- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-26
- Bylos Nr.
- 2A-900-395/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Dalė Burdulienė, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- A. G., V. G.
- Atsakovas
- V. G.
- Advokatai
- Raimundas Lignugaris, Janina Argustaitė
- Kategorijos
- 21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovei A. G., jos atstovui advokatui Raimundui Lignugariui, atsakovui V. G., jo atstovėms advokatei Janinai Argustaitei ir J. G., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. G. ir A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-74-540/2010 pagal ieškovų A. G. ir V. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl sandorio pripažinimo galiojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai prašė 2005-07-27 sandorį, kuriuo buvo perleistas sodo sklypas Nr. 89 su namu, esantis (duomenys neskelbtini), pripažinti galiojančiu ir pripažinti ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise į sodo sklypą Nr. 89 su namu, esančiu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 1987 m. V. G. ir V. G. kreipėsi į architektą, kad gautų tipinio sodo namelio statybos leidimą sodo sklype, kuris buvo skirtas V. G.. Broliai sutarė, kad namą statys V. G., o pasibaigus statyboms V. G. perrašys jam namą. Ieškovai pastatė namą. Pamatai buvo baigti 1989 m. Ieškovai pirko statybines medžiagas: 4000 baltų plytų, 3000 raudonų plytų, 750 kg cemento. 1989 m. pasamdė mūrininką, kamino statybų specialistą, stogdengį. Tam pirko stogo medžiagas. 1990 m. namas iš esmės buvo pastatytas. Po to jie pirko baldus tam namui. Kai namas buvo įrengtas, juo naudojosi visi broliai bei motina, tame tarpe ir atsakovas V. G.. Šis per visą namo statybos laikotarpį prie namo statybos neprisidėjo. Baigę statybą, bandė susitarti su atsakovu dėl sodo namelio savininko pakeitimo, tačiau atsakovas nesutiko parduoti sodo namo. 1993 m. V. G. privatizavo žemę. Už žemę atsakovas V. G. sumokėjo 704 rublius. Už namelio pridavimą 1994 m. ieškovai ir atsakovas mokėjo per pusę apie 500 Lt. 2002 m. ieškovės A. G. vyras V. G. išvyko uždarbiauti į Angliją. Tuo metu atsakovas pradėjo jai rašyti raštelius su siūlymu pirkti sodo namą. Pradžioje prašė jam duoti 1000 Lt, vėliau 2003-07-28 prašė jam duoti 2000 Lt už namą ir palikti jam pusę sklypo. Galiausiai atsakovas sutiko sudaryti sandorį. Ieškovė už savo lėšas pasamdė turto vertintoją, sutvarkė dokumentus, bet tada atsakovas persigalvojo ir norėjo, kad jam liktų ketvirtis namo. Jis sustabdė sandorio sudarymą. 2005 m. jos vyras V. G. atvyko į Lietuvą, tačiau taip ir nesugebėjo susitikti su atsakovu, nes šis susitikimo vengė. 2005 m. jos vyras išsiuntė atsakovui 2000 Didžiosios Britanijos svarų už namą. Atsakovas parašė raštelį, kad gavo 10000 Lt ir kad sutinka, kad namas atitektų ieškovui V. G.. Joks psichologinis spaudimas Vladimirui nebuvo daromas ir smurtas jo atžvilgiu iš ieškovų pusės atsakovo atžvilgiu nebuvo naudojamas. Vyras paprašė atsakovą parašyti raštelį ir jį atiduoti jų mamai. Vėliau tą raštelį ieškovė iš anytos paėmė. Kai ieškovė kreipėsi į atsakovą, kad sudarytų namo perleidimo sandorį, šis atsisakė. Jis pasakė, kad dokumentų netvarkys, kad jam viskas priklausys. 2008 m. atsakovas pabaigė sutvarkyti namo dokumentus ir įregistravo namą kaip savo statybos. Mokesčius už namą visą laiką mokėjo atsakovas. Ieškovai sodu nesinaudoja beveik nuo 2002 m., o nuo 2005 m. į jį nebuvo atvykę visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš
V. G. ir A. G. solidariai V. G. 2400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir valstybei 45,75 Lt pašto išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovai nenurodė, kokį konkrečiai sandorį: pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kokį nors kitą, jie prašo pripažinti galiojančiu, tik iš ieškinyje dėstomų argumentų teismas sprendė, kad tai, ieškovų nuomone, turėjo būti sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris. Iš ieškovų pateikto 2005-07-27 pareiškimo, kurį jie traktuoja kaip sandorį, matyti, kad jame nėra aptarta koks konkrečiai sandoris bus sudaromas bei absoliučiai jokios sutarties sudarymo sąlygos: nei sutarties sudarymo terminas, nei kada turtas bus perduodamas, nei šalių teisė atsisakyti sudaryti šią sutartį, nei numatytos sankcijos už sutarties nevykdymą. Teismas nurodė, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyta nekilnojamojo daikto kaina. Jeigu kaina sutartyje nenurodyta, sutartis laikoma nesudaryta (CK 6.397 str. 1 d.). Be to, nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčiai įstatymas nustato privalomą rašytinę notarinę forma, kuri yra vienas iš šios rūšies sutarčių elementų, kurie privalomi sutarties galiojimui (CK 6.159 str., 6.393 str. 1, 2 d.). Iš byloje surinktų įrodymų, teismas padarė išvadą, kad tokia sutartis nebuvo sudaryta, nebuvo sutarta ir jokia konkreti turto pardavimo kaina. Taip pat nurodė, kad iš 2005-07-27 V. G. pareiškimo turinio matyti, kad jame nėra aptarta jokia turto perdavimo ieškovui V. G. ar abiems ieškovams Viktorui ir A. G. procedūra ar turto perdavimo terminai. Byloje nepateikta rašytinių įrodymų apie savininko valdymo teisių perdavimą ieškovams (CK 6.398 str. 1 d.). Tokiu būdu teismas padarė išvadą, kad ieškovai, siekdami įrodyti pirkimo – pardavimo sutarties faktą, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jie su atsakovu susitarė dėl visų esminių tokios sutarties sąlygų, tačiau atsakovas vengia sutartį įforminti (CK 1.93 str. 2, 3 d.). Neįrodžius, kad jog sandoris buvo sudarytas, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teisių į sodo sklypą su namu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:
1. Teismas, nevertindamas bylos medžiagoje esančių įrodymų, padarė neteisingą išvadą, kad sodo namas nebuvo perduotas ieškovams valdyti. Teismas, pažeisdamas CPK 270 str. 4 d., nepasisakė dėl įrodymų, patvirtinančių ieškovų sodo namo statybai pirktas statybines medžiagas, atliktus darbus ir investuotas lėšas; dėl liudytojų parodymų apie atliktus statybos darbus ir naudojimąsi sodo nameliu; dėl sodo name esančių ieškovų daiktų bei šalių santykių; dėl liudytojo A. G. parodymų, kad už apskaitos išnešimą 2006-07-23 sodo bendrijos pirmininkei V. G. vardu jis sumokėjo 500 Lt iš pinigų, kuriuos buvo skolingas V. G.; dėl liudytojo V. G. parodymų apie raštelių pasirašymo aplinkybes; dėl atsakovo ranka rašytų išlaidų paskaičiavimo, kuriame nurodo už kokią kainą sutinka perleisti sodą su nameliu (komercine kaina). Nevertinant šalių ikisutartinių santykių buvo pažeistos materialinės teisės normos, nustatančios sutarčių vertinimo taisykles.
2. Teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, pažeidžiant CPK 265 str. l d., 270 str. 4 d. 3p., nevertino bylos medžiagoje esančių įrodymų ir nenurodė argumentų, dėl kurių įrodymus atmetė. Apeliantai nurodo, kad sodo namą praktiškai pastatė ieškovai savo lėšomis ir jėgomis. Atsakovas padėjo tik mūrijant namo sienas. Šią aplinkybę patvirtino atsakovas, apklausti liudytojai ir nurodyta aplinkybė nebuvo ginčijama. Sodo namu draugiškai naudojosi ieškovai, atsakovas, brolis A. G. ir mama O. G., netgi į svečius atvykęs brolis V. G.. Dėl naudojimosi namu ginčų nebuvo. Sodo name yra tik ieškovų ir kai kurie brolio Anatolijaus baldai. Dar 2008 m. gegužės mėnesį grįžęs ieškovas į sodą nuvežė paskutinius baldus. Atsakovo baldų sodo name nebuvo. Kadangi ieškovai pastatė sodo namą, o sodu naudojosi visi bendrai, sodo mokesčiai buvo mokami atsakovo vardu, tačiau dažnai pinigus duodavo mama O. G.. A. G. dirbo pamainomis, todėl jis daugiausia sode praleisdavo laiko, o atsakovas atvažiuodavo tik pailsėti. Lygiai taip pat grįžęs į Lietuvą, į sodą nuvažiuodavo ir ieškovas. Išvažiavus ieškovui dirbti į užsienį, ieškovė naudojosi sodo namu ir 2004 m. kartu su atsakovu užsakė kadastrinę bylą. Nuo 2005 m. vasaros pabaigos pablogėjo ieškovės ir atsakovo santykiai, todėl į sodą atvykdavo tik kartu su grįžusiu vyru, arba tada, kai nebūdavo atsakovo, arba atvykdavo epizodiškai susirinkti vaisius. 2008 m., kai atsakovas atliko sodo namo teisinę registraciją savo vardu, jis pakeitė durų spyną ir nuo to laiko ieškovė sodo name nebesilankė. Raštelius, kad atsakovas gavo 10000 Lt ir sutinka, kad "visas sodas ir namas priklausytų V. G." parašė atsakovas savo ranka dviem egzemplioriais, nedalyvaujant ieškovui. Jokių nuorodų, kad šie pinigai buvo paskolinti, rašteliuose nėra. Aiškinant viso teksto prasmę, jokio ryšio su pinigų skolinimusi, prierašas, jog ieškovas sutinka, kad "mano mama O. G. ir brolis A. G. galėtų naudotis sodu", neturi. Rašteliuose yra patvirtinimas, kad atsakovas gavo 10000 Lt pinigų sumą ir sutinka, kad sodas priklausytų ieškovui, taigi yra CK 6.305 str. 1 d. nustatytos esminės sutarties sąlygos. Atsakovo rašteliai patvirtina, kad pasirašydamas raštelius, pinigus jis jau buvo gavęs. Nepagrįsti teismo motyvai, kad nesant aptartų sąlygų koks konkrečiai sandoris bus sudaromas bei nesant sandorio sudarymo, sutarties sudarymo terminų, turto perdavimo, šalių teisės atsisakyti sudaryti sutartį, bei sankcijų už sutarties nevykdymą sąlygų, negalima spręsti kokį sandorį šalys ketino sudaryti. Visos nurodytos sąlygos yra antraeilės, netgi jeigu dėl jų būtų ginčas, sutinkamai su CK 6.162 str. 2 d., teismas gali spręsti dėl ginčijamų sąlygų. Rašteliai rašyti atsakovo ranka, taigi jis nurodė sąlygas ir sutinkamai su CK 6.193 str. 4 d. juose nurodytos sąlygos turėtų būti aiškinamos ieškovų naudai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (t.2, b.l. 92) atsakovas V. G. nurodo, kad teismas teisingai išsprendė bylą, ieškovams sodo sklypo su namu jis nepardavė, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjamo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstojoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas, šias išvadas tinkamai motyvavo ir argumentavo (CPK 185 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ginčas tarp šalių kyla dėl to, kad ieškovas V. G. ir jo sutuoktinė A. G., laikydami, jog suteikdami atsakovui V. G. 2005 – 07 – 27 pareiškimo pagrindu 10000,00 Lt piniginę paramą (t. 1, b. l. 6) įgijo nuosavybės teises į atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, t.y. pastatą ir sodo sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), kurio statybos darbai baigti 2004 m. Būtent nurodyto raštelio pagrindu ieškovai ieškinio pareiškimu ir prašė teismo pripažinti jiems nuosavybės teises į statinius, laikydami aukščiau nurodytą dokumentą nekilnojamojo daikto, t. y. sodo namelio, pirkimo – pardavimo sutartimi. Tuo pačiu ieškovai teigia, kad ginčo turto Kadastro ir registro byloje nurodyti dokumentai nepaneigia to fakto, jog sodo