Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Beatai Rutkauskatei, Aldonai Daudaitei ir Viktorijai Melnikovai, dalyvaujant prokurorams Benediktui Leišiui ir Oksanai Leontjevai, advokatei Liudmilai Karvelienei, civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Vytautui Kupcikevičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, neteistas, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - Baudžiamasis kodeksas) 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Ž. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, nulėmęs sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą:

jis 2017-07-21 apie 10.57 val., vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį krovininį automobilį Volvo FM9, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Savanorių prospekte, Vilniuje, kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda 297 - ame kilometre (nuo Klaipėdos pusės) pirmoje eismo juostoje, nesilaikė saugaus atstumo nuo priekyje jo važiavusio lėtaeigio ekskavatoriaus JCB 3CX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, vairuojamo B. S. ir atsitrenkė į ekskavatoriaus galinę dalį. Ekskavatorius nuo smūgio buvo išstumtas į antrą tos pačios krypties važiavimo juostą ir virsdamas kliudė antra eismo juosta važiavusį automobilį Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą O. G. (tuo metu turėjo G. pavardę). Eismo įvykio metu automobilio Audi A3 keleivis L. K. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, ekskavatoriaus JCB 3CX vairuotojas B. S. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą bei eismo įvykio metu buvo apgadintos visos trys transporto priemonės: automobilis Volvo FM9, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, ekskavatoriaus JCB 3CX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir automobilis Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis R. G..

D. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus, įpareigojančius vairuotoją atsižvelgiant į eismo greitį laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma.

Apklaustas kaltinamuoju D. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2017-07-21 apie 10.50 val. vairuodamas vilkiką Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirma eismo juosta apie 90 km/val. greičiu važiavo keliu A1 kryptimi nuo Grigiškių link Vilniaus. Vilkikas buvo krautas, krovinio svoris buvo apie 3-4 tonos. Buvo giedra, važiuojamoji dalis sausa. Matė priekyje dešiniuoju kelkraščiu važiavusį traktorių. Kai atstumas tarp jo ir traktoriaus buvo maždaug apie 90 metrų, staiga traktorius be posūkio signalo pradėjo rikiuotis į jo eismo juostą. Tai matydamas ir siekdamas išvengti susidūrimo su traktoriumi jis norėjo pasitraukti į antrą eismo juostą, tačiau žvilgtelėjęs į šoninį veidrodėlį pamatė antra eismo juosta važiavusias transporto priemones. Nebuvo kur pasitraukti, todėl, nors matė, kad jau nespės sustabdyti, staigiai stabdė ir suko vairą į dešinę - į kelkraščio pusę, tačiau išvengti susidūrimo su traktoriumi jam nepavyko ir jis savo vilkiko priekiniu kairiuoju kampu kliudė traktoriaus gale dešinėje pusėje esančią atraminę „koją“. Tuo metu traktorius jau baiginėjo įvažiuoti į pirmąją eismo juostą, kelkraštyje buvo likęs tik galinis dešinys ratas. Nuo smūgio traktorius pasistūmė į priekį. Po susidūrimo pilnai vilkiką jam pavyko sustabdyti tik kelkraštyje. Jis nematė nei kaip traktorius virto ant šono, nei kaip atsitrenkė į lengvąjį automobilį. Išlipęs pamatė vilkikui iš kairės skiriamojoje juostoje ant šono gulintį traktorių ir prieš jį antroje eismo juostoje sustojusį apgadintą Audi A3 automobilį. Jis nuskubėjo prie traktoriaus, jo vairuotojas buvo sąmoningas, pats lipo iš kabinos. Tuomet nuskubėjo prie Audi A3 automobilio ir pamatė, kad nukentėjo jo keleivis. Prie Audi A3 jau buvo sustojusios kitos transporto priemonės ir jam pranešė, kad medicininė pagalba ir policija jau iškviesti. Į įvykio vietą atvykę medikai išvežė traktoriaus vairuotoją ir Audi A3 automobiliu važiavusius žmones į ligoninę, jis liko įvykio vietoje su pareigūnais, vėliau vyko į Kelių policijos valdybą.

