Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.

Lukiškių TI-K atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

4. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 3 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad nuo 2015-07-20 Lukiškių TI-K jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiais nuo 2015-07-21 iki 2015-12-17. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis, todėl šioje byloje vertins, ar pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2015-07-21 iki 2015-12-17.

5. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

6. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).

7. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad: 2015-07-21 pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K, buvo uždarytas į kamerą Nr. 106, kurios plotas 7,38 m², kameroje buvo 2 asmenys; 2015-07-22 perkeltas į kamerą Nr. 208, kurios plotas 7,03 m², joje buvo laikomas iki 2015-07-26, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; 2015-07-27 išvyko į Rokiškio areštinę;

2015-08-03 atvyko iš Rokiškio areštinės, buvo uždarytas į kamerą Nr. 107, kurios plotas 7,38 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2015-08-04 perkeltas į kamerą Nr. 287, kurios plotas 7,70 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2015-08-05 perkeltas į kamerą Nr. 329, kurios plotas 7,61 m², joje buvo laikomas iki

2015-08-16, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; 2015-08-17 išvyko į Rokiškio areštinę;

2015-08-24 atvyko iš Rokiškio areštinės, buvo uždarytas į kamerą Nr. 120, kurios plotas 7,38 m², joje buvo laikomas iki 2015-08-25, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1 asmuo; 2015-08-26 perkeltas į kamerą Nr. 377, kurios plotas 7,33 m², joje buvo laikomas iki 2015-09-13, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; 2015-09-14 išvyko į Rokiškio areštinę; 2015-09-21 atvyko iš Rokiškio areštinės, buvo uždarytas į kamerą Nr. 120, kurios plotas 7,38 m² kameroje buvo 1 asmuo; 2015-09-22 perkeltas į kamerą Nr. 320, kurios plotas 7,76 m², joje buvo laikomas iki 2015-10-05, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; 2015-10-06 perkeltas į kamerą Nr. 381, kurios plotas 7,33 m², joje buvo laikomas iki 2015-10-07, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1 asmuo; 2015-10-08 perkeltas į kamerą Nr. 319, kurios plotas 7,78 m², joje buvo laikomas iki 2015-10-15, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys;

2015-10-16 perkeltas į kamerą Nr. 377, kurios plotas 7,33 m², joje buvo laikomas iki 2015-10-20, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1 asmuo; 2015-10-21 perkeltas į kamerą Nr. 310, kurios plotas 7,77 m², joje buvo laikomas iki 2015-11-17, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; 2015-11-18 išvyko į Panevėžio areštinę; 2015-11-20 atvyko iš Panevėžio areštinės, buvo uždarytas į kamerą Nr. 125, kurios plotas 6,48 m², joje buvo laikomas iki 2015-11-23, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1 asmuo;

2015-11-24 perkeltas į kamerą Nr. 320, kurios plotas 7,76 m², joje buvo laikomas iki 2015-11-29, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; 2015-11-30 perkeltas į kamerą Nr. 313, kurios plotas 7,79 m², joje buvo laikomas iki 2015-12-02, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2 asmenys; 2015-12-03 išvyko į Panevėžio areštinę; 2015-12-09 atvyko iš Panevėžio areštinės, buvo uždarytas į kamerą Nr. 111, kurios plotas 7,45 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2015-12-10 perkeltas į kamerą Nr. 323, kurios plotas 7,75 m², kameroje buvo 2 asmenys; 2015-12-11 perkeltas į kamerą Nr. 310, kurios plotas 7,77 m², joje buvo laikomas iki 2015-12-16, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2–3 asmenys; 2015-12-17 išvyko į Marijampolės pataisos namus.

8. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 120 dienų.

9. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas, būnant Lukiškių TI-K, buvo užtikrintas 111 dienų, vadinasi, 9 dienas Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą.

11. Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam, inter alia (lot. be kita ko), nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, prašymo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimą V. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje P. prieš Graikiją, prašymo Nr. 28524/95). Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje V. prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.

12. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių. Vadinasi, valstybė 9 dienas neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

13. Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Teismo nuomone, šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lukiškių TI-K administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

14. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

15. Šios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 m² – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Įvertinus byloje esančią medžiagą, matyti, kad kamerų plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą šiais laikotarpiais buvo ženkliai pažeista.

