Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-11-11 · Byla Nr. Ik-1182-414/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-1182-414/2013Sprendimas · 2013-11-11Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-03-31Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-11
Bylos Nr.
Ik-1182-414/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00533-2013-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Administracinė byla Nr. I-1182-414-2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00533-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 24; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Janinos Vitunskienės, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiškėjui A. K. ir atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą (b. l. 6; 12; 31), prašydamas panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. TP-2(2.2)-13-N-1122-1951 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą skirti jam advokatą. Pareiškėjas nurodė, kad jis negali gauti advokato, kuris padėtų susitvarkyti visus reikiamus dokumentus, kurių iš jo prašo Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT). Jam antrinė teisinė pagalba reikalinga pasidaryti dokumentų kopijas iš Kauno apygardos teisme esančios bylos. Jis atlieka bausmę ir nuvažiuoti į Kauną negali, todėl kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo. Tarnybai atsisakius jam suteikti advokatą, jis pats kreipėsi į EŽTT, gavo atsakymą, kad jiems reikia visų vykusių teismo posėdžių protokolų kopijų, kurių Kauno apygardos teismas jam neduoda ir jas gali gauti tik advokatas. Pareiškėjo nuomone, jo bylos nagrinėjimas EŽTT stringa dėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos kaltės. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 37) nurodė, kad tarnyboje buvo gautas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą dokumentų kopijų surinkimui ir jų pateikimui EŽTT. Į antrinės teisinės pagalbos teikimo sąvoką įeina tik pareiškimo EŽTT parengimas, todėl 2013 m. balandžio 30 d. Sprendimu tarnyba atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Pažymėjo, kad EŽTT teisinė pagalba teikiama Europos Žmogaus Teisių Teismo taisyklių 11 skyriuje nustatyta tvarka, pagal kurią nemokamą teisinę pagalbą ryšium su teisminiu bylos nagrinėjimu pareiškėjui gali suteikti Kolegijos pirmininkas, gavęs pareiškėjo prašymą arba savo iniciatyva. Atsakovo nuomone, Sprendimas, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą pagrįstas, todėl prašė skundą atmesti, o ginčijamą Tarnybos Sprendimą palikti galioti.

Pareiškėjui ir atsakovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 59; 60), byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas 2013 m. kovo 12 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą (b. l. 38-41) prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą. Prašyme nurodė, jog teisinė pagalba reikalinga kreipimosi į EŽTT reikalingų dokumentų tvarkymui. Tarnyba 2013 m. balandžio 16 d. raštu (b. l. 42) A. K. informavo, kad į antrinės teisinės pagalbos teikimo sąvoką, pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 str. 3 d. įeina pareiškimo EŽTT parengimas, tačiau neįeina pareiškėjo atstovavimas EŽTT ir prašė patikslinti ar jam antrinė teisinė pagalba reikalinga peticijos EŽTT surašymui, ar tolimesnėje bylos nagrinėjimo eigoje bei papildomų dokumentų pateikimui. Pareiškėjas A. K. 2013 m. balandžio 22 d. prašyme Tarnybai (b. l. 43) nurodė, kad prašo skirti advokatą, kuris padėtų jam surinkti visus reikiamus dokumentus, kurių reikalauja EŽTT, t. y. parengti Kauno apygardos teismo bylos atitinkamų lapų kopijas, kadangi jis pats to padaryti negali. Tarnyba 2013 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-N-1122-1951 atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, padariusi išvadą, kad jis antrinės teisinės pagalbos prašo dėl dokumentų kopijų, esančių Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje, padarymo, kurių iš pareiškėjo reikalauja EŽTT, bei motyvuodama tuo, kad toks prašymas nėra teisinės pagalbos turinio elementas.