Nukentėjusysis L. K. parodė, kad 2017-07-21 prieš pietus su drauge O. G. – šiai vairuojant, - važiavo iš Kauno į Vilnių O. broliui R. priklausančiu automobiliu Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Eismo įvykio aplinkybių visiškai nepamena. Jis automagistralėje netoli Vilniaus staiga prarado sąmonę, ją atgavo tik ligoninėje, tačiau dar kurį laiką visiškai nesiorientavo aplinkoje. Iš O. sužinojo, kad jų automobilis pateko į eismo įvykį. Ji papasakojo, kad apvažinėjo pirmoje eismo juostoje važiavusį ekskavatorių ir kai su juo susilygino, į ekskavatorių trenkėsi jam iš paskos važiavęs vilkikas, kuriam užsiblokavo stabdžiai ir dėl to ekskavatorius užvirto ant jų automobilio. Jis negirdėjo stabdymo, nejautė jokio smūgio, tiesiog prarado sąmonę. Po įvykio ligoninėje išbuvo apie 10 dienų, iš jų apie 3 paras buvo komoje. Jam buvo diagnozuotas kaukolės dešinės pusės lūžis. Dėl įvykio patyrė turtinę bei neturtinę žalą, todėl reiškia civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis B. S. parodė, kad 2017-07-21 apie 10.50 val., vairuodamas ekskavatorių su krautuvu JCB 3CX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirma eismo juosta apie 30 km/val. greičiu važiavo keliu A1 kryptimi nuo Grigiškių link Vilniaus. Buvo saulėta ir šilta diena, saulė neakino. Toje vietoje yra įkalnė, todėl ekskavatoriaus greitis mažėjo. Iki smūgio jo greitis buvo gal 25 km/h. Staiga pajuto stiprų smūgį į galinę dešinę ekskavatoriaus dalį, išgirdo girgždesį. Ekskavatorius nuo smūgio pradžioje šoko į priekį, tada pradėjo suktis į kairę pusę ir nukrito ant dešinės pusės jau antroje eismo juostoje, stabdyti buvo neįmanoma. Virsdamas ekskavatorius susidūrė su lengvuoju automobiliu užkabindamas jį priekinių kaušu. Ekskavatoriui apvirtus, pajuto aštrų skausmą dešinėje rankoje. Išjungęs variklį bandė išlipti iš kabinos, tačiau viena sveika ranka nesugebėjo atidaryti durelių. Tuomet prie ekskavatoriaus priėjo jaunas vyriškis, padėjo jam atidaryti dureles. Išlipęs pamatė, kad ekskavatorius guli skiriamojoje juostoje prie metalinio atitvaro ant dešinio šono. Prie dešinio važiuojamosios dalies krašto stovėjo vilkikas, o priekyje jo, antroje eismo juostoje stovėjo apgadintas lengvasis tamsios spalvos automobilis. Nuo lengvojo automobilio link jų bėgo moteris ir artėdama šaukė: „ką tu padarei?