namas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas ir įrengtas bei vėliau eksploatuojamas jų ir šalių motinos O. G. lėšomis, todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir netinkamai išaiškino bei pritaikė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, kuriuose teigiama, jog dėl ginčo sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo tarp šalių buvo susitarta dar iki šio nekilnojamojo turto objekto statybos pradžios, nes tiek bylos medžiagoje esantys VĮ Registrų centro Kauno filialo duomenys (t. 1, b. l. 14,16 – 28), tiek VĮ Registrų centas 2008 – 09 – 30 pažymėjimo Nr. 319595 (t. 1, b. l. 96 – 97) duomenys neabejotinai patvirtina, kad ginčo sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas ir statytojas yra atsakovas V. G.. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir kiti įrodymai, o būtent ta aplinkybė, jog žemės sklypas, kuriame pastatytas ginčo nekilnojamasis turtas, yra teisėtai suteiktas atsakovui (t.1, b. l. 150 – 153), ir ginčo objektas 2008 – 09 – 29 sodo pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktu ( t. 1, b. l. 154 ) buvo pripažintas kaip atsakovo nuosavybė. Būtent dėl šių aplinkybių, atsižvelgiant į narystę sodininkų bendrijoje bei nario įsipareigojimą patvirtinančių dokumentų turinį, (t. 1, b. l. 155 – 176) kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovai neįgijo ir negalėjo įgyti nuosavybės teisių į ginčo nekilnojamąjį turtą kita nei įstatymų reglamentuota tvarka.
Tuo pačiu akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas bylos medžiagą ir tirdamas apeliantų nurodomas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog tarp šalių nebuvo susitarta dėl pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, kaip tą numato CK 6.305 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl nėra ir nebuvo pagrindo spręsti apie klasikinio sandorio sudarymo fakto konstatavimą CK 6.162 straipsnio 1 dalies pagrindu. Remiantis aukščiau nurodytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų ieškinį, pagrįstai konstatavo, jog tarp šalių nebuvo sudaryta CK 6.305 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka ginčo sodo namo pirkimo – pardavimo sutartis, nes ieškovai nepateikė jokių įrodymų apie privalomų sandorio sudarymo elementų egzistavimą, o atsakovas tokio susitarimo galimybę neigia.
Be jau aukščiau nurodytų kolegijos motyvų dėl apelianto skundo nepagrįstumo, kolegijos nuomone, skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą patvirtina ir įsiteisėjusia teismo nutartimi, priimta iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, nustatyti faktai, t. y. įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2009 – 05 – 04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S – 770 – 395/2009 (t.1, b. l. 108 – 110) nustatytas faktas, kad atsakovas V. G. ieškovams per savo dukrą J. G. yra grąžinęs 10000,00 Lt paskolą už ginčo nekilnojamojo turto sukūrimui panaudotas lėšas, todėl ieškovai reikalauja pripažinti jiems nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą neįvykusio sandorio pagrindu nepagrįstai (CPK 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).
Atmesdama apeliacinio skundo argumentus dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, jog tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas, tiek apeliacinė instancijos teismo priimta nutartis neužkerta kelio ieškovams reikšti savo reikalavimus dėl atsakovo nekilnojamojo turto pagerinimui įdėtų lėšų kompensavimo, reiškiant ieškinį bendrais pagrindais.
Įvertinusi aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti arba naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o ieškovų apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Sutinkamai su CPK 98 straipsnio nuostatomis atsakovui iš ieškovų priteistinos advokato pagalbos atstovavimo išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui V. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų V. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 650 Lt (šešis šimtus penkiasdešimt litų) iš kiekvieno išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.