Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios 1992 m. gegužės 5 d., gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. M. 2016 m. rugsėjo 28 d., apie 21.49 val., Upės g. 9, Vilniuje, vairuodama automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo atbula, atsitrenkė į stovintį automobilį Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9 ir 101 ir 222 punktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama B. M. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi. Nurodė, kad ji gyvena kartu su mama ir broliu, kuris yra neįgalus, jis savimi pasirūpinti negali. Jai būnant prekybos centre VCUP, paskambino brolis, kuris pasakė, kad jam pakilo temperatūra, jis vemia, paprašė grįžti, mama tuo metu buvo masaže dėl stuburo problemų. Ji labai susijaudino, nes brolis buvo vienas namuose, skubėdama net įvažiavo ne į tą eismo juostą (skirtą atvažiuoti, o ji išvažinėjo), tada atbula eiga į kalniuką grįžo atgal į aikštelę ir atsitrenkė į joje stovėjusį automobilį. Suprato, kad jos automobilis atsitrenkė į kitą automobilį, bet išvažiavo iš įvykio vietos. Neprisimena, ar buvo išlipusio apžiūrėti kitą automobilį. Po įvykio išvažiavo namo pasirūpinti broliu. Į įvykio vietą vėliau negrįžo, nes mama serga ir nenorėjo jos jaudinti, jai nieko nesakė. Su nukentėjusiuoju bendravo, jo atsiprašė, žalą atlygins. Jos šeima (mama su broliu) prieš 5 metus persikraustė iš Plungės į Vilnių gyventi, kad brolis galėtų baigti gimnaziją ir studijuoti universitete. Broliu visada rūpinosi mama, bet vasarą paaiškėjo, kad dėl mamos sveikatos ji nebegali kelti daugiau nei 5 kg, t. y. negali kelti brolio, o jis negali vaikščioti, negali netgi sėdėti, tik gulėti. Kaskart jį vežant pas gydytojus bei universitetą brolį reikia įkelti ir iškelti. Dėl to ji persikėlė medicinos mokslus iš Kauno į Vilnių ir nuo vasaros kas rytą vežą brolį į universitetą, pas gydytojus bei juo rūpinasi. Jai teisės dėl galimybės rūpintis broliu yra labai reikalingos. Prašo išdėstyti baudos mokėjimą dalimis.

Teismo posėdžio metu aukščiau paminėtas aplinkybes dėl šeimos gyvenimo bei rūpinimosi B. M. broliu M. M. sąlygų patvirtino M. M. ir B. M. motina R. D..

Tyrimo metu B. I. paaiškinime nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 28 d., apie 17.00 val. jis vairavo automobilį Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį pastatė Upės g. 9, antrame stovėjimo aikštelės aukšte, prie autoserviso. Po nakties, apie 9.00 val. rado automobilį apgadintą, turi atsitrenkusio automobilio stiklo likučius, filmuotą apsaugos kamerų medžiagą. Automobilis, kuris atsitrenkė į jo automobilį yra Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos.

Tyrimo metu E. M. paaiškinime nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 27 d. automobilį Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo palikęs autoservise „Berautus“, adresu Upės g. 9, 2016 m. rugsėjo 28 d. automobilis buvo pastatytas autoservisui priklausančioje aikštelėje. 2016 m. rugsėjo 29 d. autoserviso darbuotojai pastebėjo, kad automobilis naktį buvo apgadintas. Apie šį įvykį jam buvo pranešta 2016 m. rugsėjo 30 d. automobilio atsiėmimo metu. Apžiūrėjus automobilį buvo nustatyta, kad nubrozdintas galinis bamperis dešinėje pusėje, taip pat nubrozdintas ir sulankstytas apsauginis atsarginio rato gaubtas. Buvo rasta atsitrenkusio automobilio Audi A6 galinio žibinto stiklų. Vėliau, pasitelkus vaizdo stebėjimo kamerų medžiagą, buvo nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2016 m. rugsėjo 28 d., apie 20.40 val.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis S. B. 2016 m. spalio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2016 m. spalio 6 d. patruliuojant buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Upės g. 9 2016 m. rugsėjo 28 d. yra užfiksuota kaip autoserviso „Berautas“ stovėjimo aikštelėje kliento automobilį apgadino kitas automobilis ir pasišalina iš įvykio vietos. Nuvykus į minėtą vietą, pareigūnus pasitiko autoserviso darbuotojas B. I., kuris paaiškino, kad yra užfiksuota kaip į kliento automobilį Toyota RAV4, valst. Nr. ((duomenys neskelbtini) kuris priklauso V. M., atsitrenkė Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino. Vaizdo įrašo duomenimis įvykis įvyko 2016 m. rugsėjo 29 d., apie 21.49 val. Iš karto į policiją nesikreipė, kadangi neperžiūrėjo vaizdo medžiagos.

Iš 2016 m. spalio 6 d. eismo įvykio schemos matyti automobilių išsidėstymas, o iš papildomų duomenų apie eismo įvykį automobilio Toyota RAV4, valst. Nr, (duomenys neskelbtini), nustatyti apgadinimai.

