Kauno apygardos teismo nutartis

2017-11-06 · Civilinė byla Nr. e2S-2152-601/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-06
Bylos Nr.
e2S-2152-601/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-25589-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Atsakovas
M. Y.
Ieškovas
J. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2152-601/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-25589-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.8; (S) 3.3.1.18.3; 3.3.2.3.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 6 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. Y. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui M. Y. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui M. Y. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Šalies argumentai

Atsakovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo tvarkos nustatymo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 4 d. nutartimi šalių prašymą tenkino taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui M. Y. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, nustatė laikiną atsakovo M. Y. ir nepilnamečio vaiko G. B. bendravimo tvarką:

Atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d. tokia tvarka: 2 (du) kartus per savaitę po 1 (vieną) valandą, dalyvaujant psichologei I. Š.-S., psichologės darbo vietos adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas.Laikotarpiu po 2017 m. rugsėjo 25 d. atsakovas laikysis susitarimo 1 punkte numatytos laikinos bendravimo tvarkos, iki teismas pasisakys kitaip. Laikinųjų apsaugos priemonių keitimas dėl bendravimo tvarkos, šalims prašant, bus galimas tik psichologei pateikus išvadą.Už psichologės konsultacijas apmoka atsakovas.Ieškovė su nepilnamečiu sūnumi turi teisę išvykti ne ilgesniam kaip 14 kalendorinių dienų laikotarpiui į Europos Sąjungos valstybes (išskyrus Jungtinę Karalystę ir Daniją), iš anksto atsakovą informuojant el. laišku apie išvykimo laiką ir valstybę el. paštu (duomenys neskelbtini).Ieškovei ne ilgesniam kaip 14 kalendorinių dienų laikotarpiui su nepilnamečiu sūnumi išvykstant į ne Europos Sąjungos valstybes (įskaitant Jungtinę Karalystę ir Daniją), reikalingas išankstinis raštiškas atsakovo sutikimas.Nutartį pavedė vykdyti pasirinktam antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta.Nutartį pavedė vykdyti skubiai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, šalių bendravime trūksta kooperavimosi, tolerancijos, tačiau tai nėra pagrindas riboti vaiko bendravimą su tėvu. Teismas sprendė, kad yra būtina bylos nagrinėjimo metu laikinai sureguliuoti šalių ginčą ir nustatyti tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, kad būtų išsaugotas ir sustiprintas tėvo ir vaiko tarpusavio ryšys. Berniukui tik 5 metukai, todėl, teismo vertinimu, būtina kuo skubiau sureguliuoti šią situaciją ir užtikrinti tėvo ir sūnaus bendravimą, kad jų emocinis ryšys visiškai nenutrūktų. Nustatė, kad šiai dienai emocinis ryšys su tėvu yra nutrūkęs. Atsakovas paskutinį kartą su sūnumi bendravo 2017 metų sausio mėnesio pradžioje ir tik vieną kartą. Pateikus susitarimą dėl bendravimo tvarkos susitikimai su sūnumi nukeliami į rudenį, nes ieškovė atostogauja, o atsakovas išvyksta į tėvynę. Esant itin retam tėvo bendravimui su sūnumi, atstatant emocinį ryšį tėvo su vaiku, būtinas psichologo dalyvavimas. Šalys geranoriškai susitarė, kad bendravimas vyks dalyvaujant psichologui, tačiau nesutarė dėl psichologo darbo apmokėjimo. Teismas nustatė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė draudžia bendrauti su sūnumi, o kaip nurodė šalys, atsakovas dažnai išvyksta iš Lietuvos, todėl ir dėl atsakovo išvykų tėvas retai bendrauja su sūnumi. Siekiant atstatyti emocinį tėvo ryšį su vaiku, didesnį interesą turi atsakovas, todėl teismas sprendė, jog už psichologės konsultacijas turi sumokėti tėvas. Teismas pažymėjo, kad šalių susitarimas atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Pažymėjo, kad šalių susitarimo 5 punktas apima 6 punktą, todėl teismas jį sujungė į vieną. Teismas ieškovei išaiškino, kad ji turi suprasti, jog jai ir atsakovui gyvenant skyrium, o nepilnamečiui vaikui gyvenant su ja, ieškovė turi ne tik netrukdyti tėvui bendrauti su vaiku, bet ir visokeriopai skatinti vaiką bendrauti su tėvu, nes vaikui reikalingi abu tėvai.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas M. Y. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2706-151/2017 dalyje dėl psichologo konsultacijų apmokėjimo nurodant, kad psichologo konsultacijas lygiomis dalimis apmoka ieškovė J. B. ir atsakovas M. Y..

