- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-28
- Bylos Nr.
- I-475-739/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00467-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Dalytė Zlatkuvienė, Irena Varžinskienė
- Pareiškėjas
- P. Š.
- Atsakovas
- Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Advokatai
- Irmantas Tumas
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalytės Zlatkuvienės ir Irenos Varžinskienės,
dalyvaujant pareiškėjui P. Š., jo atstovams R. J., advokatui Irmantui Tumui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovui Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas patikslintu skundu (toliau – Skundas) prašo panaikinti atsakovo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Šiaulių VGTPT) 2013-03-26 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ (toliau – Sprendimas), kuriuo atsakovas nutraukė jam antrinės teisinės pagalbos teikimą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo ir įpareigoti atsakovą suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą apimtimi, nurodyta P. Š. 2010-07-02 atsakovui adresuotame prašyme (92 b. l. I t.).Taip pat pareiškėjo atstovas prašo iš atsakovo valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos teikimo nagrinėjamoje byloje išlaidas(40-41 b.l., IIt.). Teismo posėdyje pareiškėjas pateikė raštu išdėstytą prašymą dėl skundo atsisakymo toje dalyje, kuria buvo pareikštas reikalavimas įpareigoti atsakovą suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą apimtimi, nurodyta P. Š. 2010-07-02 atsakovui adresuotame prašyme (42 b. l. II t.). Žodžiu pareiškėjas ir jo atstovai paaiškino, kad šio skundo reikalavimo atsisakoma, nes jis yra perteklinis ir nebūtinas tam, kad apginti pareiškėjo teises. Skunde pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes, priešingai nei nurodyta Sprendime, pareiškėjas neturi tinkamo atstovo, kuris atitiktų Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinis proceso kodeksas) 56 straipsnio 1 dalį, teigia, kad vienintelis atitinkantis įstatymo reikalavimus pareiškėjo atstovas buvo advokatas A.Ščigla. Pareiškėjas paaiškino, kad advokatas A.Ščigla atsisakė pareiškėjui teikti teisinę pagalbą, kadangi nusprendė nebedirbti Šiaulių VGTPT. Nurodo, jog atsakovas neteikia tokios teisinės pagalbos, kokios pareiškėjas prašė 2010-07-02 prašyme. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-05 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-492-1541/2012. Pareiškėjo atstovai palaiko pareiškėjo skundą ir prašo jį tenkinti, o pareiškėjui atsisakius skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą apimtimi, nurodyta jo 2010-07-02 prašyme, palaiko pareiškėjo atsisakymą nuo skundo dalies ir toje dalyje prašo administracinę bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (3-5 b. l., II t.). Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjui Šiaulių VGTPT 2011-09-05 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, nurodant antrinės teisinės pagalbos teikimo apimtį - „dėl žalos atlyginimo“. Kadangi atsakovas pareiškėjui suteikė antrinę teisinę pagalbą konkrečiai neįvardinant reikalavimo, tai reiškia, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo apimtis maksimali. Be to, pareiškėjas šio sprendimo neskundė. Nurodė, kad 2011-09-05 sprendimu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba suteikta tik pirmos instancijos teisme, todėl antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal paminėtą sprendimą yra pasibaigęs, kaip yra pasibaigęs antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę Šiaulių VGTPT 2013-05-13 priimtą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ginčijamo Sprendimo panaikinimas pareiškėjui nesukels jokių pasekmių. Atsakovo atstovas į teismo posėdyje neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta laiku ir tinkamai (21 b. l.)
Motyvuojamoji dalis
Administracinė byla dalyje nutraukiama, kitoje dalyje skundas tenkinamas.
Pareiškėjas rašytiniu pareiškimu atsisakė skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą apimtimi, nurodyta P. Š. 2010-07-02 atsakovui adresuotame prašyme. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 52 straipsnis numato, kad pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. ABTĮ 101 straipsnio 3 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė nuo skundo. Iš pareiškėjo atstovų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas skundo reikalavimo atsisakė kaip perteklinio ir nebūtino pareiškėjo teisėms apginti. Teismas nenustatė kliūčių priimti pareiškėjo prašymą dėl atsisakymo nuo skundo reikalavimo, todėl prašymas priimamas ir administracinė byla pagal pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą apimtimi, nurodyta P. Š. 2010-07-02 atsakovui adresuotame prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą nutraukiama. Dėl šių aplinkybių sprendime toliau nebepasisakoma dėl paminėto skundo reikalavimo.
Nagrinėjamoje byloje administracinis ginčas kilo dėl atsakovo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-03-26 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas), kuriuo Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo( Žin., 2000, Nr.30-827, 2005, Nr.18-572, 2008, Nr.50-1841)(toliau – Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 7 ir 10 punktuose numatytais pagrindais nuspręsta nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui civilinėje byloje dėl turtinės žalos atlyginimo, teisėtumas bei pagrįstumas.
Iš bylos medžiagos, pareiškėjo ir jo atstovų paaiškinimų nustatyta, kad pagal 2010-07-02 pareiškėjo prašymą (154-158 b. l., It.), atsakovas 2010-07-07 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, parengiant teismui dokumentus ir atstovaujant teisme, įskaitant vykdymo procesą, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ( 159 b. l.). 2010-09-10 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo esant advokato išvadai, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, o atstovavimas byloje yra neperspektyvus (167 b. l., I t.). 2010-12-30 Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimu atsakovo 2010-09-10 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas, o 2011-07-29 nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-09-05 Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą paliko galioti. Todėl atsakovo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui buvo atnaujintas, suteikiant pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme(49-51 b. l., I t.). Šiuo sprendimu antrinę teisinę pagalbą teikti buvo paskirtas advokatas G.Armanavičius. Advokatas 2011-09-23 pranešimu atsakovui Nr. 3155-01 prašė pareiškėjui paskirti kitą advokatą, esant pareiškėjo ir advokato interesų konfliktui (168-169 b. l., I t.). Šiaulių VGTPT 2011-10-14 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ankstesniu sprendimu teisinę pagalbą teikti paskirtą advokatą pakeitė į kitą advokatą, tai yra teisinę pagalbą pareiškėjui teikti paskyrė advokatą A.Ščiglą (52 b. l., I t.). Advokatui A.Ščiglai teikiant antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, buvo parengtas ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pagal kurį Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla atsakovui AB „Lesto“( 125-148 b.l. , II t.). 2013-02-22 pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą pakeisti advokatą A. Ščiglą (53, 170 b. l., I t.), kadangi advokatas patenkino tik pusę jo pageidavimų (prašymų), prašytas papildyti ieškinį, minėtas advokatas jokių teisinių veiksmų neatlieka ir atsisako teikti pareiškėjui teisinę pagalbą, teigdamas, jog Šiaulių VGTPT nebedirbs. Atsakovui pareikalavus, advokatas A.Ščigla 2013-02-27 rašytiniame paaiškinime (57-58, 172-173 b. l., I t.), nurodė, kad jam parengus ieškinį ir civilinę bylą nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teisme, pareiškėjas atvyko pas jį su kitu atstovu teisininku, kuris reikalavo tikslinti ieškinį, įtraukti papildomas proceso šalis, su kuo advokatas nesutiko, nes manė, kad tokie procesiniai veiksmai pakenks pareiškėjo interesams, nurodė, kad atsisako teikti teisinę pagalbą asmeniui, kuris pasitelkęs kitą asmenį dėl jo kontrolės, daro spaudimą, reikalauja daryti teisiškai nepagrįstus, nemotyvuotus veiksmus. Minėtu raštu advokatas A. Ščigla prašė atsakovo nutraukti jo antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui, paskiriant kitą advokatą, nurodydamas, kad jis nebeteiks pareiškėjui teisinės pagalbos dar ir todėl, jog nutraukia sutartį su Šiaulių VGTPT. Advokatas A.Ščigla pareiškimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo prireikus sutarties su atsakovu nutraukimą atsakovui padavė 2013-02-18 (64 b. l., I t.). 2013-03-26 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“, atsakovas vadovaudamasis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 ir 10 punktais, nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo (59-60 b. l., I t.). Antrinės teisinės pagalbos nutraukimo metu civilinė byla dėl žalos atlyginimo pagal pareiškėjo ieškinį atsakovui AB „Lesto“ buvo nagrinėjama pirmos instancijos teisme – tai yra Vilniaus miesto apylinkės teisme( 125-148 b.l., I t.). Pareiškėjui apskundus minėtą Sprendimą, Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013-04-30 priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. I-691-257/2013, kuria nutarė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - laikinai sustabdyti atsakovo Sprendimo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Todėl Šiaulių VGTPT 2013-05-13 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) paskirti advokatę G. Striaukienę teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo (83, 179 b. l., I t.). 