Kauno apygardos teismo nutartis

2015-05-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-800-327/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-06
Bylos Nr.
1S-800-327/2015
Teisminio proceso Nr.
1-96-1-00369-2014-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Nuteistasis
V. M.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-800-327/2015
Proceso Nr. 1-96-1-00369-2014-2
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-me sek­to­riuje 2015 m. vasario 23 d. nutarimą Nr. 91-66 taikyti nuteistajam V. M. lygtinį palei­di­mą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteistas 2014-10-17 Šiaulių apylinkės teismo pagal Lietuvos Res­pub­li­kos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. (3 nusikaltimai) ir 245 str. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-17 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2014-06-06, bausmės pabaiga – 2015-07-31.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2015-02-23 nutarimu Nr. 91-66 nutarė nuteistajam V. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, padariusi išvadą, kad V. M. pilnai įvykdė numatytą indivi­dua­lų socialinės reabilitacijos planą, jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-04-07 nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nu­ta­rimą motyvuojant tuo, kad Komisija neįvertino visų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemian­čių veiksnių, kad šiuo metu V. M. paleidus lygtinai iš pataisos įstaigos būtų neįgyvendinta nuos­prendžiu skirta individualizuota bausmė ir pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.

Šalies argumentai

V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-04-07 nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad apy­lin­kės teismas netinkamai įvertino visus lygtinį paleidimą lemiančius veiksnius, nepagrįstai su­reikš­mi­no jo blogąsias savybes. Nors yra teistas ne kartą, tačiau laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kar­tą. Dėl ankstesnių teistumų yra padaręs išvadas, supranta kilusias pasekmes. Jo asmenybę, elgesį ver­tino kompetentingi specialistai, kurie ir surašė socialinio tyrimo išvadą bei psichologinės tarny­bos išvadą. Apeliantas pažymi, kad neturi galiojančių drausminių nuobaudų, likusi neatlikta baus­mės dalis yra maža. Prašo suteikti galimybę reabilituotis, integruotis į visuomenę. Teigia, jog lyg­ti­nis paleidimas jam būtų paskata elgtis nepriekaištingai, be to, dalyvauti elgesio pataisos programoje jis gali ir lygtinio paleidimo laikotarpiu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. M. skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atė­mi­mo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabi­li­ta­cijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo me­tu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įsta­ty­mų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai iš įka­li­ni­mo įstaigos turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir verti­ni­mu. Todėl teismas, svarstydamas ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenu­si­kals, privalo spręsti visų bylos duomenų kontekste – nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, pa­darytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, anks­tes­nių teistumų ir kt.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog sprendžiant klausimą, ar yra materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, būtina visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, psichologinės tarnybos išvadą bei kitas svarbias aplin­ky­bes. Konstatuotina, jog Komisija, nagrinėdama nuteistojo prašymą dėl jo lygtinio paleidimo, tin­ka­mai, išsamiai, visapusiškai išnagrinėjo ir teisingai įvertino visas šiam klausimui išspręsti reikš­min­gas aplinkybes. Apylinkės teismas atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą iš esmės deklaratyviais ar­gu­mentais, nepagrįstai sureikšminant ankstesnius V. M. teistumus, pakartotinio nusikals­ta­mu­mo rizikos balą, tačiau neatsižvelgė į nuteistojo motyvaciją keisti savo elgesį, likusios bausmės dydį, taip pat nepakankamai dėmesio skyrė nuteistojo elgesį bausmės atlikimo vietoje cha­rakte­ri­zuojančioms aplinkybėms, todėl nepagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl V. M. lygtinio paleidimo. Teismo išvados nepagrįstos išsamia surinktos medžiagos analize, todėl nutartis turi būti panaikinta, nes byloje esantys duomenys liudija, kad yra tiek formalusis, tiek ir mate­ria­lu­sis pagrindas nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.

V. M. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kurią atlikus gali būti taikomas lygtinis paleidimas, ir įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (b. l. 9). Aukštesnės instancijos teismas taip pat sutinka su Komisijos išvada, jog yra ir materialusis pagrindas V. M. taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje leidžia pa­grįstai tikėtis jo teigiamo, įstatymus atitinkančio ir nenusikalstamo elgesio laisvėje.