Atskirajame skunde nurodė, kad jo turtinė padėtis yra sunki. Atsakovas yra užsienio valstybės pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini), užimantis gydytojo pareigas ir gaunantis 237,51 Eur neto darbo užmokestį. 2017-04-20 nutartimi dėl nepakankamų piniginių lėšų išteklių buvo sumažinta iš atsakovo priteista periodinėmis išmokos sūnaus išlaikymui suma nuo 200 Eur iki 130 Eur. Psichologo konsultacijų 1 valanda kainuoja 30 Eur, numačius susitikimus po 2 kartus į savaitę, atsakovas turi mokėti 240 Eur/mėn. Atsakovas neturi jokių realių galimybių vienasmeniškai sumokėti tokios sumos. Ši prievolė turi būti padalijama abiem tėvams lygiomis dalimis. Teismo nutartimi pažeista tėvo teisė dalyvauti vaiko auklėjime. Laikinosios apsaugos priemonės taikymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Atsakovas suinteresuotas aktyviai bendrauti su vaiku, tačiau šalių nesutarimai ir ieškovės ambicijos, dėl kurių ji siekia atitolinti atsakovą nuo šeimos, negali varžyti biologinio tėvo ir sūnaus bendravimo. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2017-06-05 išvadoje Nr. 19-6-321 nurodė – išliekant nesutarimams pasinaudoti kvalifikuoto specialisto paslaugomis, kuris padės rasti abiems tėvams priimtiną sprendimą.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu prašė atsakovo M. Y. patikslintą atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2706-151/2017 palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog šiuo metu tebedirba (duomenys neskelbtini) už 237,51 Eur atlygį. Ieškovė skambino į Egiptą 2017-07-16 ir jai buvo nurodyta, jog atsakovas šiuo metu dirba Egipte medicinos klinikoje (duomenys neskelbtini). Atsakovas, būdamas Egipto Arabų Respublikos pilietis ir nuo gimimo nuolat gyvendamas būtent šioje valstybėje, nepateikė visiškai jokių duomenų apie savo turtinę padėtį iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos – Egipto Arabų Respublikos. Atsakovas savo sunkią turtinę padėtį grindžia aplinkybe, kad jis sunkiai kalba lietuviškai ir angliškai ir tai yra kliūtis susirasti geriau apmokamą darbą. Šis atsakovo argumentas yra atmestinas kaip neįrodytas ir sąmoningai klaidinantis teismą. Atsakovo anglų kalbos žinios yra tiesiog puikios. Byloje esantys susirašinėjimai su ieškove įrodo, kad atsakovas gerai supranta ir lietuvių kalbą, jo formuluojami sakiniai yra sklandūs ir rišlūs. Atsakovas Lietuvoje pacientus aptarnauja ir dokumentaciją pildo ne arabų kalba, o lietuvių arba anglų kalbomis. Atsakovas, turėdamas medicinos kliniką, buvo sudaręs sutartis su Europos Sąjungos valstybėse registruotomis įmonėmis dėl medicinos paslaugų teikimo. Atsakovas turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, yra baigęs Vytauto Didžiojo Universitete lietuvių kalbos kursus. Atsakovas nurodė, kad jis pardavė savo medicinos kliniką Egipto Arabų Respublikoje. Natūralu, kad jis turėjo gauti pinigų. Ieškovė teikia į bylą dokumentus, kurie įrodo, kad jos turtinė padėtis nėra gera, kad ji turi įsiskolinimų. Ieškovė paaiškino, kad jai labai padėjo ir daugiausia pinigų skolino jos teta S. G.. Atsakovo ir jo sūnaus ryšys susilpnėjęs būtent dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas nesirūpino bendrauti su vaiku tokiu būdu, kad tarp tėvo ir sūnaus formuotųsi abipusis ryšys. Ieškovės ir atsakovo sūnus gimė Lietuvos Respublikoje, atsakovas pirmą kartą sūnų aplankė tik kai sūnui buvo suėję 6 mėnesiai. Atsakovė į gimtinę grįžo dėl to, kad ieškovas vartodavo psichotropines/narkotines medžiagas ir po jų pavartojimo jo elgesys tapdavo neprognozuojamas, jam prasidėdavo haliucinacijos, jis kartais tapdavo agresyvus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str., 3.170 str. 1 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.