“. Jis atsakė, kad tai ne jis, kad į jį įvažiavo. Vilkiko vairuotojas atsakė, kad atsitrenkė užsižiopsojęs, vėliau sakė, jog matė iš tolo, jog ekskavatorius važiavo dešiniuoju kelkraščiu. Tai buvo netiesa, nes jis niekada nevažinėja ir tądien taip pat nevažiavo kelkraščiu. Jei jis prieš pat vilkiką darytų manevrą į pirmą juostą, smūgis būtų į ekskavatoriaus kairę atvarą. Šiuo atveju, smūgis buvo į ekskavatoriaus dešinę pusę, nes sunkvežimis suko į dešinę. Ligoninėje jam nustatė raktikaulio lūžį, krūtinės sumušimą ir stuburo pažeidimą, kurį jis jaučia ir dabar. Operacijos nereikėjo. Žalą jam atlygino draudimo bendrovė, todėl civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusioji O. G. parodė, kad 2017-07-21 apie 10.50 val. su draugu L. K. važiavo iš Kauno į Vilnių keliu A1. Ji vairavo jos broliui priklausantį automobilį Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo pirma eismo juosta, L. K. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Eismas nebuvo intensyvus ir ji iš tolo matė pirma eismo juosta važiavusias dvi sunkiasvores transporto priemones - geltonos spalvos ekskavatorių ir už jo važiavusį krovininį vilkiką. Ketindama jas apvažiuoti ji iš ansksto persirikiavo į antrąją eismo juostą, važiavo iki 100 km/h greičiu. Nė viena iš sunkiasvorių transporto priemonių prieš jai pradėjus apvažiavimo manevrą nevažiavo kelkraštyje. Kai apvažiuodama ji susilygino su krovininiu vilkiku, išgirdo garsų stabdžių cypimą, pamatė padangų sukeltus dūmus ar dulkes ir tuoj pat pajuto smūgį į jos vairuoto automobilio dešinę pusę. Nuo smūgio jos automobilį sumėtė, nubloškė į kairę pusę ir jis trenkėsi į kelio atitvarus, pabiro šukės. Automobilį ji sustabdė kairėje kelio pusėje ant žolės. Atsisukusi į L. K. pamatė, kad jam praskelta galva, praskelta kaukolė, o išlipusi iš automobilio kairėje kelio pusėje pamatė ant žolės šalia apvirtusio ekskavatoriaus gulintį jo vairuotoją, kuris sakė, kad jis nekaltas, kad į jį patį atsitrenkė. Taip pat matė prie krovininio vilkiko stovėjusį jauną vyrą, kuris kalbėjo telefonu. L. K. greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo išvežtas į ligoninę. Ji važiavo kartu su juo, tačiau atsisakė būti medikų apžiūrima. Dėl įvykio patyrė turtinę bei neturtinę žalą, todėl reiškia civilinį ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, vairavusio kelių transporto priemonę ir pažeidusio kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai - tai: veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo saugumo taisyklės (ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės); padariniai – eismo įvykis, nulėmęs sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą; priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių. Šie BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra būtini, todėl tik nustačius visų jų buvimą yra pagrindas konstatuoti esant baudžiamajame įstatyme apibrėžtą ir įvykdytą nusikalstamą veiką.

Byloje nėra abejonių dėl objektyviųjų veikos požymių – eismo įvykio fakto, vietos, laiko, jo dalyvių bei padarinių. Visas šias aplinkybės teisiamojo posėdžio metu patvirtino tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusieji. Esminių prieštaravimų jų parodymuose dėl to nėra.

Nustatyta, kad 2017-07-21 apie 10.57 val., kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda 297-ame kilometre (nuo Klaipėdos pusės) pirmoje iš dviejų tos pačios krypties eismo juostų kaltinamojo D. Ž. vairuotas krovininis automobilis Volvo FM9, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į priekyje B. S. vairuoto ekskavatoriaus JCB 3CX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį, dėl ko ekskavatorius buvo išstumtas į antrą eismo juostą, virto ant šono ir kliudė antra eismo juosta važiavusį O. G. vairuotą automobilį Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šio eismo įvykio metu buvo sužaloti automobilio Audi A3 keleivis L. K. ir ekskavatoriaus JCB 3CX vairuotojas B. S..

Rašytiniai bylos duomenys tik patvirtina bei papildo kaltinamojo bei nukentėjusiųjų parodymus:

kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad eismo įvykio vieta yra Savanorių pr., Vilniuje, važiuojamosios kelio dalies plotis - 7,5 m, skiriamosios juostos plotis - 2,2 m., dešinės pusės kelkraščio plotis - 3,0 m, kairės pusės – 1,0 m, kelio danga – sausas asfaltas, matomumas iš transporto priemonėje dienos metu – 300 m; nuo kilometražinio ženklo, žyminčio 296 km. nutolęs 500 m atstumu dešinėje kelio pusėje asfaltuotame kelkraštyje stovi krovininis vilkikas Volvo FM 9, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris dešinės pusės galinių ratų ašimi nutolęs nuo kelkraščio pradžios 0,4 m atstumu ir priekinių ratų ašimi remiasi į kelkraščio pradžią. Už krovininio vilkiko - už 5 m kairėje kelio pusėje stovi ratinio ekskavatoriaus krautuvas JCB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinių ratų ašimi nutolęs nuo dešinės pusės kelkraščio pradžios 10,5 m atstumu, priekinių ratų ašimi – 12 m atstumu. Už ratinio ekskavatoriaus krautuvo - už 35 m kairiame kelkraštyje ir ant žalios vejos stovi automobilis Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinių ratų ašimi nutolęs nuo važiuojamosios kelio dalies 0,6 m atstumu, priekinių ratų ašimi – 0,5 m atstumu. Krovininio vilkiko stabdymo pėdsakai yra pirmoje eismo juostoje: dešinio rato pėdsako pradžia nuo kilometražinio ženklo, žyminčio 296 km. nutolęs 400,45 m atstumu, jo ilgis 55 m, kairės pusės rato pėdsakas prasideda už 3,3 m, jo ilgi 51,7 m, tarp pėdsakų – 1,6 m. Ratinio ekskavatoriaus krautuvo JCB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės rato slydimo pėdsakas prasideda pirmoje eismo juostoje, nutolęs nuo dešinės pusės kelio pradžios 0,7 m atstumu, jo ilgis 17,5 m, baigiasi ties kairės pusės galiniu ratu. Stiklo ir plastmasės šukių koncentracija prasideda 2 m atstumu nuo krovininio vilkiko galinės dalies link Vilniaus pusės, plotis – 4,5 m, ilgis – 9 m, išsidėsčiusi pirmoje eismo juostoje ir antros eismo juostos dešinėje pusėje (b. l. 6-10, 29, t. 1);

automobilio Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio R. G., techninės būklės patikrinimo ir apžiūros metu buvo nustatyti tokie išoriniai sugadinimo požymiai: sugadintas priekinis ir užpakalinis bamperiai, priekinis stiklas, šoniniai dešinės pusės priekinis ir galinis stiklai, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, užpakalinis kairės pusės sparnas, dešinės pusės abejos durelės, stogas, priekinis dešinės pusės statramstis (b. l. 11, t. 1);

krovininio automobilio Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, techninės būklės patikrinimo ir apžiūros metu buvo nustatyti tokie išoriniai sugadinimo požymiai: sudaužytas priekinis stiklas, sulaužytas kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, kairės pusės priekinis sparnas, kairės pusės durys, priekinis bamperis, kairės pusės žibintas (b. l. 14, t. 1);

ekskavatoriaus - traktoriaus JCB 3CX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, techninės būklės patikrinimo ir apžiūros metu buvo nustatyti tokie išoriniai sugadinimo požymiai: sugadinta traktoriaus kabina, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, duslintuvas, radiatoriaus grotelės, elektros laidai, žarnos, priekinis dešinės pusės ratas, dešinės pusės atraminė konstrukcija. (b. l. 16, t. 1);

L. K. gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 2017/16931 apžiūros protokole įrašyta valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto specialisto išvada, kad galimai aptariamo eismo įvykio metu paveikus kietu buku, tikėtina, riboto paviršiaus ar buką kampą turinčiu daiktu L. K. buvo padaryta muštinė kaktos dešinės pusės žaizda ir atviras įspaustinis kaktikaulio dešinės pusės lūžis su lokaliu galvos smegenų sužalojimu. Sužalojimas dėl atviro ir įspaustinio lūžio pobūdžio atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. punktas) (b. 1. 39, t. 1);

B. S. asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės Nr. 2017/57613 apžiūros protokole įrašyta valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto specialisto išvada, kad B. S. galimai aptariamo eismo įvykio metu paveikus kietu buku daiktu buvo nustatytas dešinio raktikaulio lūžis, kuris atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimt dienų laikotarpiui (b. l. 44, t. 1).

Būtinas objektyvusis BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis yra priežastinis ryšys, jungiantis neteisėtą veiką su pavojingomis pasekmėmis ir nustatantis, kad būtent kaltininko, o ne kito eismo dalyvio arba jų abiejų padaryti KET pažeidimai dėsningai nulėmė nusikalstamą rezultatą – sunkų žmogaus kūno sužalojimą.

