- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-22
- Bylos Nr.
- 2A-1352-640/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-00712-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- T. R.
- Ieškovas
- V. T.
- Kategorijos
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. T. ieškinį dėl avansu sumokėtos sumos, baudos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, žalos atlyginimo, 5 % dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovei T. R. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl susitarimo pripažinimo galiojančiu, garažo ir žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta susitarime numatytomis sąlygomis, įpareigojant ieškovą sumokėti atsakovei likusią nesumokėtą pagal susitarimą kainos dalį, ieškovo sumokėtos sumos įskaitymo į sandorio kainą ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovės avansu sumokėtą sumą - 10 000 Lt, baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą - 10 000 Lt, žalos atlyginimą - 7 400 Lt, 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad šalys 2007 02 23 sudarė susitarimą dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo ateityje: žemės sklypo už 15 000 Lt ir ten pat esančio garažo už 25 000 Lt. Sutartis buvo patvirtinta notariškai. Pagrindinė nurodytų nekilnojamųjų daiktų pirkimo- pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2008 05 01. Sutarties 3 p. nurodyta, kad ieškovas perdavė atsakovei 10 000 Lt. Sutartyje (5 p.) numatyta, kad nesant galimybės sudaryti pagrindinės pirkimo- pardavimo sutarties iki joje numatytos datos, kaltoji šalis privalo sumokėti 10 000 Lt baudą: jei atsakovė atsisako parduoti turtą, ji privalo grąžinti sumokėtą avansą - 10 000 Lt ir sumokėti tokio paties dydžio baudą, jei ieškovas atsisako pirkti turtą, tai sumokėtas avansas - 10 000 Lt lieka atsakovei. Pirkimo pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, kadangi atsakovė nesutiko jos sudaryti.
Atsakovė T. R. priešieškiniu (b. l. 110-111, 1 tomas) prašė pripažinti V. T. ir T. R. 2007-02-23 susitarimą galiojančiu, pripažįstant garažo ir žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį sudarytą, susitarime nustatytomis sąlygomis, įpareigojant V. T. sumokėti T. R. likusią nesumokėtą pagal susitarimą kainos dalį t.y. 3000 Lt. V. T. sumokėta 10 000 Lt įskaityti į sandorio kainą ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-10-25 sprendimu (b. l. 208-213, 1 tomas) ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovui V. T. iš atsakovės T. R. įmoką, sumokėtą sudarant 2007 02 23 susitarimą dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo ateityje - 10 000 Lt, žalos atlyginimą 5 000 Lt, ir 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą įmokos ir žalos atlyginimo sumą - 15 000 Lt nuo 2009 02 21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė ieškovui rašytuose raštuose pabrėžė, jog ieškovas be teisėto pagrindo naudojasi atsakovės garažu (b. l. 29 ir 54, 1 tomas). Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, jog 2007 02 23 preliminariojoje sutartyje nurodyti nekilnojamieji daiktai buvo ieškovui perduoti. Todėl nėra teisinio pagrindo taikyti CK 6.309 str. nuostatas ir laikyti ieškovo bei atsakovės 2007 02 23 susitarimą galiojančia pirkimo - pardavimo sutartimi bei pripažinti garažo ir žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį sudaryta 2007 02 23 susitarime numatytomis sąlygomis. Šalių prievolės sudaryti 2007 02 23 susitarime numatytą pagrindinę sutartį pasibaigė, kadangi šalys per 2007 02 23 susitarime nustatytą terminą nesudarė pagrindinės nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutarties (CK 6.165 str. 5 d.). Kiti priešieškinyje pareikšti reikalavimai (įpareigoti ieškovą sumokėti atsakovei likusią nesumokėtą pagal susitarimą kainos dalį - 30 000 Lt; įskaityti ieškovo sumokėtą 10 000 Lt sumą į sandorio kainą) yra išvestiniai iš atmestųjų reikalavimų.
Šalies argumentai
Atsakovė T. R. apeliaciniu skundu (b.l. 1-5, 22 – 23, 2 tomas), prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-10-25 sprendimą iš dalies ir atmesti visus ieškovo V. T. reikalavimus, atsakovės priešieškinį patenkinti. Nurodo, kad ne visos priešieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės buvo ištirtos ir įvertintos. Teismas neteisingai atskleidė sutarties šalių vaidmenį bei elgesį sudarant preliminarią sutartį jos galiojimo metu, taip pat po to, kai pasibaigė šalių nustatytas terminas ir prievolė pagrindinei sutarčiai sudaryti, todėl padarė neteisingą išvadą dėl atsakovės kaltės. Nurodo, kad ieškovas neteisėtai teikė įvairius pasiūlymus dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų pakeitimų, nukėlė sutarties sudarymo terminą iki 2009-01-28 ir atsisakė pirkti nurodytą turtą be svarbių priežasčių. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškinį, kadangi byloje kilo ginčas dėl to, kuri šalis kalta dėl sutarties nevykdymo. Ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytų aplinkybių tyrimas tiesiogiai susijęs su priešieškinio reikalavimais, be to, turėjo įtakos ieškovo atsisakymui sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nepripažino ieškovo nesąžiningumo, nes jis neturėdamas pinigų, neketino pirkti ginčo turto, o derybas dėl jų pirkimo vis tiek vedė ir neteisėtai keitė preliminarios sutarties sąlygas. Taip pat nurodo, kad preliminarios sutarties nesudarymas per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą savaime nelemia kaltos šalies atsakomybės atsiradimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 28-30, 2 tomas) ieškovas V. T. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-10-25 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad dėl žemės sklypo arešto ir kitų priežasčių nustatytu terminu pagrindinė pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Susitarimu nustatytu terminu pagrindinė nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ne tik dėl to, kad buvo areštuota planuojamo parduoti žemės sklypo dalis, bet ir dėl to, kad planuojamas parduoti garažas kaip atskiras nekilnojamas daiktas ir daiktinės teisės į jį atsakovės buvo įregistruotas tik 2009-11-02, t.y. praėjus susitarimu nustatytam terminui. Nurodo, kad ieškovas sutiko perkelti pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo datą 2008-10-01, tačiau ir iki šio pratęsto termino atsakovė nesugebėjo panaikinti disponavimo žemės sklypu suvaržymą bei įregistruoti planuojamą parduoti garažą Nekilnojamojo turto registre kaip atskirą nekilnojamąjį daiktą ir įregistruoti daiktines teises į garažą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.) ir CPK 327 straipsnio 1 d. 2 p. nurodytų pagrindų patikrinimas. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Byloje nustatyta, kad šalys 2006-05-17 buvo sudariusios preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį dėl buto pirkimo-pardavimo. Buto pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2007-02-23. Tą pačią dieną šalys susitarė ateityje dėl pirkimo-pardavimo dalies žemės sklypo ir garažo. 2007-02-23 preliminarioje sutartyje šalys nurodė pagrindinės sutarties sudarymo terminą – 2008-05-01 (b.l. 22, 1 tomas). Kaip matyti iš bylos, šalys nurodytu terminu pagrindinės sutarties nesudarė. Sutartyje numatytu terminu, atsakovei priklausantis turtas, kurį ji ketino parduoti, buvo areštuotas bei teisiškai neįregistruotas atsakovės vardu.
Byloje kilęs ginčas - dėl kieno kaltės buvo nesudaryta pagrindinė sutartis. Apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas nenagrinėjo ieškovo atsakomybės klausimo, t.y. ieškovo veiksmų dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Nurodė, kad ieškovui pagal preliminarią sutartį taip pat kilo pareiga sudaryti pagrindinę sutartį, o ieškovas šios pareigos nevykdė, t.y. nesikreipė dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties ir priėmimo-perdavimo akto sudarymo, nors tokią galimybę turėjo. Su tokiais apeliantės argumentais kolegija nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą teismo sprendime nurodė ir konstatavo atsakovės kaltę dėl preliminarioje sutartyje nurodytos pagrindinės sutarties nesudarymo. Tokiu būdu, teismas pasisakė, jog ieškovo kaltės dėl nesudarytos sutarties nėra. Kolegija sutinka su išvada, jog dėl preliminarios sutarties neįvykdymo yra atsakinga atsakovė, nes kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ji 2007-02-23 sudarydama sutartį dėl žemės sklypo ir garažo pardavimo, nebuvo tinkamai įforminusi parduodamo turto nekilnojamo turto registre (žemės sklypas buvo suformuotas tik 2008-09-19) (b.l. 56, 1 tomas), o garažas atidalintas – 2008-10-31 (b.l. 132-133, 1 tomas).
Apeliantės argumentai, kad ieškovas vilkino ir neketino sudaryti pagrindinės sutarties, atmestini kaip nepagrįsti, nes iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas pats kreipėsi į atsakovę siūlydamas sudaryti pagrindinę sutartį jau ir po termino pasibaigimo ir šalys vedė derybas dėl sutarties sudarymo (b.l. 28, 31, 33, 44, 55, 1 tomas). Byloje nėra domenų patvirtinančių atsakovės teiginius, kad ieškovas atsisakė sudaryti sutartį ir vilkino jos sudarymą dėl pinginių lėšų stygiaus. Tokių savo argumentų apeliantė nepagrindė jokiais įrodymais.
Pažymėtina, kad CK 6.165 str. 5 d. nustato, jog jeigu šalys per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Tokiu būdu darytina išvada, jog pasibaigus šalių sudarytoje sutartyje nurodytam terminui, ieškovo pareiga pirkti preliminarioje sutartyje nurodytą turtą pasibaigė, todėl vertinant, kas yra atsakingas už tai, kad preliminari sutartis nebuvo įvykdyta per joje nurodytą terminą, nėra teisiškai reikšminga, kokie ieškovo veiksmai ir ketinimai buvo jau po to, kai preliminarioje sutartyje nurodytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti pasibaigė. Šiuo atveju svarbu vertinti ieškovo veiksmus iki preliminarioje sutartyje nustatyto termino pasibaigimo. Kolegija sprendžia, kad pagal byloje esančius įrodymus, galima teigti, kad ieškovas savo veiksmais nesudarė jokių kliūčių pagrindinei sutarčiai sudaryti, neatsisakė jos sudaryti, todėl jo kaltės konstatuoti dėl nesudaryto sandorio nėra pagrindo. Nepaisant to, kad terminas pasibaigė, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ir toliau siekė pirkti turtą, tačiau nesutarus šalims dėl sutarties sąlygų, sandoris neįvyko.
Apeliantė nurodė, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo patikslintą ieškinį, kadangi byloje kilo ginčas dėl to, kuri šalis kalta dėl sutarties nevykdymo. Ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytų aplinkybių tyrimas tiesiogiai susijęs su priešieškinio reikalavimais, be to, turėjo įtakos ieškovo atsisakymui sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Kaip matyti iš 2010-04-26 nutarties (b.l. 198, 1 tomas) byloje, priešieškinį teismas atsisakė priimti, nes ieškinys buvo pareikštas jau po to, kai byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje, be to, buvo keičiamas ieškinio pagrindas, kas užvilkintų bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad atsakovės atstovė taip pat prieštaravo, kad patikslintas ieškinys būtų priimtas (b.l. 193, 1 tomas). Kadangi patikslintas ieškinys buvo pateiktas jau pasibaigus pasirengimui nagrinėti bylą bei pati atsakovė prieštaravo jo priėmimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jį priimti ir nagrinėti, siekdamas nevilkinti proceso byloje. Pažymėtina, kad argumentus dėl savo keliamų reikalavimų atsakovė pati galėjo teikti, nes jos priešieškinis byloje buvo priimtas ir nagrinėtas, todėl atsakovės teisės gintis byloje nebuvo suvaržytos.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog negalima laikyti šalių sudarytos 2007-02-23 preliminarios sutarties pagrindine remiantis vien tuo faktu, jog ieškovas naudojasi atsakovei priklausančiu garažu. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas pripažįsta tą aplinkybę, jog garažu naudojasi, tačiau negalima sutikti su tuo, kad šis nekilnojamas daiktas ieškovui buvo perduotas sudarant preliminarią sutartį. Pati atsakovė nurodė, kad ieškovas garažu naudojasi neteisėtai, be jokio pagrindo ir kaip matyti iš šalių derybų, atsakovė kėlė klausimą dėl atlyginimo jai už naudojimąsi jos turtu. Šiuo atveju atsakovė reikalavimo dėl jos teisių pažeidimo, ieškovui neteisėtai naudojantis jos turtu, byloje nekėlė. Todėl argumentai dėl šių aplinkybių nenagrinėtini šioje byloje.
Dėl kitų pirmosios instancijos sprendime nurodytų motyvų kolegija nepasisako, nes dėl jų apeliantė apeliaciniame skunde argumentų nebuvo nurodžiusi.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. apeliacinėje teismo instancijoje patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos 7,05 Lt iš apeliantės nepriteistinos (b.l. 36, 2 tomas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.