Bylos duomenis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui M. Y. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Atsakovo prašymu Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 4 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nustatydamas atsakovo bendravimo tvarką su vaiku dalyvaujant psichologei. Teismas nurodė, kad už psichologės konsultacijas apmoka atsakovas, kadangi jis nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė draudžia jam bendrauti su sūnumi. Laikė, kad siekiant atstatyti emocinį ryšį su vaiku, didesnį interesą turi atsakovas, todėl sprendė, kad jis ir turi sumokėti už psichologės konsultacijas.

Atsakovo vertinimu prie nustatytos bendravimo tvarkos turi prisidėti abu tėvai, t. y. abu lygiomis dalimis turi mokėti už psichologės konsultacijas, kadangi atsakovo turtinė padėtis yra sunki. Ieškovė nurodė, kad atsakovo nurodytos aplinkybės dėl jo sunkios turtinės padties nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Ieškovė pažymėjo, kad jis turi interesą bendrauti su vaiku, todėl jis turi mokėti už psichologės konsultacijas.

Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių konfliktiški santykiai. Laikinos bendravimo tvarkos su vaiku klausimas buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, daryta teismo pertrauka, tikslu, kad šalys sutartų dėl laikinos bendravimo tvarkos. Iš teismo posėdžio garso įrašo suprastina, kad ieškovė nepageidavo, kad atsakovo bendravimas su vaiku vyktų jos gyvenamojoje vietoje, nes ji atsakovo bijanti, ieškovė pageidavo, kad bendravimas vyktų dalyvaujant psichologei I. Š. – S.. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pažymėjo, kad ieškovė neleidžia atsakovui M. Y. bendrauti su vaiku ir bendravimas per psichologę yra tik ieškovės pageidavimas, atsakovas tokios bendravimo būtinybės iš esmės nematė. Tik derybų būdų buvo sutarta dėl bendravimo tvarkos, kuri ir nustatyta Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartimi. Taigi, bylos aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad bendravimo pasirinkimo būdas, t. y. per psichologę, konkrečiai pasirenkant psichologę I. Š. – S. ((duomenys neskelbtini), Kaunas), yra ieškovės iniciatyva. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendravimo tvarką ieškovei išaiškino, kad ji turi suprasti, kad jai gyvenant su atsakovu skyrium, o nepilnamečiui vaikui gyvenant su ja, ieškovė turi ne tik netrukdyti tėvui bendrauti su vaiku, bei ir visokeriopai skatinti vaiką bendrauti su tėvu, nes vaikui reikalingi abu tėvai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodytų aplinkybių vertinimas leidžia daryti išvadą, kad, – atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesą bendrauti su abiem tėvais, į aplinkybę, kad bendravimo per psichologą sąlygą kėlė išimtinai ieškovė ir, galimai ieškovė nesudarė atsakovui kitokių bendravimo galimybių su vaiku, – siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, abu tėvai lygiomis dalimis turi apmokėti už psichologės konsultacijas (po 50 proc.).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarties rezoliucinės dalies 3 punktą, nurodant, kad už psichologės konsultacijas apmoka ieškovė J. B. ir atsakovas M. Y. lygiomis dalimis.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo M. Y. atskirąjį skundą tenkinti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarties rezoliucinės dalies 3 punktą, ir jį išdėstyti taip:

Už psichologės konsultacijas apmoka ieškovė J. B. ir atsakovas M. Y. lygiomis dalimis.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Evaldas Burzdikas