Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2019-05-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-476-878/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-05-14
Bylos Nr.
A5.-476-878/2019
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00172-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Kaltinamasis
R. Z.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-476-878/2019
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00172-2019-3
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1; 6.1; 21.9.10
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. gegužės 14 d.AlytusAlytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja I. L.

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Z., būdama darbdave, vykdydama individualią veiklą nesudariusi darbo sutarties bei nustatyta tvarka apie įdarbinimą nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui prieš vieną darbo dieną iki darbuotojo darbo pradžios, 2019 m. balandžio 24 d. leido dirbti vairuotojo darbą A. A., kuris buvo sustabdytas patikrinimui, vairuojantis automobilį ,,Citroen Jumper“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) gabenantis 412 kg šviežio pieno pagal pieno gabenimo važtaraštį serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2019 m. balandžio 24 d., ant krovinio važtaraščio pasirašė A. A., krovinio gavėjas J. V. individuali įmonė. Tokiais veiksmais R. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiama R. Z. į teismo posėdį, apie kurio laiką ir vietą jai buvo pranešta tinkamai, neatvyko, teismo posėdžio atidėti neprašė, neatvykimo priežasčių nenurodė. Todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

R. Z. tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek raštiškame paaiškinime nurodė, kad savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi dėl nusižengimo padarymo.

Motyvuojamoji dalis

Tai, kad R. Z. padarė administracinį nusižengimą, be jos pačios kaltės pripažinimo patvirtina byloje surinkti ir ištirti duomenys, kurie pripažintini įrodymais:

Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas nusižengimo padarymo faktas ir aplinkybės bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės pripažinimas (b. l. 1-2).

R. Z. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jos vykdoma veikla yra krovininis kelių transportas, patikrinimo metu A. A. nebuvo įdarbintas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą pranešimas nebuvo pateiktas, A. A. įdarbino po atlikto patikrinimo darbininku, darbo sutartį sudarė, mokės minimalų darbo užmokestį. Pripažino, kad, būdama individualios veiklos savininkė, sudarė sąlygas ir leido A. A. dirbti jos vykdomoje veikloje vairuotoju ir vairuoti R. Z. priklausantį automobilį ,,Citroen Jumper“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nesudariusi su A. A. rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą (b. l. 4).

A. A. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad R. Z. individualioje veikloje neįdarbintas, t. y. darbo sutarties R. Z. su juo nesudarė. Automobilis, kuriuo gabeno krovinį, priklauso R. Z., vežti krovinį jo paprašė R. Z., žadėjo jį įdarbinti ir mokėti minimalų darbo užmokestį, krovinį veža pirmą dieną (b. l. 3).

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. balandžio 29 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje užfiksuota, kad, vykdant Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. 1FR1043-1909 ir dalyvaujant Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių patruliams, Alytuje, Punsko gatvėje patikrinimui sustabdytas automobilis ,,Citroen Jumper“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. A.. Šiuo automobiliu A. A. gabeno 412 kg šviežio pieno. Gabenamam kroviniui pateikė Pieno gabenimo važtaraštį serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2019 m. balandžio 24 d. Pateiktame važtaraštyje nurodyta, kad gabenamo krovinio siuntėjas - ūkininkas V. K. (ūkininko pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)), gavėjas - J. V. individuali įmonė, kodas (duomenys neskelbtini), krovinį pervežti priėmė R. Z., ant krovinio važtaraščio pasirašė A. A.. Atliekant patikrinimą nustatyta, kad gabenamo krovinio vairuotojas A. A. neįdarbintas R. Z. individualioje veikloje, t. y. darbo sutarties R. Z. su vairuotoju A. A. nesudariusi. Tikrinimo metu 2019 m. balandžio 24 d. A. A. paaiškinime nurodė, kad automobilis, kuriuo gabeno krovinį, priklauso R. Z., vežti krovinį jo paprašė R. Z., žadėjo jį įdarbinti ir mokėti minimalų darbo užmokestį, krovinį veža pirmą dieną. R. Z. 2019 m. balandžio 29 d. paaiškinime nurodė, kad jos vykdoma veikla yra krovininis kelių transportas, patikrinimo metu A. A. nebuvo įdarbintas jos vykdomoje veikloje, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą pranešimas nebuvo pateiktas, A. A. įdarbino po atlikto patikrinimo darbininku, darbo sutartį sudarė, mokės minimalų darbo užmokestį. R. Z., būdama individualios veiklos savininkė, sudarė sąlygas ir leido A. A. dirbti jos vykdomoje veikloje vairuotoju ir vairuoti R. Z. priklausantį automobilį ,,Citroen Jumper“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nesudariusi su A. A. rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies reikalavimus (b. l. 5).

Faktų fiksavimo 2019 m. balandžio 24 d. pažymoje užfiksuotos tiriant nusižengimą nustatytos nelegalaus darbo nusižengimo aplinkybės (b. l. 6-8).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad R. Z. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį surašytas pagrįstai ir jos kaltė dėl nelegalaus darbo nusižengimo yra įrodyta.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavio ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. DK 32 straipsnio 1 dalyje apibrėžta darbo sutarties sąvoka: darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį; pagal šio straipsnio 2 dalį pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu dviem egzemplioriais (DK 43 straipsnio 1 dalis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios; darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais (DK 42 straipsnio 2, 4 dalys). Taigi, darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, apie tai nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui.

Tam, kad darbą būtų galima vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Byloje yra surinkta pakankamai A. A. nelegalų įdarbinimą patvirtinančių faktinių duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog jis dirbo vairuotojo darbą. Tokį darbą jis atliko ne savo, o būtent darbdavės R. Z., kuri verčiasi individualia veikla, iniciatyva ir pastarosios naudai. Darbą jis dirbo darbdavei žinant, susitarus su ja dėl atlygio už darbą, darbo laiko, darbo įrankių ir priemonių. Darbo funkcijoms atlikti jis naudojosi R. Z. priklausančia transporto priemone, už atliktą darbą darbdavė įsipareigojo mokėti sutartą darbo užmokestį, su dirbančiuoju buvo sutarta dėl darbo laiko. Taigi, šalys susitarė dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Asmuo, vykdantis individualią veiklą, yra darbdavys, todėl privalo laikytis DK ir Užimtumo įstatyme reglamentuotos fizinių asmenų įdarbinimo procedūros – nustatyta tvarka sudaryti su įdarbinamais asmenimis darbo sutartį raštu bei pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. R. Z., būdama darbdave ir įdarbindama A. A., pažeidė įstatymų reikalavimus ir esant darbo sutarties požymiams leido jam nelegaliai dirbti vairuotojo darbą, nesudariusi su juo rašytinės darbo sutarties bei laiku nepranešusi apie jo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui. Įvertinus nustatytas aplinkybes pripažintina, kad R. Z. veiksmuose yra ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. R. Z. pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis, ji neteista, tačiau bausta administracinėmis nuobaudomis už kitokius nusižengimus, todėl sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių byloje nenustatyta. R. Z. verčiasi individualia veikla. Įvertinus šias bylos aplinkybes, taip pat ir nelegaliai dirbusių asmenų skaičių (1 asmuo) bei nelegalaus jų darbo trukmę (1 diena), R. Z. skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

R. Z. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja I. L.Papildomainformacija: baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant unikalų mokėjimo kodą – ROIK 19100452077, įmokos kodą – 1001.Laiku nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.