16. Pareiškėjas nurodo, kad tualetai Lukiškių TI-K buvo atviri, todėl gamtinius reikalus jis turėjo atlikti kitų akivaizdoje.

16.1. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.

16.2. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą, taip pat Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2015-12-23 pažymoje Nr. 24-8998 „Dėl R. M. skundo“ (b. l. 30) nurodoma, kad Lukiškių TI-K kamerose tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas 1,5 m aukščio pertvara. Taigi ši patalpa nėra atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema.

16.3. Byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su Lukiškių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengimu, įvertinus Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatytų reikalavimų ir taip pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas.

16.4. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje N. ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis išlieka visą laiką visiškai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą/akutę (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimą byloje M. prieš Rusiją, 2007-07-19 sprendimą byloje T. prieš Rusiją, 2012-01-10 sprendimą byloje A. ir kt. prieš Rusiją ir kt.). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

17. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K kamerose buvo šalta, drėgna, tamsu, trūko oro, nuo lubų ir sienų luposi dažai.

17.1. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatomis, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas). Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 punktas). Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 punktas). Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas). Šiltuoju metų laiku gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų santykinė drėgmė turi būti 35-65 proc., o šaltuoju metų laiku – 35-60 proc. (26 punktas). Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos (28 punktas). Laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį (62 punktas).

17.2. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių jo teiginius dėl netinkamos kamerų būklės patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl reikalavimų Lukiškių TI-K kamerose nesilaikymo būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ar kokias nors kitas institucijas. Byloje pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-12-29 raštas Nr. 13(15.10)-2-1695 (b. l. 19), kuriame nurodyta, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras nėra gavęs R. M. skundų dėl jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu.

17.3. Iš atsakovės atstovo teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 33–95) matyti, jog Lukiškių TI-K kamerose atliktos visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu (įskaitant kameras Nr. 106, Nr. 107, Nr. 111, Nr. 125, Nr. 208, Nr. 287, Nr. 313, Nr. 329 ir Nr. 381, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas) buvo nustatyta, kad: kameros Nr. 106 sienų paviršiai lygūs, tinkami valymui, apšvieta, temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, kamera vėdinama per langą (2015-06-19 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1555 (b. l. 34–35), 2015-07-10 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1707 (b. l. 36–37); kameros Nr. 208 temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, kamera vėdinama per langą (2015-10-07 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2256 (b. l. 48); kameros Nr. 287 apšvieta atitinka reikalavimus, 2015-08-28 ir 2015-09-11 vykdytos kontrolės metu šioje kameroje buvo vietomis atsilupusių sienos dažų, nuskilusių plytelių (2015-09-11 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2034 (b. l. 63–64), 2015-09-11 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2036 (b. l. 65–66); kameros Nr. 329 sienų paviršiai lygūs, tinkami valymui (2015-05-25 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1278 (b. l. 69–70); kameros Nr. 381 paviršiai lygūs, tinkami valymui (2015-06-18 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1538 (b. l. 79); kameros Nr. 125 apšvieta, temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, kamera vėdinama per langą (2015-07-28 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1810 (b. l. 80–81), 2015-08-13 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1900 (b. l. 82–83); kameros Nr. 111 lubų ir grindų paviršiai lygūs, tinkami valymui, apšvieta, temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, kamera vėdinama per langą, tačiau nuskilęs sienelės, skiriančios gyvenamąjį plotą nuo sanitarinio mazgo, plytelės kampas, sienos dalyje prie įėjimo vietomis suskilusios plytelės (2015-05-06 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1068 (b. l. 93–94), 2015-08-21 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1950 (b. l. 90–91). Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad byloje pateiktuose Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose yra nurodyti duomenys apie sveikatos kontrolę, vykdytą ir tais laikotarpiais, kai pareiškėjo Lukiškių TI-K nebuvo. Todėl, vadovaudamasis protingumo principu, teismas remiasi tų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų duomenimis, kuriuose aplinkybės buvo fiksuojamos per protingai trumpiausią laiko tarpą nuo ginčo laikotarpio. Atitinkamai, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, taip pat į tai, jog daugiau duomenų, kad pareiškėjo laikymo konkrečioje kameroje metu būtų nustatyti kokie nors Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų pažeidimai, byloje nėra, konstatuotinas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 28 punkto pažeidimas.

18. Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad kamerose buvo tik 2 kėdės, todėl nebuvo galimybės visiems pavalgyti prie stalo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nustatyta, kad kameroje turi būti vienas stalas, taburečių kameroje turi būti tiek, kiek joje yra asmenų. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2015-12-23 pažymoje Nr. 24-8998 „Dėl R. M. skundo“ (b. l. 30) nurodyta, kad visose kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, buvo 2 kėdutės. Šią aplinkybę pripažįsta ir pareiškėjas. Atitinkamai, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, buvo laikomi 1–2 asmenys, išskyrus laikotarpį nuo 2015-12-12 iki 2015-12-16, kai kameroje Nr. 310 buvo laikomi 3 asmenys. Atsižvelgiant į tai, kamerų aprūpinimo baldais pažeidimas konstatuotinas tik pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K kameroje Nr. 310 laikotarpiu nuo 2015-12-12 iki 2015-12-16.

19. Skunde pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K asmeninės apžiūros buvo atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis, taip pat kad gyvenamosiose patalpose rūkantys asmenys buvo laikomi kartu su nerūkančiais. Šie pareiškėjo teiginiai vertintini kritiškai, kaip abstraktūs bendro pobūdžio nusiskundimai, kadangi pareiškėjas teismui nenurodė, kada ir kaip dažnai buvo atliekamos jo minimos asmens apžiūros ir ar tokios apžiūros buvo atliekamos pačiam pareiškėjui, taip pat nedetalizavo, ar pats pareiškėjas yra rūkantis ir ar jis kalinimo Lukiškių TI-K metu buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šie pareiškėjo argumentai nėra susiję su kokiomis nors konkrečiomis pareiškėjo neteisėtai apribotomis teisėmis ir iš to kilusiomis neigiamomis pasekmėmis, todėl neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos žalos dydžio.

20. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K buvo sutrikdyta jo sveikata – esą dėl to, kad kamerose nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, pablogėjo jo regėjimas, o dėl kalinimo perpildytose kamerose pareiškėjui prasidėjo depresija. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų būtų pablogėjusi jo sveikata. Į bylą pateiktame Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2015-12-31 rašte Nr. S-6783 (b. l. 21) nurodyta, kad R. M. su skundais dėl pablogėjusios sveikatos nesikreipė. Lukiškių TI-K Psichologinės tarnybos 2016-01-04 pažymoje Nr. 24-64 taip pat nurodyta, kad R. M. nepasižymėjo išskirtiniais elgesio ar emociniais sunkumais (b. l. 102). Taigi byloje nėra duomenų apie kokius nors negrįžtamus pareiškėjo sveikatos pakitimus, sąlygotus netinkamų kalinimo sąlygų.

21. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 650 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 650 Eur suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

22. Lukiškių TI-K prašo atlyginti jo turėtas dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas – 4,20 Eur, kurias sudaro 70 A4 formato lapų kopijų parengimas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) (toliau – ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis LVAT praktika, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos (žr. LVAT 2009-08-21 nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011-01-21 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012-01-20 nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2012-03-02 nutartį administracinėje byloje Nr. AS146–113/2012, 2009-05-11 nutartį administracinėje byloje Nr. AS575–233/2009, 2009-06-05 nutartį administracinėje byloje Nr. AS442–292/2009).

23. Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K į bylą pateikė atsiliepimą (7 lapai) bei su nagrinėjamu ginču susijusią medžiagą (71 lapą). Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K dokumentus į bylą pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, jie teismui popierine forma pateikti nebuvo, todėl konstatuotina, kad realių dokumentų kopijų darymo išlaidų Lukiškių TI-K nepatyrė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis aukščiau nurodytomis ABTĮ nuostatomis bei LVAT praktika, Lukiškių TI-K prašymas priteisti iš pareiškėjo patirtas 4,20 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo R. M. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 650 (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.