Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-05-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1516-1034/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-05-17
Bylos Nr.
1-1516-1034/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16248-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
S. Š.
Nukentėjusysis
E. S.
Advokatai
Gytis Jonas Gutauskas
Baudžiamoji byla Nr. 1-1516-1034/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16248-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.2.1; 2.12.2.8
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Justui Gureckui,kaltinamajam S. Š.,jo gynėjui advokatui Gyčiui Jonui Gutauskui,nukentėjusiajai E. S.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Rietave, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaravęs gyvenamąją vietą Rietavo sav., bedarbis, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. 2017-05-01 apie 1.05 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,33 prom. neblaivumas), konflikto metu tyčia išstūmė savo sugyventinę E. S. iš lovos, dėl ko pastaroji nukritusi susimušė kelius, o apie 9.00 val., pastarajai miegant ant grindų, koja spyrė sugyventinei į kojas, taip smurtaudamas prieš šeimos narį - sugyventinę E. S., sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis S. Š. apklausiamas teisme savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad

susiginčijo, išstūmė nukentėjusiąją iš lovos, įspyrė į kelius. Abu buvo apsvaigę, dėl to kilo konfliktas. Buvo išgėrę butelį degtinės. Tyrimo metu davė teisingus parodymus. Nukentėjusiosios atsiprašė, atleido, tai pirmas atvejis. Daugiau tas nepasikartos. Neturi problemų su alkoholio vartojimu. Konfliktas kilo dėl pavydo. Planuoja įsidarbinti atgal į tą pačią darbo vietą.

Nukentėjusioji E. S. apklausiama teisme parodė, kad susitaikė su S. Š.. Jis atsiprašė, ji atleido. Tai pirmas atvejis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Nukentėjusioji E. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. Š. yra jos sugyventinis, gyvena kartu jau daugiau nei pusę metų nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kai S. Š. būna išgėręs, pradeda kelti konfliktus, keikiasi, rėkauja, įžeidinėja, varo iš namų, bet į policiją ji nesikreipė. 2017-04-30 vakare S. Š. vėl sukėlė konfliktą. Negalėdama kentėti pastarojo koliojimų, ji 2017-05-01 apie 0.05 val. išėjo miegoti į bendro naudojimo virtuvę, bet apie 1.05 val. grįžo į butą i prigulė šalia sugyventinio ant lovos. S. Š. vėl pradėjo ją įžeidinėti ir rankomis bei kojomis išstūmė ją iš lovos, ji nukrito ant grindų keturiomis, nuo to jai suskaudo kelius. Nenorėdama tolimesnio konflikto ji atsigulė ant grindų prie šaldytuvo. S. Š. daugiau prie jos nesiartino, tik toliau koliojo, kol užmigo. Apie 9.00 val. S. Š. atsikėlė (ji dar gulėjo) ir priėjęs prie jos koja spyrė jai į kojas bei su įžeidimais ir keiksmažodžiais liepė keltis. Ji dar pagulėjo kurį laiką, po to atsikėlė ir tvarkėsi namuose. S. Š. visą laiką ją įžeidinėjo ir vartojo alkoholį. Apie 13.30 val. sugyventinis pradėjo varyti ją iš buto, stūmė pro duris. Daugiau ji to kęsti negalėjo, todėl iškvietė policiją. Dėl S. Š. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, bet į medikus ar TMT nesikreips. Įvykio metu S. Š. buvo girtas, ji irgi buvo išgėrusi. Šiuo metu ji jaučiasi negirta ir suvokia savo veiksmus (b. l. 12).

S. Š. apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su sugyventine E.. Butas yra nuomojamas. Su E. gyvena apie 1,5 metų. Sutaria gerai, būna tik žodiniai konfliktai. Prieš E. anksčiau nesmurtavo. 2017-04-31 vakare su E.vartojo alkoholinius gėrimus. Kažkuriuo metu tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl ko kilo, neprisimena dėl girtumo. Jie barėsi ir E. išėjo iš buto. Po kurio laiko grįžo, bet tai jau buvo nakties metas. Jis jau miegojo. E.atsigulė į lovą prie jo. E. jam kažką aiškino, jis iš pykčio išstumė Elytę iš lovos, ši nukrito ant žemės. Kur E. dingo, jis nežino, nes pats greitai užmigo. Ryte atsikėlęs rado E. miegančią ant žemės. Jis priėjo prie E. ir kažkodėl koja spyriau šiai į kojas. Kodėl taip padarė, nežino. Dėl savo poelgio labai gailisi. Nori E.atsiprašyti ir su pastarąja susitaikyti. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, gyvens (duomenys neskelbtini) (b. l. 24-25).

2017-05-01 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuotos į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų nustatytos aplinkybės (b. l. 8-9).

