Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Rita Bilevičienė Procesinio sprendimo kategorija:2.4.8.

2008 m. rugpjūčio 20d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Bronės Vidzėnienės, Sigito Bagdonavičiaus

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 10d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieniems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str.1d., 4d.,9d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta 2008 03 31 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieniems metams devyniems mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. nuteistas už tai, kad 2008 m. sausio 14 d., laikotarpyje nuo 14 val. iki 18 val. iš patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, pagrobė svetimą E. Ž. priklausantį turtą: rudos spalvos odinę striukę – 400 litų vertės, striukėje buvusį 7 vnt. raktų ryšulį – 50 litų vertės, žiebtuvėlį - 1.50 lt. vertės, cigarečių „LM“ pakelį – 3 litų vertės, odinę piniginę – 50 litų vertės, piniginėje buvusius pinigus - 400 litų įvairiomis kupiūromis, vairuotojo pažymėjimą išduotą E. Ž. vardu, „Hansabankas“ mokėjimo kortelę išduotą E. Ž. vardu, „SIM“ kortelę „TELE 2“ tinkle – 30 litų vertės. Viso pagrobė turto 934.50 litų. vertės.

Teismo posėdyje V. A. ir jo gynėjas prašo skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visuma, V. A. pagrįstai pripažino kaltu padarius nusikaltimą, už kurį jis yra nuteistas. Savo kaltės skunde neginčija ir nuteistasis.

Nusikalstamą veiką, už kurią skundžiamu nuosprendžiu nuteistas, V. A. padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Tai rodo, jog V. A. elgesiui ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jokios teigiamos įtakos nepadarė ir nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti švelninat jam paskirtą bausmę.

Kadangi nuteistasis nusikalto būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą neišnykus teistumui, pagal BK 27 str. 1 d. jis yra recidyvistas ir vadovaujantis BK 56 str. 1 d., jam pagristai už BK 178 str. 1 d. numatytą nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmė.

Visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad teismas, skirdamas apeliantui bausmę, per didelį dėmesį skyrė jį charekterizuojantiems duomenims, šiuo atveju- ankstesniems teistumams. Įstatymas - BK 54 str. 2 d. 5 p. įpareigoja teismą skiriant bausmę atsižvelgti į kaltininko asmenybę. Ši aplinkybė yra svarbi individualizuojant bausmę kiekvienam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir sprendžiant klausimą, kokia bausme maksimaliai galima pasiekti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus.

Teismo už šią nusikalstamą veiką paskirta mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė, todėl nėra jokio pagrindo laikyti ją aiškiai per griežta. Ši bausmė paskirta motyvuotai, laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, tinkamai taikytos BK 54 str., 61 str. nuostatos. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį - padarytas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas asmens nuosavybei, taip pat buvo atsižvelgta į kaltinamojo asmenybę - nedirba, anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančias penkias administracines nuobaudas, neturi pastovios gyvenamosios vietos, be to, nuosprendyje nurodyta, kad skiriant bausmę atsižvelgta ir į V. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką bei labai gailisi. Todėl nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad teismas į tai neatsižvelgė, nepagrįstas ir dar kartą tuo pačiu pagrindu mažinti bausmę nėra pagrindo.

Tokiu būdu, atsižvelgus į aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką, nuteistojo asmenybę, V. A. paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta.

Skundžiamu nuosprendžiu V. A. paskirta galutinė subendrinta vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė taip pat negali būti laikoma aiškiai per griežta, nes bendrinant paskirtas bausmes taikytas nuteistajam palankesnis dalinio bausmių sudėjimo būdas, prie griežtesnės bausmės pridėta tik minimali dalis- trys mėnesiai iš vienerių metų 2008-03-31 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad ir galutinė bausmė yra aiškiai per griežta. Ši subendrinta bausmė atitinka bausmės paskirties nuostatas, ja nepažeidžiamas asmenų lygybės prieš įstatymą principas ir užtikrinamas teisingumo įgyvendinimas.

Tokiu būdu, apylinkės teismo nuosprendis teisėtas, pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutar ė:

V. A. apeliacinį skundą atmesti.