pavojingą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d., skirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje griežto stebėjimo sąlygomis.

D. R. civilinį ieškinį I. G. dėl 10 000 žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Iki nutarties įsiteisėjimo I. G. tęsti jo buvimą Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Daiktinį įrodymą peilį nutarčiai įsiteisėjus sunaikinti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.