Ginčas byloje kyla dėl Tarnybos 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-13-N-1122-1951, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokato skyrimo baudžiamosios bylos dokumentų kopijų padarymui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau tekste - Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principai, tarp jų, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principai (3 str. 2 p. ir 4 p.).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-3218/2011; 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822–1082/2011; 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756–1390/2010). Vienas iš tokių ribojimų yra numatytas ginčo Sprendime nurodytoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje „Antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.“. Taigi, dokumentų rengimas - viena iš antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sričių. Tačiau, analizuojant dokumentų rengimo sąvoką, darytina išvada, kad į dokumentų rengimą įeina tik tokios kopijavimo paslaugos, kurios susijusios su dokumentų rengimu - t.y. kopijuojami dokumentai yra reikalingi tam tikro dokumento (skundo, ieškinio, prašymo, atsiliepimo į skundą ir pan.) parengimui. Nemokamas dokumentų kopijavimo paslaugos teikimas pats savaime nėra savarankiškas antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turinio elementas.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas prašė atsakovą suteikti antrinę teisinę pagalbą, Kauno apygardos teisme esančios baudžiamosios bylos dokumentų kopijų padarymui. Reikalavimo parengti tam tikrą dokumentą (ieškinį, peticiją ar pan.) pareiškėjas Tarnybai pateiktuose 2013 m. kovo 12 d. prašyme nei 2013 m. balandžio 22 d. prašyme nekėlė. Todėl tarnyba pagrįstai pareiškėjo A. K. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą vertino tik kaip prašymą teikti dokumentų kopijavimo baudžiamojoje byloje paslaugą, kuri neįeina į antrinės teisinės pagalbos turinį Įstatymo 2 str. 3 d. prasme ir pagrįstai atsisakė antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui suteikti.

Pažymėtina ir tai, kad teisė EŽTT teikti individualias peticijas dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) įtvirtintų teisių pažeidimo, yra nustatyta Konvencijos 25 straipsnyje, kuriame numatyta, kad Teismas gali priimti kiekvieno asmens <...> teigiančių, kad jie yra vienos iš Aukštosios susitariančios šalies padaryto teisių, išdėstytų Konvencijoje ar prie jos esančiuose Protokoluose, pažeidimo aukos, peticijas. Iš Konvencijos nuostatų darytina išvada, kad surašyti skundą ir pristatyti byla teisme gali tiek pats asmuo, tiek ir jo atstovas, teigiantys, jog pažeistos Konvencijoje garantuojamos teisės. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas pasinaudojo teise kreiptis į EŽTT su individualia peticija, tačiau kaip nurodė skunde, neturi galimybės pateikti reikalaujamų dokumentų kopijų, kadangi atlieka laisvės atėmimo bausmę (izoliuotas) ir pats susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga neturi galimybės. Iš teismui pateikto EŽTT 2013 m. sausio 9 d. pranešimo (Pareiškimas Nr. 62294/12) matyti, kad pareiškėjas dokumentų siuntą 2012 m. lapkričio 8 d. EŽTT pateikė pats (b. l. 26). Minėtu EŽTT pranešimu pareiškėjas informuotas apie būtinybę pateikti papildomus dokumentus, tai reiškia, kad vyksta susirašinėjimas su EŽTT. Tačiau į Tarnybą A. K. kreipėsi ne dėl peticijos parengimo, o dėl dokumentų kopijų baudžiamojoje byloje padarymo. Pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punktą, nustačius, kad pareiškėjas pats savarankiškai be advokato pagalbos gali įgyvendinti arba apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus, teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas. Taigi, netgi tuo atveju ,jei pareiškėjui antrinė teisinė pagalba būtų teikiama, paaiškėjus aplinkybei, kad pareiškėjui į EŽTT kreipėsi pats savarankiškai, toks pareiškėjo poelgis sąlygotų jau teikiamos antrinės teisinės pagalbos nutraukimą Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

Pareiškėjas skunde teismui ir 2013 m. balandžio 22 d. prašyme Tarnybai taip pat nurodė, jog šiuo metu atlieka bausmę, todėl nuvažiuoti į teismą ir pats daryti baudžiamosios bylos kopijų negali. Išaiškintina, kad pareiškėjas gali susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, daryti baudžiamosios bylos dokumentų kopijas vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso bei Bausmių vykdymo kodekso nuostatomis.

Dėl išdėstytų aplinkybių bei byloje surinktų įrodymų teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo nurodytais motyvais panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2.)-13-N-1122-1951 nėra pagrindo.

Pareiškėjo A. K. reikalavimas dėl įpareigojimo skirti jam advokatą laikytinas išvestiniu reikalavimu, todėl konstatavus Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2.)-13-N-1122-1951 teisėtumą, išvestinis reikalavimas laikytinas taip pat nepagrįstu ir netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rimantas GiedraitisJanina VitunskienėDaina Kukalienė