2013-11-05 sprendimu Vilniaus apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1186-779/201 atmetė pareiškėjo ieškinį (182-185 b. l., I t.) Lietuvos teismų informacinės sistemos - LITEKO duomenys patvirtina, kad paminėta civilinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, o sprendimas šioje byloje bus skelbiamas 2014-05-29.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, nustato Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kuriems esant nutraukiamas antrinės teisinės pagalbos teikimas. Iš skundžiamo sprendimo turinio nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui buvo nutrauktas, nes pareiškėjas pats savarankiškai be advokato pagalbos gali įgyvendinti arba apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus( Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punktas) bei dėl bendradarbiavimo su advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą, pažeidimo (Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2010-09-27 išduotu notariškai patvirtintu įgaliojimu yra pavedęs R. J., be kita ko, atstovauti pareiškėją teismo įstaigose bei atlikti įvairius procesinius veiksmus(14 b.l., II t.). Duodamas paaiškinimus teismo posėdyje R.J. patvirtino, kad jis teikė teisinę pagalbą pareiškėjui, buvo nuvykęs kartu su pareiškėju pas advokatą A.Ščiglą, nes advokatas nedalyvavo civilinėje byloje pagal pareiškėjo ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui AB „Lesto“ 2013 metų vasario mėnesį paskirtame teismo posėdyje, o jis, nors ir turėdamas įgaliojimą, negalėjo atstovauti pareiškėjo, nes teismas jam to neleido. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys iš teismų informacinės sistemos atspausdinti Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžių protokolai. Procesinio atstovavimo institutas nukreiptas užtikrinti tinkamos, kvalifikuotos, atstovaujamojo interesus ir jo valią atitinkančios pagalbos teikimą teismo procese. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) 51 straipsnio 1 dalis numato, jog asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Civilinėje byloje fizinį asmenį teisme pagal pavedimą gali atstovauti tik advokatai, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje, vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu, asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui) (Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 1dalis). Advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu. Tuo atveju, kai yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokato teises ir pareigas bei jų mastą patvirtina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nurodyti dokumentai (Civilinio proceso kodekso 57 straipsnio 3 dalis). Kaip minėta aukščiau, paprastai atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje (CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys, nepriklausomai nuo to, ar jį su atstovaujamuoju sieja giminystės, santuokinio (sugyventinio) santykiai, ar jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ar jo neturi. Šiuo atveju byloje dalyvaujantis asmuo yra laisvas pasirinkti, koks kitas asmuo jam gali atstovauti kartu su advokatu ir (ar) advokatų padėjėju.Taigi, civilinio proceso teisės normos nustato apribojimus fiziniams asmenims vesti savo bylą per atstovus, kurie neatitinka aukščiau paminėtų teisės normų nuostatų. Pareiškėjo atstovas R.J. neatitiko šių reikalavimų. Todėl pareiškėjas, nors ir turėdamas šį atstovą, negalėjo tinkamai, be advokato pagalbos įgyvendinti ar apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, nagrinėjamoje Vilniaus miesto apylinkės teisme, nes jo atstovas pagal įgaliojimą negalėjo atstovauti pareiškėjo teismo posėdžiuose. Todėl atsakovo skundžiamame Sprendime nepagrįstai nurodė antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui nutraukimo pagrindą, numatytą Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punkte, tai yra , kad pareiškėjas pats savarankiškai be advokato pagalbos gali įgyvendinti arba apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus.
Kitas ginčijamame Sprendime nurodytas antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pareiškėjui pagrindas yra tas, kad pareiškėjas nebendradarbiauja su advokatu, teikiančiu jam antrinę teisinę pagalbą (Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Įstatymo 23 straipsnio 2 dalis įpareigoja antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą nedelsiant pranešti tarnybai <...> apie paaiškėjusias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai suteikta ne tik teisė, bet ir pareiga atsisakyti teikti ar nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą nustačius, kad asmeniui antrinė teisinė pagalba neturi būti teikiama (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A403-1826/2006). O pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktus, pareiškėjas, t. y. fizinis asmuo, kuris pateikė prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir (ar) kuriam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (Įstatymo 2 straipsnio 7 dalis) privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta (2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-565/2007), jog advokatų pareiga – užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, padėti pasirinkti tokį teisinį variantą, kuris maksimaliai galėtų sąlygoti atstovaujamo fizinio asmens teisių ar teisėtų interesų apgynimą, jei nustatomas jų pažeidimas. Iš paminėtų teisės normų ir jas aiškinančios teismų praktikos akivaizdu, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas turi būti paremtas abipusiu, tai yra asmens, kuriam teikiama teisinė pagalba, ir šią pagalbą teikiančio advokato bendradarbiavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2408/2011). Nagrinėjamoje byloje yra svarbi aplinkybė, kad advokatas A. Ščigla, paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, apie nesklandumus teikiant antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui atsakovą informavo tik tuomet, kai pats atsakovas to paprašė, ir tik tuomet advokatas suformulavo atsakovui prašymą pakeisti jį kitu advokatu (56, 176 b. l, I t.).Be kita ko, tokį savo prašymą advokatas motyvavo tuo, kad jis nutraukia sutartį su atsakovu. Teisme apklausus A.Ščiglą liudytoju( 27-29,32 b.l.,II t.), jis parodė, kad ieškinį dėl žalos atlyginimo kartu su pareiškėju rengė ilgai ir tai padaryti pavyko, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas jį priėmė. Liudytojas pripažino, kad tuo iš esmės ir baigėsi jo bei pareiškėjo bendradarbiavimas, bet nenurodė, kad bendradabiavimas baigėsi būtent dėl pareiškėjo kaltės(27 b.l., II t.). Priešingai, liudytojas patvirtino, kad jis pasakė pareiškėjui, jog nepriklausomai nuo to, ar baigs, ar nebaigs civilinę bylą dėl žalos atlyginimo, jis toliau su atsakovu nebedirbs, tai yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nebeteiks, nes nutraukia sutartį su atsakovu. Liudytojas mano, kad būtent ši priežastis paskatino pareiškėją kreiptis į atsakovą dėl advokato pakeitimo. Nors liudytojas neneigė, kad po to, kai byla jau buvo teisme, pas jį buvo kartą atėjęs pareiškėjas su savo atstovu teisininku, kuris reikalavo, kad advokatas tikslintų ieškinį, o jis su tokiais pasiūlymais nesutiko, tačiau iš esmės pripažino, kad reikšmingiausia priežastis, dėl kurios tarp jo ir pareiškėjo nutrūko bendradarbiavimas, buvo jo paties apsisprendimas nutraukti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą pagal sutartį su atsakovu.Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir pareiškėjo atstovo R.J. paaiškinimai teismo posėdyje, iš kurių nustatyta, kad pareiškėjas rūpinosi civilinės bylos dėl žalos atlyginimo eiga, dažnai vyko pas advokatą bei, kad pareiškėjas patyrė nepatogumus, nes jam buvo reikalingas tinkamas atstovas teisme, kurio jis neturėjo. Todėl pareiškėjas ir kreipėsi į atsakovą dėl advokato pakeitimo. Pareiškėjas savo paaiškinimais teisme taip pat patvirtino, kad advokatas A.Ščigla informavo pareiškėją, kad nutraukia sutartį su atsakovu, todėl teisinės pagalbos pareiškėjui nebeteiks. Liudytojo parodymus, pareiškėjo atstovo ir pareiškėjo paaiškinimus patvirtino byloje esančių Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžių civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo protokolų duomenys, iš kurių nustatyta, kad į 2013-02-13 vykusį teismo posėdį, kuriame dalyvavo pareiškėjas, advokatas A.Ščigla neatvyko dėl ligos, o 2013-04-19 teismo posėdyje pareiškėjas prašė stabdyti bylą, kadangi neturi tinkamo atstovo. Duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų vengęs susitikti su advokatu, kad jis turėjo išankstinį priešiškumą advokatui, skleidė nepagrįstą neigiamą informaciją, nebendradarbiavo, sudarė nepagrįstas kliūtis efektyviam ir kokybiškam antrinės teisinės pagalbos teikimui, ką Įstatymo nuostatų prasme būtų galima laikyti nebendradarbiavimu su valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančiu advokatu, byloje nėra. Priešingai, nustatyta, kad pareiškėjas ypač aktyviai domėjosi ieškinio parengimu ir civilinės bylos eiga, konsultavosi su advokatu ir iš esmės buvo patenkintas advokato atliktu darbu. Tai patvirtinto liudytojo A.Ščiglos parodymai. Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma paneigė skundžiamame Sprendime atsakovo nurodytus argumentus, kad pareiškėjas nevykdė savo pareigos bendradarbiauti su teikiančiu valstybės garantuojamą teisinę pagalbą advokatu, piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba, materialiomis bei procesinėmis teisėmis. Nustatyta, kad pagrindinė priežastis, dėl ko pareiškėjas prašė pakeisti advokatą, buvo ne nesutarimai su advokatu dėl teisinės pagalbos teikimo, o ta aplinkybė, kad advokatas deklaravo savo darbo su atsakovu pabaigą, sutarties su atsakovu nutraukimą, kas skatino pareiškėją rūpintis, kad toks advokatas būtų pakeistas kitu. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad skundžiamame Sprendime nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas nebendradarbiauja su advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą. Skundžiamu sprendimu atsakovas nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui tuo metu, kai civilinė byla pagal jo ieškinį tebuvo pradėta nagrinėti pirmos instancijos teismo parengiamajame posėdyje( 125-13 b.l., I t.), todėl akivaizdu, kad skundžiamas Sprendimas sukėlė pareiškėjui pasekmes. Be to, šios bylos nagrinėjimo metu bei priimant joje sprendimą, dar nėra paskelbtas apeliacine tvarka pareiškėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjančio Vilniaus apygardos teismo sprendimas, o civilinio proceso kodeksas numato apeliacinės instancijos teismo teisę bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teimui iš naujo.
Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, teismas naikina atsakovo Sprendimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
Pareiškėjo atstovas advokatas I. Tumas teismui paduotu prašymu prašo priteisti iš atsakovo valstybės naudai 160Lt išlaidas už pareiškėjui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (40 b. l., II t.). Nustatyta, jog 2014-03-21 Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba šioje administracinėje byloje (25 b. l. II t.), atleidžiant jį nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą teikė advokatas I.Tumas. Valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas, teikiant antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, sudarė išlaidos už advokato atstovavimą pirmosios instancijos teisme, viso 160Lt. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui atsisakius nuo vieno skundo reikalavimo ne dėl to, kad šį reikalavimą patenkino atsakovas, o dėl to, kad pareiškėjo požiūriu pareikštas reikalavimas buvo perteklinis ir nebūtinas, priteistinų išlaidų dydis proporcingai patenkintiems reikalavimams, sudarytų 80Lt. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo(toliau - Įstatymas) 14 straipsnio 12 dalis nustato(redakcija, įsigaliojusi nuo 2014-01-01), kad įstatymų nustatytais atvejais antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti išieškomos ar grąžinamos į valstybės biudžetą. ABTĮ normomis nėra sureguliuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į valstybės biudžetą klausimai. Tuo tarpu Įstatymo 36 straipsnis nustato, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba yra finansuojama iš valstybės biudžeto. Todėl susidaro situacija, kai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, finansuojamos iš valstybės biudžeto, išlaidos prašomos priteisti į valstybės biudžetą iš įstaigos – Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kuri teikia valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir yra finansuojama iš valstybės biudžeto. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad išieškoti bylinėjimosi išlaidų šiuo atveju nėra galimybės dėl objektyvių priežasčių, todėl vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais nusprendžia, prašymo priteisti iš atsakovo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų netenkinti(ABTĮ 4 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 101 straipsnio 3 punktu, 102 straipsniu, 127 straipsniu,129 straipsniu teismas
nusprendžia:
Priimti pareiškėjo atsisakymą nuo skundo reikalavimo ir administracinės bylos dalį dėl atsakovo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įpareigojimo suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą apimtimi, nurodyta P. Š. 2010-07-02 atsakovui adresuotame prašyme dėl antrinės teisinės pagalbos, nutraukti.
Kitoje dalyje skundą patenkinti.
Panaikinti atsakovo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-03-26 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“.
Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.