- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-07-01
- Bylos Nr.
- Iv-2697-365/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00917-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Lietuvos krašto apsaugos ministerijai
- Advokatai
- Laurynas Biekša
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, dalyvaujant pareiškėjui V. M., jo atstovui advokatui Laurynui Biekšai, atsakovės atstovui Vincui Zaliauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovei Lietuvos krašto apsaugos ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo 16 367,37 Lt išlaidų, susijusių su darbu užsienyje, kompensaciją už laikotarpį nuo 2005 09 15 iki 2005 12 31; 2) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2010 09 24 iki visiško atsiskaitymo dienos (b. l. 1-2).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 1997 09 17 iki 2010 09 23 dirbo valstybės tarnyboje Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių departamente vyriausiuoju specialistu. Krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. P-710 (2005-09-07) jis buvo laikinai perkeltas dirbti į ES instituciją - ES misiją Ačėjuje, Indonezijoje, pagal Valstybės tarnybos įstatymo 19 str. 2 d. Vadovaujantis tuo metu galiojusios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo (2002 04 23 redakcija, Nr. IX-855) 41 str. 5 d., jam turėjo būti sumokėta su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacija, apskaičiuota Vyriausybės 1999 11 05 nutarime Nr. 1235 ,,Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos veiklos“ nustatyta tvarka. Atsakovė pripažįsta pareigą sumokėti kompensaciją už išlaidas, susijusias su tarnyba ES misijoje, tačiau klaidingai teigia, jog sumokėta suma, t. y. 11 214,68 Lt, yra visa mokėtina kompensacija. Krašto apsaugos ministerijos sumokėta suma - 11 214,68 Lt - tik dalis teisės aktuose nurodytos kompensacijos, kuri išmokėta už laikotarpį nuo 2006 01 01 iki 2006 03 15. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 str. tarp jo, kaip valstybės tarnautojo, ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, darbdavio, susiklosčiusiems santykiams taikomos DK 141 str. 1 ir 2 d. nuostatos, reglamentuojančios darbdavio pareigą visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, įskaitant visas jam priklausančias sumas, taigi ir su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensaciją. Atleidimo dieną atsakovė nesumokėjo jam priklausančios kompensacijos, taip pažeisdama ne tik DK 142 str. 1 ir 2 d., bet ir Valstybės tarnybos įstatymo 41 str. 5 d. nuostatas. Pareiškėjo teigimu, atsakovei ne dėl jo kaltės uždelsus atsiskaityti, jam turėtų būti sumokėtas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos krašto ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 10-12) nurodė, kad mano, jog su pareiškėju atsiskaitė visiškai jo atleidimo iš pareigų dieną, taip pat mano, kad ginčui dėl 1 6367,37 Lt kompensacijos, susijusios su darbo užsienyje, už laikotarpį nuo 2005 09 15 iki 2005 12 31 taikytinas ieškinio senaties terminas. Paaiškino, kad pareiškėjas vadovaujantis krašto apsaugos ministro 2005 09 07 įsakymu Nr. P-710 „Dėl V. M. perkėlimo“ ir jame nurodytais pagrindais laikinai nuo 2005 09 15 iki 2006 03 15 buvo perkeltas į Europos sąjungos misijos Ačėjoje (Indonezija) stebėtojo pareigas. Pagal šį įsakymą pareiškėjui buvo nustatyta 6,3 MMA pareiginė alga ir 6 proc. algos priedas už tarnybos stažą, numatyta apmokėti jo sveikatos draudimo ir kelionės išlaidas pagal