Iš alkotesterio kvito pažymos matyti, jog 2017-05-01 14.34 val. S. Š. nustatytas 2,33 prom. neblaivumas (b. l. 16, 35).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo S. Š. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Kaltinamasis S. Š. apklausiamas teisme savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad susiginčijo, išstūmė nukentėjusiąją iš lovos, įspyrė į kelius. Abu buvo apsvaigę, dėl to kilo konfliktas. Buvo išgėrę butelį degtinės. Tyrimo metu davė teisingus parodymus. Nukentėjusiosios atsiprašė, atleido, tai pirmas atvejis. Daugiau tas nepasikartos. Neturi problemų su alkoholio vartojimu. Konfliktas kilo dėl pavydo. Planuoja įsidarbinti atgal į tą pačią darbo vietą. Tokie S. Š. parodymai iš esmės yra nuoseklūs ir atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Be to, tokius kaltinamojo S. Š. parodymus patvirtina ir teisme atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išvardinti įrodymai: nukentėjusiosios E. S. parodymai apie tai, kad S. Š. yra jos sugyventinis, gyvena kartu jau daugiau nei pusę metų nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kai S. Š. būna išgėręs, pradeda kelti konfliktus, keikiasi, rėkauja, įžeidinėja, varo iš namų, bet į policiją ji nesikreipė. 2017-04-30 vakare S. Š. vėl sukėlė konfliktą. Negalėdama kentėti pastarojo koliojimų, ji 2017-05-01 apie 0.05 val. išėjo miegoti į bendro naudojimo virtuvę, bet apie 1.05 val. grįžo į butą i prigulė šalia sugyventinio ant lovos. S. Š. vėl pradėjo ją įžeidinėti ir rankomis bei kojomis išstūmė ją iš lovos, ji nukrito ant grindų keturiomis, nuo to jai suskaudo kelius. Nenorėdama tolimesnio konflikto ji atsigulė ant grindų prie šaldytuvo. S. Š. daugiau prie jos nesiartino, tik toliau koliojo, kol užmigo. Apie 9.00 val. S. Š. atsikėlė (ji dar gulėjo) ir priėjęs prie jos koja spyrė jai į kojas bei su įžeidimais ir keiksmažodžiais liepė keltis. Ji dar pagulėjo kurį laiką, po to atsikėlė ir tvarkėsi namuose. S. Š. visą laiką ją įžeidinėjo ir vartojo alkoholį. Apie 13.30 val. sugyventinis pradėjo varyti ją iš buto, stūmė pro duris. Daugiau ji to kęsti negalėjo, todėl iškvietė policiją. Dėl S. Š. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, bet į medikus ar TMT nesikreips. Įvykio metu S. Š. buvo girtas, ji irgi buvo išgėrusi. Šiuo metu ji jaučiasi negirta ir suvokia savo veiksmus (b. l. 12); policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 8-9); Iš alkotesterio kvito pažymos matyti, jog 2017-05-01 14.34 val. S. Š. nustatytas 2,33 prom. neblaivumas (b. l. 16, 35).

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog S. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia išstūmė savo sugyventinę E. S. iš lovos, dėl ko pastaroji nukritusi susimušė kelius, o apie 9.00 val., pastarajai miegant ant grindų, koja spyrė sugyventinei į kojas, taip smurtaudamas prieš šeimos narį – sugyventinę E. S., sukėlė jai fizinį skausmą. Pažymėtina, kad E. S. yra kaltinamojo S. Š. sugyventinė, todėl ši kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas neblaivus, nes iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2017-05-01 14.34 val. S. Š. nustatytas 2,33 prom. neblaivumas.

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo S. Š.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis S. Š. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris savo pobūdžiu laikytinas nesunkiu (BK 11 straipsnis). Teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, savo poelgį vertino kritiškai, nukentėjusiosios atsiprašė. Nukentėjusioji E. S. teismo posėdžio metu patvirtino, jog su kaltinamuoju susitaikė, jam atleidžia. Iš bylos medžiagos matyti, jog teisei priešingu elgesiu turtinė žala nebuvo padaryta, nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat nepateikė. S. Š. anksčiau neteistas, jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad jis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, byloje nėra. Be to, teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos S. Š. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas S. Š. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.

Teismo vertinimu, vien BK 38 straipsnio taikymas sukelia kaltinamajam pakankamas teisines pasekmes, kurios numatytos šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, o tai šios bylos kontekste laikytina pakankamomis priemonėmis siekiant pakeisti kaltinamojo S. Š. elgesį.

S. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri naikintina.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi išieškoti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, iš kaltinamojo S. Š. – 34,74 Eur. Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime buvo pripažintas būtinu teismo nutartimi vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Atsižvelgus į šias aplinkybes, į būtinybę užtikrinti asmenų teisę į gynybą, ką ribotų atstovavimo išlaidų priteisimas, bei vadovaujantis esama teismų praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2014 ir kt.), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

S. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja E. S. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Panaikinti S. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Išaiškinti S. Š., kad tuo atveju:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas