Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. A. K. ir A. G., jų atstovams advokatams Sauliui Šukiui, Jolantai Teresei Litvinskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį;

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. vairuodama transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai ir sunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent:

ji, 2013 m. lapkričio 20 d., apie 16.25 val., Vilniuje, vairuojamu UAB „Angrapa“ priklausančiu automobiliu BMW 525, valst. nr. (duomenys neskelbtini), Antakalnio gatvės pirma eismo juosta įvažiavusi į sankryžą su Šilo gatve ir sukdama į dešinę, - į Šilo gatvės eismo pusę, skirtą važiuoti Žirmūnų gatvės kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, pasirinkdama vairuojamo automobilio važiavimo greitį, ji neatsižvelgė į šlapią ir slidžią kelio dangą, dėl ko Antakalnio – Šilo gatvių sankryžoje sukdama į dešinę, - į Šilo gatvės eismo pusę, skirtą važiuoti Žirmūnų gatvės kryptimi, nesuvaldė ir nesustabdė judesio stabilumą praradusio automobilio, kuris slysdamas į dešinę pusę išvažiavo už Šilo gatvės važiuojamosios dalies ribų ir atsitrenkė į spaudos kioską bei partrenkė ties juo stovėjusius pėsčiuosius A. A. K. ir A. G.. Šio eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų pėsčiajam A. A. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o pėsčiajai A. G. - nesunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat apgadinti UAB „Reitan Convenience Lithuania“ priklausantis spaudos kioskas bei UAB „Angrapa“ priklausantis automobilis BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūrų metu buvo nustatyta, kad 2013-11-20 eismo įvykis kilo Vilniuje, Šilo g. važiuojamosios dalies eismo pusėje, skirtoje važiuoti nuo šviesoforais reguliuojamos sankryžos su Antakalnio g. link „Šilo“ tilto, ties šalia sankryžos esančiu maršrutinio transporto sustojimu „Šilo tiltas“, kuris yra ties Šilo gatvės važiuojamosios dalies dešiniuoju kraštu, žiūrint nuo minėtos sankryžos pusės. Minėtos krypties Šilo g. eismo pusę, ties sustojimu, sudaro trys apie 3,1- 3,7 m pločio eismo juostos. Ją nuo priešingos krypties eismo pusės skiria apie 2 m pločio skiriamoji juosta. Apžiūros metu asfaltuota gatvės važiuojamosios dalies danga buvo šlapia. Ties sustojimu, apie 5,1 m atstumu nuo Šilo g. važiuojamosios dalies dešiniojo krašto (žiūrint nuo sankryžos link tilto), Šilo gatvės važiuojamosios dalies ilgio atžvilgiu – už sustojime esančio paviljono (žiūrint nuo sankryžos link tilto), apie 35 m atstumu nuo Šilo ir Antakalnio gatvių važiuojamųjų dalių sankirtos stovi spaudos kioskas. S. P. eismo įvykio metu vairuotas automobilis „BMW 525“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – Bendra Lietuvos ir Rusijos įmonė UAB „ANGRAPA“, registr. adresu: J. Basanavičiaus g. 2/15-5, Vilnius; civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustas UAB DK „PZU Lietuva“, liudijimo Nr. LT/AYA 8878101; techninė apžiūra atlikta) po įvykio stovėjo visu korpusu užvažiavęs ant šaligatvio ir priekine dalimi (priekiniu kairiu kampu) atsitrenkęs (įsirėmęs) į spaudos kiosko sieną. Automobilis buvo apgadintas, t.y. buvo įlenktas dešinės pusės priekinis ratlankis ir dehermetizavęsis ant jo esantis ratas (padanga), sulaužytos priekinės grotelės, įlenktas priekinis kairės pusės sparnas, sudaužytas priekinis kairės pusės posūkis, sudaužytas (įskeltas) priekinis stiklas. Taip pat buvo apgadinta ir ties automobilio priekine dalimi esanti spaudos kiosko siena. Ant šaligatvio, tarp spaudos kiosko ir į jį iš dalies priekine dalimi atsitrenkusio (įsirėmusio) automobilio buvo pribarstyta stiklo šukių, o taip pat rasta tikėtina kraujo dėmė. Ant Šilo g. važiuojamosios dalies, ties sustojimu, buvo rastos dvi automobilio ratų paliktos šoninio slydimo žymės. Dešinės pusės ratų palikta žymė prasidėjo aukščiau nurodytos eismo pusės pirmoje eismo juostoje, apie 2,8 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (žiūrint nuo sankryžos link tilto) ir apie 19,6 m atstumu nuo Šilo ir Antakalnio gatvių važiuojamųjų dalių sankirtos, o kairės pusės ratų palikta žymė – antroje eismo juostoje, apie 3,6 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (žiūrint nuo sankryžos link tilto) ir apie 22,1 m atstumu nuo Šilo ir Antakalnio gatvių važiuojamųjų dalių sankirtos. Žymės apie 7 - 9,8 m atstumą tęsėsi važiuojamąja dalimi, įstrižai jos atžvilgiu – iš kairės pusės į dešinę (žiūrint nuo sankryžos link tilto), o po to –šaligatviu, iki stovinčio į spaudos kioską atsitrenkusio automobilio atitinkamos pusės ratų (b.l. 6-20).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Pagal minėtą teisės normą baudžiamoji atsakomybė kyla, jei transporto priemonę vairavęs asmuo padaro kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą, kurie priežastiniu ryšiu susiję su šioje teisės normoje numatytais padariniais. BK 281 straipsnis reikalauja neatsargios kaltės kaip baudžiamosios atsakomybės sąlygos.