pateiktus dokumentus. Pareiškėjas po minėtos misijos 2006 04 14 raštu Nr. 10IS-(8.2.7)-186 „Dėl išlaidų kompensavimo“ kreipėsi į Krašto apsaugos ministerijos sekretorių dėl misijos ir kelionės metu patirtų išlaidų kompensavimo. Pagal AB SEB banko pavedimą pareiškėjui 2006 12 14 buvo pervesta 11 214,68 Lt su darbu užsienyje susijusi kompensacija. Pareiškėjas gavęs šią kompensaciją atsakovui jokių pretenzijų dėl nevisos kompensacijos išmokėjimo už darbą užsienyje nereiškė. Nagrinėjamas ginčas sietinas su laikotarpiu nuo 2005 09 07 iki 2006 m. pabaigos. Pagal Darbo kodekso 27 str. ir 298 str. nuostatas pareiškėjas galėjo per 3 metų laikotarpį teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl minėtos kompensacijos priteisimo, tačiau to nepadarė, todėl praleido trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį. Atsakovės nuomone Vyriausybės 1999 11 05 nutarimo Nr. 1235 „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos veiklos“ nuostatos, numatančios kompensacijos mokėjimą, yra suformuluotos pakankamai aiškiai, tiksliai nustatančios koeficientų dydžius ir suprantamai tam, kad atliekantis pakankamai aukštosios (A lygio 13 -15) kategorijos Krašto apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių departamento Tarptautinės teisės skyriaus vyriausiojo specialisto teisininko ir šio skyriaus vedėjo pareigas pareiškėjas galėtų suvokti, kad jam yra (buvo) išmokėta aiškiai mažesnė kompensacija, negu pagal nurodytas teisės normas priklausanti kompensacija, t. y., kad pagal pareiškėją buvo jam nesumokėta (16 367,37 Lt) su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacija. Todėl atsižvelgdama į išdėstytas teisines ir faktines aplinkybes, kurios pagrįstos įrodymais, į pareiškėjo statusą ir jo užimtas pareigas, mano, kad pareiškėjas jau nuo 2006 12 14 (CK 1.127 str. 1 d. taikymo prasme) turėjo sužinoti apie savo teisės gauti vyriausybės nutarimu nustatyto dydžio kompensaciją pažeidimą. Nesutinka su pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais dėl ieškinio senaties, kad ieškinio pradžia laikytina 2010 09 24, t. y. sekanti diena po atleidimo iš valstybės tarnybos dienos, ir kad jis ieškinio senaties termino nepraleido. Mano, kad DK 141 str. taikymo prasme su pareiškėju buvo laiku ir visiškai atsiskaityta jo atleidimo iš tarnybos dieną – 2010 09 23 jam sumokant kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir likusį pareiginį atlyginimą. Pastebi, kad dėl šių atsiskaitymo dalykų pareiškėjas pretenzijų nereiškia. Pareiškėjo reikalavimas priteisti vidutinio jo darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2010 09 24 iki visiško atsiskaitymo dienos yra neproporcingas, pažeidžiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Formuodamas teismų praktiką dėl Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakę, kad nustačius, jog su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną nebuvo visiškai atsiskaityta ir, kad dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, yra taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos pasekmės, tačiau tais atvejais, kai atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, už uždelstą atsiskaityti laiką taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 01 02 nutartis byloje Nr. 3K-3-82/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 05 12 nutartis byloje Nr. 3K-3-267/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 08 31 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1021-09).