V. M. nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę už tyčinių smurtinių nusikaltimų (trys veikos), kurie priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), padarymą, taip pat už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Anksčiau teistas keturis kartus dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, dėl visų nusikaltimų nuteistasis kaltę pripažįsta, daro­mi nusikaltimai nesunkėja. Šiuo metu V. M. yra atlikęs didžiąją dalį bausmės iš skirtosios 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Pataisos namuose nuteistojo elgesys charakterizuojamas teigiamai. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nors paskatinimų neturėjo, drausmės pa­žeidimą padarė tik vieną, šiuo metu drausminė nuobauda negaliojanti. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad nuobauda gauta ne pataisos namuose, bet V. M. būnant suimtam tardymo izo­lia­to­riuje. Pažeidimas nebuvo nėra šiurkštus – į sandėlį negrąžinta paklodė. Nuteistąjį perkėlus į bausmės atlikimo vietą, jį supažindinus su pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, jokių pa­žei­dimų nebuvo padaryta. Tai rodo, jog V. M. geba kontroliuoti ir teigiama linkme koreguoti savo elgesį, prisitaikyti prie nustatyto režimo. Nuteistasis noriai dalyvavo pozityvaus užimtumo prie­monėse, pataisos, integracijos į visuomenę programose. Pataisos namuose V. M. nedirbo, nes turi sveikatos problemų, jo darbingumo lygis tik 35 procentai, tačiau darbą suvokia kaip pri­va­lumą ir žino jo teigiamą naudą.

Sutiktina, jog bylos medžiagoje yra ir abejonių dėl sėkmingos probacijos keliančios infor­macijos: neatsakingas alkoholio vartojimas, nepakankamai disciplinuotas finansinių lėšų tvarkymas, mąstymo problemos, kurios priveda prie tų pačių klaidų kartojimo, tačiau asmens pataisos procesas yra ilgas ir sudėtingas, todėl svarbu vertinti ne tik tai, koks geras šiuo metu yra nuteistojo elgesys, bet ir tai, kiek pastangų dedama keisti nusikaltimų darymą lemiančias savybes ar veiksnius. V. M. supranta, jog alkoholis turėjo įtakos jo smurtiniam elgesiui, todėl keletą kartų bandė gydytis nuo alkoholizmo, tačiau dėl valios stokos gydymo proceso neužbaigė. Vis dėlto, yra pasiryžęs keisti netinkamą gyvenimo būdą, nebendrauti su sugyventine, su kuria kartu išgėrinėdavo, ieškotis darbo, rūpintis senyvo amžiaus motina, kuriai reikalinga priežiūra. Atkreiptinas dėmesys, jog V. M. su teisėsaugos institucijomis pirmą kartą susidūrė pats būdamas solidaus amžiaus – 51 metų, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą ir nors pastarąjį kartą nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, tai negali būti vertinama kaip kliūtis pagrįstai tikėtis jo teigiamo, įstatymus atitinkančio el­ge­sio laisvėje.

Vertinant dėl lygtinio paleidimo materialių sąlygų svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą, kurios kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl aplinkybėms, kad nuteistasis neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių, ne visa­da geba įvertinti ankstesnių patyrimų, kartais elgiasi impulsyviai, vertinant dėl lygtinio paleidimo, negali būti suteikiama lemiama reikšmė ir vien šios aplinkybės negali būti pagrindas išvadai, kad nu­teistasis neturi motyvacijos keisti savo elgesį. Šiuo atveju būtent teigiamas elgesys pataisos na­muose, noras bendradarbiauti su jį prižiūrinčiais pareigūnais, supratimas, kad buvimas visuomenės nariu reiškia ne tik teises, bet ir atsakomybę, atlikta pakankamai didelė bausmės dalis leidžia pa­grįs­tai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu.

Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos – tai nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės, jam skiriami intensyvios priežiūros suvaržymai, kurių pažei­di­mas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad įvertinus V. M. elgesį bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, požiūrį į jam taikomus suvaržymus bei ap­ri­bojimus, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, darytina išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos ir skiriant Komisijos pasiūlytas baudžiamojo poveikio priemones jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl teismo nutartis nai­kin­ti­na, o dėl nuteistojo skundo priimtinas naujas sprendimas – patvirtinti Komisijos nutarimą dėl V. M. lygtinio paleidimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 2 p., BVK 157 str. 2 d. 1 p., BK 75 str.,

nutaria:

nuteistojo V. M. skundą tenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-04-07 nutartį panaikinti ir priimti naują spren­dimą:

Patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-me sektoriuje 2015 m. vasario 23 d. nutarimą Nr. 91-66 taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą, jam neatlikus 2 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmės.

Nustatyti V. M. viso lygtinio paleidimo laikotarpiu šias baudžiamojo poveikio priemones:

neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdan­čios institucijos leidimo;nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;nesilankyti baruose, kavinėse, restoranuose ir viešojo maitinimo įstaigose, prekiau­jan­čiose alkoholiniais gėrimais;dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Viktoras Preikšas