Byloje nėra ginčo, kad nukentėjusieji A.A. K. ir A. G. buvo kliudyti ir partrenkti automobilio BMW 525, valst. nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo kaltinamosios S. P., kuri, Antakalnio gatvės pirma eismo juosta įvažiavusi į sankryžą su Šilo gatve ir sukdama į dešinę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, neatsižvelgė į šlapią ir slidžią kelio dangą, dėl ko nesuvaldė ir nesustabdė judesio stabilumą praradusio automobilio, kuris slysdamas į dešinę pusę išvažiavo už Šilo gatvės važiuojamosios dalies ribų ir atsitrenkė į spaudos kioską bei partrenkė ties juo stovėjusius pėsčiuosius. Minėtas faktines aplinkybes patvirtina tiek kaltinamosios, tiek nukentėjusiųjų parodymai, tiek byloje surinkti rašytiniai įrodymai – kelių eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūros protokolai, kelių eismo įvykio vietos planas. Kaltinamoji S. P. neginčija savo kaltės dėl įvykusio eismo įvykio. Nukentėjusiajam A.A. K. padaryti kūno sužalojimai teismo medicinos specialistės buvo įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajai A. G. padaryti kūno sužalojimai – kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teisminio nagrinėjimo metu apklausta teismo medicinos specialistė, susipažinusi su papildomais medicininiais dokumentais dėl A. G. gydymo eigos, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotas išvadas dėl abiejų nukentėjusiųjų sužalojimų pobūdžio ir sunkumo.

Bausmės skyrimas

Kaltinamosios S. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltininkui teismas atsižvelgia į veikos pavojingumą, kaltės formą, kaltinamosios asmenybę - padarytas neatsargus nusikaltimas, dėl kurio vienam nukentėjusiajam buvo sunkiai, kitam – nesunkiai sutrikdyta sveikata, abu nukentėjusieji patyrė kūno sužalojimus, kurie turi ilgalaikių pasekmių jų sveikatai. Taip pat skiriant bausmę atsižvelgtina, kad S. P. yra jauno amžiaus, studijuoja, teisiama yra pirmą kartą, administracine tvarka anksčiau nebausta (b.l. 66). Atlygino dalį žalos. Įvertinęs tai, teismas mano, kad bausmės tikslai bus įgyvendinti skiriant kaltinamajai sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nesiekia šios rūšies bausmės, skiriamos už neatsargius nusikaltimus, vidurkio.

Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nuosprendyje teismas privalo apsvarstyti baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo galimybę. S. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę ir pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Eismo įvykį padarė neturėdama dvejų metų vairavimo stažo, t.y. laikotarpiu, kai iš vairuotojo, neturinčio pakankamos vairavimo patirties, reikalaujama ypač preciziškai laikytis visų eismo saugumo reikalavimų, būti itin atidžiam ir atsargiam. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad administracine tvarka iki šio eismo įvykio už KET pažeidimus ji nebuvo bausta, kas rodo šis neatsargus nusikaltimas yra daugiau atsitiktinis įvykis, nei dėsninga jos vairavimo pasekmė, specialioji teisė atimama trumpesniam nei prokuroro prašomam terminui – vieneriems metams.

LR BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma.

Kaip nustatyta, kaltinamoji S. P. teisiama pirmą kartą, pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikaltimą. Dalį neturtinės žalos – 6000 litų atlygino nukentėjusiajam A.A. K., ir dalį – 3000 Lt atlygino nukentėjusiajai A. G.. Tačiau likusios žalos atlyginimo klausimas neišspręstas. Nėra pateikti kaltinamosios ir nukentėjusiųjų susitarimai dėl žalos atlyginimo, tik pačios kaltinamosios parodymai, jog ji teismo priteistą žalą atlygins ateityje. Kaltinamosios atlygintos žalos dalis nėra didelė, pagal pačių nukentėjusiųjų parodymus su jais dėl žalos atlyginimo net nebuvo tartasi, teismui nepateikta jokių garantijų, kad kaltinamoji žalą visiškai atlygins ateityje, nes mokosi, šiuo metu nedirba, turto ir savarankiškų pajamų kol kas ji neturi (b.l. 155-156). Nors laiduotojas A. P. (kaltinamosios senelis) teigia, kad galės anūkei daryti teigiamą įtaką, užtikrinti, kad ji ateityje nedarytų teisės pažeidimų, be to pats yra nepriekaištingos reputacijos, turi pedagoginio darbo patirtį, tačiau iš esmės teismui nebuvo pateikta jo asmens charakteristikų, pažymos apie jo paties baustumus administracine tvarka (tarp jų ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus), iš kurių būtų matyti, kad pats laiduotojas atsakingai žiūri į eismo saugumo reikalavimus. Pažymėtina, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu. Nors padarytas neatsargus nusikaltimas, tačiau jis turėjo sunkių pasekmių, nukentėjusiesiems, buvo ilgam sutrikdyta jų sveikata, nukentėjusiajam A.A.K. amputuota koja. Nukentėjusieji nesutinka su kaltinamosios atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, abejoja kaltinamosios gailesčio nuoširdumu, teigdami, kad iki bylos nagrinėjimo teisme jiems nebuvo siūloma pagalba, nebuvo tariamasi dėl žalos atlyginimo, nebuvo jokių įsipareigojimų iš kaltinamosios pusės ją atlyginti, kaltinamosios atsiprašymas buvo panašus į formalų. Teismo manymu, šiuo atveju atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatitiktų proporcingumo principo tarp padarytos veikos ir poveikio priemonių.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. A. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 82736 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, neteko 60 % darbingumo, gydant sužalojimus atliktos 6 operacijos, padaryta kairės kojos amputacija viršutiniame blauzdos trečdalyje, ant kūno liko daug randų, kai kairės kojos gydymui iš kitų kūno dalių buvo imamos odos ir minkštųjų audinių dalys. Sužalojimai sukėlė stiprų ir ilgalaikį fizinį skausmą, buvo daug skausmingų komplikacijų, du kartus buvo gydytas reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje. Du mėnesius po eismo įvykio iki amputacijos visiškai negalėjo vaikščioti, judėti, buvo prikaustytas prie lovos. Dėl sužalojimų, komplikacijų, amputacijos patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją. Išgyvena, kad tapo neįgalus, savarankiškai nebegali apsitarnauti, sukelia nepatogumų šeimos nariams, be kurių nuolatinės pagalbos buityje nebegalėtų išsiversti. Nebegali savarankiškai išvykti iš namų, vairuoti