Pateiktame vaizdo įraše užfiksuotos 2016 m. rugsėjo 29 d., apie 21.49 val. įvykio aplinkybės.

Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole nurodyti automobilių Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi A6,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, nustatyta, kad apgadinimų pobūdis, aukščiai atitinka.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo 28 Eur iki 57 Eur arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą nuo 868 Eur iki 1 158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.

Administracinio teisės pažeidimo padarymo faktines aplinkybes bei B. M. kaltę, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina aukščiau nurodyti bei kiti teismo tiesiogiai ištirti byloje esantys įrodymai: administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimas ir paaiškinimai teismo posėdžio metu, sutampantys su jos tyrimo metu duotu paaiškinimu, B. I. ir E. M. paaiškinimai, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio S. B. 2016 m. spalio 6 d. tarnybinis pranešimas, eismo įvykio schemos duomenys, papildomi duomenys apie eismo įvykį, foto nuotraukos, Policijos registruojamų įvykių registro duomenys, Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas, vaizdo įrašas. Šiuose byloje esančiuose įrodymuose užfiksuoti duomenys patvirtina protokole nurodytas aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja bei sudaro pagrindo spręsti, kad B. M. 2016 m. rugsėjo 28 d., apie 21.49 val., Upės g. 9, Vilniuje, vairuodama automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo atbula, atsitrenkė į stovintį automobilį Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir abu automobilius apgadino, tokiu būdu pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, pagal kuriuos eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai; taip pat Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus, pagal kuriuos prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtinta, kad B. M. suvokė ne tik tai, kad ji sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus, nepranešusi nei nukentėjusiajam asmeniui, nei policijos pareigūnams apie įvykusį kito automobilio apgadinimą. B. M. tiek tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme paaiškino, kad įvykio metu ji suprato, kad įvyko eismo įvykis, kadangi matė kaip dužo jos vairuojamo automobilio galinis žibintas, be to, po įvykio ji dar pasiliko įvykio vietoje, buvo išlipusi iš savo vairuojamo automobilio.

Įvertinus B. M. kaltės turinį, jos veiksmus ir pažeistus Kelių eismo taisyklių reikalavimus teismas pripažįsta, kad kaltininkės veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip administracinės teisės pažeidimai pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Pagal Lietuvos A. T. praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos A. T. 2016 m. sausio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-648/2016).

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (pažeidė kelių eismo taisykles, nulemdama sau (mamai) ir kitam asmeniui priklausančių automobilių apgadinimą, taip pat pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, nesiėmusi priemonių pranešti apie eismo įvykį) bei pažeidimo padarymo aplinkybes (skubėjo pas neįgalį brolį, kuris pats savimi negalėjo pasirūpinti, buvo vienas namuose, ji buvo labai susijaudinusi, bijojo, kad nepakenktų mamai, pranešdama apie eismo įvykį), į tai, kad padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, sukelto eismo įvykio metu padaryta žala nedidelė, pasitraukimas iš eismo įvykio vietos neapsunkino įvykio tyrimo, nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir nustatyti padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nukentėjusysis dėl šio eismo įvykio (jo automobilio apgadinimo) ypatingų nepatogumų nepatyrė, toliau galėjo naudotis savo automobiliu, į tai, kad nustatyta B. M. atsakomybę lengvinanti atsakomybė – ji gailisi dėl savo veiksmų, pripažįsta sukėlusi eismo įvykį, į jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjos asmenybę – jauno amžiaus, studijuoja universitete, dirba, persikėlė gyventi į Vilnių, kad galėtų padėti mamai rūpintis broliu ir jį vežti į universitetą bei pas gydytojus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į išskirtines šios bylos aplinkybes dėl būtinumo turėti teisęs vairuoti transporto priemones B. M., atsižvelgiant į tai, kad ji vienintelė gali kelti ir nešti neįgalų brolį, kuris mokosi universitete, dažnai lankosi pas gydytojus. Šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai pateikti į bylą.

Įvertinęs šias aplinkybes bei ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytus nuobaudų dydžius, teismas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju B. M. už padarytą ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą skirtina minimali nuobauda, o už padarytą ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą, taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, skirtina mažesnė administracinė nuobauda nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. 450 Eur bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismo vertinimu, ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta net minimali bauda kartu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šiuo atveju yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Paskirtos baudos subendrintinos apėmimo būdu (ATPK 33 str. 2 d.). Paskirtos baudos sumokėjimas išdėstytinas per 12 mėnesių laikotarpį (ATPK 313 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pripažinti B. M. kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.

Pripažinti B. M. kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir B. M. paskirti galutinę 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo 2016 m. gruodžio 1 d., iki paskutinės mėnesio dienos sumokant po 37,5 (trisdešimt septynis eurus penkiasdešimt centų) eurų, iki visiško baudos sumokėjimo.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ROIK 16062556408 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.