Šalies argumentai
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus reikalavimus, prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad ginčo dėl to, kad pareiškėjui išmokėta ne visa kompensacija nėra. Nesutariama dėl senaties. Pareiškėjas buvo komandiruotėje misijoje nuo 2005 09 15 iki 2006 03 15. Išmokėta tik 2006 m. dalis komandiruotės išlaidų. Apmokėjimas atliktas praėjus 8 mėnesiams po sugrįžimo iš komandiruotės. Minėti pinigai buvo išmokėti taip pat ne taip paprastai. Pareiškėjui dirbant Krašto apsaugos ministerijoje atsakovė neneigė, kad minėtus pinigus turi sumokėti ir juos sumokės. Tol, kol tęsėsi pareiškėjo darbo santykiai atsakovės įstaigoje, jam buvo sakoma, kad šiuo metu nėra laisvos biudžeto eilutės ir pakankamai lėšų, kad minėta suma būtų išmokėta. Visą laiką, kol tęsėsi darbo santykiai, pareiškėjas minėtų pinigų tikėjosi. Tik išėjimo iš darbo dieną, kai pagal įstatymą su darbuotoju privaloma pilnai atsiskaityti, negavęs jam priklausančių pinigų pareiškėjas suprato, kad jo teisės yra pažeistos. Mano, kad esant tokioms aplinkybėms skundo senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo išėjimo iš darbo momento. Ši išmoka yra specifinė. Tai išimtinis atvejis, su kuriuo Krašto apsaugos ministerija susidūrė pirmą kartą. Tai buvo pirma komandiruotė į Europos Sąjungos instituciją Lietuvai įstojus į ES. Nebuvo žinoma, kokią tvarką reikia taikyti, tam biudžete nebuvo numatyti ir skirti pinigai. Tol, kol pareiškėjas dirbo institucijoje, kuri neneigė, kad pinigai jam priklauso ir žadėjo atsiradus lėšų juos sumokėti, pareiškėjas pretenzijų nekėlė. Atsakovės prašoma taikyti senatis, pažeistų Konstitucinio Teismo doktriną, kurioje nurodyta, kad darbuotojui už atliktą darbą turi būti atlyginta.
Atsiliepimas
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Patvirtino, kad pareiškėjui už 2006 m. priklausiusi kompensacijos dalis buvo sumokėta iš lėšų, kurios buvo gautos iš Užsienio reikalų ministerijos. Tai buvo pirmoji misija darbui užsienio valstybėje ir biudžete tam nebuvo numatyta lėšų. Informacijos apie tai, kad pareiškėjui Krašto apsaugos ministerijos atstovai būtų žadėję išmokėti minėtą kompensacijos dalį neturi. Prašė teismo taikyti ieškinio senatį, ją skaičiuojant nuo 2006 m., kada pareiškėjui buvo išmokėta dalis kompensacijos už galutinę misijos dalį, t. y. nuo 2006 12 14.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad krašto apsaugos ministras 2005 09 07 įsakymu Nr. P-710 „Dėl V. M. perkėlimo“ laikinai nuo 2005 09 15 iki 2006 03 15 perkėlė Krašto apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių departamento Tarptautinės teisės skyriaus vyriausiąjį specialistą teisininką V. M. į Europos sąjungos misijos Ačėjoje (Indonezija) stebėtojo pareigas. Pagal šį įsakymą pareiškėjui buvo nustatyta 6,3 MMA pareiginė alga ir 6 proc. algos priedas už tarnybos stažą, numatyta apmokėti jo sveikatos draudimo ir kelionės išlaidas pagal pateiktus dokumentus (b. l. 19).
Pareiškėjas po misijos 2006 04 14 raštu Nr. 10IS-(8.2.7)-186 „Dėl išlaidų kompensavimo“ kreipėsi į Krašto apsaugos ministerijos sekretorių dėl misijos ir kelionės metu patirtų išlaidų kompensavimo, nurodydamas konkrečius Vyriausybės 1999 11 05 nutarimo Nr. 1235 „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos veiklos“ punktus (b. l. 20).
Krašto apsaugos ministerijos Buhalterinės apskaitos skyriaus 2006 12 18 raštu Nr. BIS-061siunčiamos finansinės ataskaitos Užsienio reikalų Finansų departamentui matyti, kad pareiškėjui atsakovė sumokėjo su jo darbu užsienyje susijusią kompensaciją už laikotarpį nuo 2006 01 01 iki 2006 03 15 ir kitas su minėta misija susijusias sumas (b. l. 21). Pagal AB SEB banko pavedimą pareiškėjui 2006 12 14 buvo pervesta 11 214,68 Lt su darbu užsienyje susijusi kompensacija (b. l. 22).
Krašto apsaugos ministro 2010 09 23 įsakymu Nr. P-1310 ,,Dėl V. M. atleidimo iš pareigų“, atsižvelgdamas į V. M. 2010 09 16 prašymą atleido jį iš pareigų, nurodė išmokėti kompensaciją už 88,53 kal. d. nepanaudotų kasmetinių atostogų ir visiškai su juo atsiskaityti (b. l. 14).
Pareiškėjo teigimu su juo nebuvo visiškai atsiskaityta, kadangi neišmokėta dalis kompensacijos, susijusios su jo darbu užsienyje už 2005 m. laikotarpį. Atsakovė neneigė padaryto pažeidimo, tačiau prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir skundą atmesti.
Ginčo byloje dėl neišmokėtos kompensacijos dalies už laikotarpį nuo 2005 09 15 iki 2005 12 31 nėra. Pareiškėjas sužinojimo faktą apie neišmokėtą kompensaciją sieja su atleidimo iš darbo laikotarpiu. Kaip nustatyta pareiškėjas 2006 04 14 raštu Nr. 10IS-(8.2.7)-186 „Dėl išlaidų kompensavimo“ kreipėsi į atsakovę dėl kompensacijos susijusios su jo darbu užsienyje, už laikotarpį nuo 2005 09 15 iki 2006 03 15, išmokėjimo. Atsakovė pareiškėjui 2006 12 14 išmokėjo 11 214,68 Lt su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensaciją. Skunde pareiškėjas nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu pats ir jo atstovas patvirtino, kad pareiškėjas gavęs minėtą kompensacijos dalį suprato, kad sumokėta ne visa dalis, todėl ne kartą kreipėsi į atsakovę su prašymu išmokėti likusią dalį. Remiantis pateiktomis faktinėmis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais dokumentais, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas apie jam sumokėtą ne visą kompensacijos įsisijusios su darbu užsienyje dalį sužinojo 2006 12 14, išmokėjus jam 11 214,68 Lt kompensacijos, todėl senaties termino pradžia laikytina 2006 12 14.
Pareiškėjo materialinio-teisinio pobūdžio reikalavimas kyla iš darbo teisinių santykių.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nėra įtvirtintas terminas, per kurį turėtų būti reiškiamas reikalavimas dėl valstybės tarnautojo negautos kompensacijos priteisimo, todėl, atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį, valstybės tarnautojų pareikštiems reikalavimams dėl nesumokėtos kompensacijos priteisimo taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas trejų metų ieškinio senaties terminas; pažymėtina, kad tokios pozicijos dėl ieškinio senaties termino taikymo valstybės tarnautojų pareikštiems reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2007 05 14 nutartis administracinėje byloje Nr. A14–486/07, 2007 09 07 nutartis administracinėje byloje Nr. A8–744/2007).
Išanalizavus byloje esančius įrodymus ir konstatavus, kad pareiškėjas dar 2006 12 14 žinojo, jog buvo ar galėjo būti pažeistos jo teisės, kai jam buvo sumokėta ne visa priklausanti kompensacija, ką tiek skunde, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino pats pareiškėjas ir jo atstovas (tikėjosi, kad atsiskaitys vėliau). Todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2006 12 14d. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą, numatytą Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje, todėl pareiškėjo prašymas priteisti jam iš atsakovės 16 367,37 Lt išlaidų, susijusių su darbu užsienyje kompensaciją už laikotarpį nuo 2005 09 15 iki 2005 12 31 netenkintinas.
Pareiškėjo teiginiai, kad atsakovė žadėjo vėliau išmokėti likusią kompensacijos dalį, todėl laukė ir nesiėmė veiksmų, tėra pareiškėjo pozicija. Pareiškėjas, kaip valstybės tarnautojas (A lygio 13-15 kategorijos) ir apdairus asmuo, dar 2006 12 14 turėjo ir galėjo suvokti, kad jam išmokėta ne visa kompensacija, ir spręsti iškilusią problemą teisės aktų nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas,
nusprendė:
Pareiškėjo V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.