automobilio, dėl ko stipriai sumažėjo bendravimo galimybės. Iki eismo įvykio buvo aktyvus visuomenininkas, daug bendraujantis ir socialiai aktyvus žmogus, po sužalojimų nebegali užsiimti mėgstama veikla: dirbti sode, dalyvauti Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos Karininkų ramovės vyrų choro „Aidas“ veikloje, dainų šventėse. Sveikata po sužalojimų sutrikdyta negrįžtamai ir visam gyvenimui, sveikatos būklė, judėjimo, bendravimo galimybės niekada nebebus kaip iki eismo įvykio. Patirtą neturtinę žalą vertina 100000 Lt suma, tačiau atsižvelgdamas, kad 17264 Lt neturtinės žalos dalį atlygino draudimo bendrovė UAB DK „PZU Lietuva“, o dar 6000 Lt – nukentėjusioji, prašo priteisti iš kaltinamosios neturtinei žalai atlyginti likusią neatlygintą žalos dalį – 82736 Lt. Taip pat prašė atlyginti 3000 Lt dydžio proceso išlaidas už advokato teisines paslaugas, pateikė jas pagrindžiančius dokumentus (b.l. 120-123).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji A. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 391,40 Lt turtinės ir 51000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad patyrė 391,40 Lt turtinę žalą, kurią sudaro 17,40 Lt išlaidos asmens higienos priemonėms, kurias naudojo negalėdama praustis, kol buvo sugipsuota lūžusi po eismo įvykio koja, bei išlaidos už kelionei į Vokietiją pirktus, naujus, mažai nešiotus rūbus, kurie buvo sugadinti eismo įvykio metu ir nukentėjusiosios įvertinti 1200 Lt, draudimo bendrovė nepagrįstai atlygino tik 826 Lt dydžio žalą už sugadintus rūbus, likusi 374 Lt suma tebėra neatlyginta. Patirtą neturtinę žalą vertina 60 000 Lt suma. Iki eismo įvykio ji buvo visiškai fiziškai sveika, po įvykio patyrė nervinį šoką, negalėjo judinti rankų, kojų, buvo išsigandusi kad po patirtos stuburo traumos gali likti paralyžiuota. Patyrė stiprius fizinius kojos, nugaros, šonkaulių skausmus. Du mėnesius dėl patirtų kūno sužalojimų negalėjo savarankiškai atlikti higienos procedūrų, apsirengti, tvarkytis buityje, išeiti į gryną orą. Sužlugo suplanuota kelionė aplankyti sūnų, gyvenantį Vokietijoje. Net nebežino, ar galės jį iš viso kada aplankyti, dėl ko labai pergyvena ir patiria stresą. Po eismo įvykio nuolat tebejaučia fizinius skausmus, nėra aišku, ar jie kada nors išnyks apskritai, iki šiol gydosi, numatytos reabilitacijos, turi nešioti sunkų korsetą. Gyvenimo ritmas iki šiol visiškai sutrikęs. Dėl sužalojimų patyrė ir tebepatiria dvasinį sukrėtimą, nebegali leisti laiko sode, turi atsisakyti savo pomėgių, nebegali vairuoti automobilio, nes atsirado baimė dalyvauti eisme, kamuoja emocinė depresija, ji užsidarė savyje, mažai bendrauja su artimaisiais. Sutriko miegas. Tenka nuolat gerti migdomuosius ir raminamuosius vaistus. Nebegali baigti namuose pradėto remonto, nebegali savarankiškai tvarkytis buityje, gaminti valgyti, jai turi padėti vyras, kuris pats yra invalidas, tai ją žemina ir skaudina. Kadangi draudimo bendrovė jai atlygino 6000 Lt neturtinės, o kaltinamoji – 3000 Lt neturtinės žalos, prašo priteisti iš draudimo bendrovės UAB DK „PZU Lietuva“ ir kaltinamosios likusią neatlygintą neturtinės žalos dalį – 51 000 Lt.

UAB „Reitan Convenience Lithuania“ dėl spaudos kiosko apgadinimo bei UAB „Angrapa“ dėl automobilio apgadinimo civilinių ieškinių byloje nereiškė.

Civilinis atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nukentėjusiajai A. G. buvo apskaičiuota ir atlyginta 12200,81 Lt dydžio turtinė ir neturtinė žala, kurią sudaro 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 6200,81 Lt turtinei žalai už sugadintus eismo įvykio metu drabužius, išlaidoms už ramentus, gydymo išlaidoms, kelionių į gydymo ir rebilitacijos įstaigas išlaidoms, nepanaudotų aviabilietų išlaidoms atlyginti. UAB DK „PZU Lietuva“ nurodė, kad vadovaujantis 2008-02-13 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7 punktu nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai padarytos žalos dydį dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, nustato atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus ir vadovaudamasis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teismo medicininės ekspertizės komisijos ar nepriklausomų ekspertų išvadomis apie sužalojimo pobūdį ir (ar) žalos dydį, asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašais apie sužalojimo pobūdį, sveikatos būklę ir sveikatai grąžinti reikiamų gydymo metodų, procedūrų ir priemonių būtinumą, taip pat kitais gautais dokumentais apie sužalojimo aplinkybes, pobūdį ir žalos dydį. Draudimo bendrovė jau paskaičiavo ir atlygino su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais susijusias sveikatos grąžinimo išlaidas, draudimo bendrovės nuomone, kitų reikalaujamų išlaidų sąsaja su eismo įvykio metu patirtų traumų gydymu nėra nustatyta, išlaidas asmens higienos reikmenims nukentėjusioji būtų patyrusi ir nesigydydama, nes jos patiriamos tenkinant kasdienius kiekvieno žmogaus poreikius. Be to bendrovė atlygino ir išlaidas dėl sugadintų eismo įvykio metu drabužių. Taisyklių 15 punktas įtvirtina draudiko pareigą atsižvelgti į turto nusidėvėjimą atlyginat žalą dėl jo sugadinimo. Nukentėjusioji savo prašyme dėl turtinės žalos atlyginimo buvo nurodžiusi, kad drabužiai buvo įgyti prieš metus, todėl apskaičiuojant ir išmokant žalą dėl sugadintų drabužių buvo įvertintas ir jų nusidėvėjimas. Dėl neturtinės žalos atlyginimo draudimo bendrovė nurodė, kad LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymas nr. IX-378 numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui, t.y. maksimali suma, kurią draudikas gali išmokėti nukentėjusiųjų neturtinei žalai atlyginti yra 5000 eurų. Draudikas jau apskaičiavo ir proporcingai pagal patirtą žalą abiems nukentėjusiesiems išmokėjo maksimalų dėl vieno eismo įvykio nustatytą neturtinės žalos dydį, todėl priteisti neturtinės žalos atlyginiam nukentėjusiesiems iš UAB DK „PZU Lietuva“ nebėra teisinio pagrindo.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą atlyginti 736,64 Lt dydžio už antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai A. G. (b.l. 164).

Spręsdamas civilinių ieškinių klausimą teismas atsižvelgia ir vertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą teismų praktiką ginant nukentėjusiųjų interesus baudžiamajame procese.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t.y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Autoįvykio kaltininkas privalo atlyginti žalą, kuri viršija nukentėjusiajam išmokėtas draudimo sumas.

Nukentėjusiosios A. G. ieškinys dalyje dėl turtinės 391,40 Lt dydžio žalos atlyginimo atmestinas. Teismas pripažįsta, kad pagrįsti civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ argumentai, kad A. G. prašomai turtinei žalai atlyginti nėra pagrindo. Pagal teismų praktiką išlaidos higienos priemonėms gydymosi metu nėra atlyginamos, nes šios išlaidos yra kasdieninės ir įprastos, kurias kiekvienas asmuo patiria kasdien nepriklausomai nuo to, ar buvo sužalotas ar ne. Šiuo atveju gydymosi procesas lėmė, kad nukentėjusiosios A. G. tiesiog buvo naudojamos kitos rūšies higienos priemonės vietoj jai įprastų. Atitinkamai civilinis atsakovas atlygino turtinę žalą dėl nukentėjusiosios drabužių sugadinimo, įvertindamas jų nusidėvėjimą ir atitinkamai išmokėdamas mažesnę nei nukentėjusiosios prašoma suma.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti žalą palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais jau minėtais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad abiem nukentėjusiesiems buvo padarytos fizinio bei dvasinio pobūdžio neturtinės žalos pasekmės. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės – tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas, dėl jo atsirandantys nepatogumai ir pan. Vertinant fizinio pobūdžio pasekmes, pirmiausia atsižvelgtina į asmens sveikatos sutrikdymo sunkumą.

Nukentėjusysis A.A. K. dėl eismo įvykio patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, buvo kelis mėnesius gydomas ligoninėje, jam buvo amputuota koja, neteko 60 procentų darbingumo, patyrė ilgalaikį skausmą ir neabejotinai neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus, pasekmės jo sveikatai yra negrįžtamos. Nukentėjusioji A. G. dėl eismo įvykio patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, po eismo įvykio du mėnesius dėl kairės kojos kaulų lūžių buvo sugipsuota koja, patyrė šonkaulių lūžius, stuburo traumą, iki šiol jaučia fizinius skausmus, ką patvirtina medikų įrašai jos ligos istorijoje. Dėl gydymo proceso, judėjimų apribojimų abiem nukentėjusiesiems buvos sutrikdytas įprastas gyvenimo ritmas, teko pakeisti asmeninio gyvenimo įpročius, atsisakyti įprastinės ir mėgstamos veiklos, jie patyrė išgyvenimus, susijusius su būsimomis pasekmėmis, t.y. kaip sužalojimai paveiks jų sveikatą ateityje, neteko savarankiškumo ir turėjo kreiptis pagalbos buityje į artimuosius, dėl to patyrė nepatogumų, emocinių išgyvenimo, sumažėjo jų galimybės bendrauti. Šias aplinkybes teismas pripažįsta pagrįstu nukentėjusiųjų neturtinės žalos turiniu. Kartu nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas įvertina tai, kad ši žala padaryta ne tyčiniais, bet neatsargiais S. P. veiksmais, atsižvelgia į kaltinamosios turtinę padėtį (šiuo metu mokosi, nedirba, turto ir pajamų neturi), į susiklosčiusią teisminę praktiką neturtinės žalos dydžio nustatyme, pagal kurią nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju atlyginama iki 20 000 Lt maksimali neturtinė žala, sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – iki 80 000 Lt maksimali neturtinė žala. Priteisiant neturtinę žalą taip pat atsižvelgtina, kad A. K. jau yra atlyginta 17,264 Lt dydžio neturtinė žala (11,264 Lt draudimo bendrovės ir 6000 Lt kaltinamosios), A. G. yra atlyginta 9000 Lt dydžio neturtinė žala (6000 Lt draudimo bendrovės ir 3000 Lt kaltinamosios). Todėl priteistinos neturtinės žalos A.A. K. atlyginimas mažintinas iki 25 000 Lt, A. G. iki - 10 000 Lt. Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu nukentėjusiajam padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusį žalos dydį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (CK 6.254 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 2,3 dalys). Kadangi pagal LR Transporto valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str.“ draudimo įstaigos civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui, o UAB DK „PZU Lietuva“ pagal teismui pateiktus dokumentus jau yra išmokėjusi maksimalią neturtinės žalos atlyginimo sumą (A.A. K. buvo išmokėtas – 11264 Lt ir A. G. - 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, kas bendrai sudaro 17264 Lt, t.y. 5000 eurų – b.l. 106). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, t.y. kaltinamasis, todėl teismas likusį neturtinės žalos abiem nukentėjusiesiems atlyginimą priteisia iš kaltinamosios A. P..

Nukentėjusysis A.A. K. teismui pateikė 3000 Lt išlaidas už advokato teisines paslaugas patvirtinančius dokumentus. Iš kaltinamosios S. P. A.A. K. naudai priteistini 3000 Lt proceso išlaidoms už nukentėjusiojo atstovo (advokato) paslaugas atlyginti (BPK 106 str. 2 d.). Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas atlyginti 736,64 Lt dydžio išlaidas už antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai A. G. taip patenkintinas, Iš kaltinamosios S. P. valstybės naudai priteistinos 736,64 Lt proceso išlaidos, mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (įmokos kodas 5630).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas,-

NUSPRENDĖ:

S. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai 25 MGL (3250 Lt, kas atitinka 941 eurą) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).

Paskirti S. P. baudžiamojo poveikio priemonę – vieneriems metams uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (LR BK 68 str.).

Civilinio ieškovo A. A. K. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies: priteisti iš kaltinamosios S. P. 25 000 Lt A. A. K. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Iš kaltinamosios S. P. A. A. K. naudai priteisti 3000 Lt proceso išlaidoms atlyginti.

Civilinės ieškovės A. G. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies: reikalavimą dėl 391,40 Lt turtinės žalos atlyginimo atmesti, priteisti iš kaltinamosios S. P. 10 000 Lt A. G. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Iš kaltinamosios S. P. valstybės naudai priteisti 736,64 Lt proceso išlaidoms atlyginti, išlaidos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.