Šioje byloje kaltinamasis D. Ž. ginčijo savo kaltę būtent priežastinio ryšio aspektu ir tvirtino, kad ne jo, o ekskavatorių vairavusio B. S. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo eismo įvykio bei padarinių priežastis, nes pastarasis netikėtai staiga prieš jį iš kelkraščio įvažiavo į pirmąją eismo juostą sudarydamas kliūtį, dėl ko jis (kaltinamasis) nebegalėjo išvengti susidūrimo. Kiti eismo įvykio dalyviai – O. G. ir B. S. kategoriškai tvirtino, kad ekskavatorius prieš smūgį važiavo pirmąja eismo juosta ir nedarė jokių staigių manevrų.

Šie proceso dalyvių parodymų prieštaravimai buvo pašalinti teisminio nagrinėjimo metu paskyrus ir atlikus Eismo įvykio ekspertizę, kuri tik patvirtino, kad būtent kaltinamojo veiksmai - saugaus atstumo nesilaikymas nuo priekyje važiavusios transporto priemonės bei savalaikis nestabdymas, - nulėmė eismo įvykį.

2018-07-25 Eismo įvykio ekspertizės akto Nr. 11-531 (18) išvadoje nurodoma, kad transporto priemonių susidūrimas jvyko abiem sunkiasvorėms transporto priemonėms būnant pirmoje eismo juostoje, kaltinamojo vairuotam ir prieš susidūrimą efektyviai stabdytam krovininiam automobiliui judant iš kairės į dešinę, o lygiagrečiai kelio išilginei ašiai arba artimai jai važiavusiam ekskavatoriui, tikėtina, nekeičiant važiavimo krypties. Darant prielaidą, kad buvusioje kelio eismo situacijoje ekskavatorius įvažiavo į pirmą eismo juostą iš kelkraščio, krovininio automobilio vairuotojas, važiavęs apskaičiuotu 90 km/h greičiu, mažindamas važiavimo greitį iki priekyje jo lėčiau važiavusio ekskavatoriaus, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo. Krovininio automobilio vairuotojo D. Ž. veiksmai, - važiuodamas pirma eismo juosta jis laiku nemažino važiavimo greičio iki priekyje jo ta pačia kryptimi lėčiau važiavusio ekskavatoriaus, ko pasėkoje su juo susidūrė, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga.

Ekspertas išvadoje nurodo tokį tikėtiną transporto priemonių susidūrimo mechanizmą: Savanorių pr., keliu Vilnius - Kaunas - Klaipėda, Vilniaus m. centro kryptimi važiavo ekskavatorius „JCB 3CX", kurį vairavo B. S.. Tuo metu iš paskos didesniu greičiu ta pačia kryptimi važiavo krovininis automobilis „VolvoFM9" vairuojamas D. Ž. bei automobilis „Audi A3", vairuojamas O. G.. Šio kelio 296,5 km pirma eismo juosta apie 0,4 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešinio krašto apie 90 km/h greičiu važiavęs krovinis automobilis „Volvo FM9" buvo efektyviai užstabdytas bei nusukinėjamas į dešinę. Stabdomas „Volvo FM9"atsitrenkė į priekyje jo lėčiau pirma eismo juosta (ne didesniu kaip 0,7 m nuo važiuojamosios dalies dešinio krašto) važiavusiu ekskavatoriumi „JCB 3CX". Krovininis automobilis „Volvo FM9" priekinės dalies kaire puse atsitrenkė į ekskavatoriaus „JCB 3CX" galinę dešinę dalį. Po smūgio krovininis automobilis „Volvo FM9" dar persislinko į priekį, o po to buvo sustabdytas plane užfiksuotoje padėtyje. Nuo smūgio į galinės dalies dešinę pusę ekskavatorius pasisuko prieš laikrodžio rodyklę, pakeitė savo judėjimo kryptį į kairę, pradėjo svirti ant dešinio šono, dėl ko kairieji ratai kilo nuo asfalto, o apkrautas galinis dešinys ratas paliko pėdsaką ant važiuojamosios dalies. Pakeitęs važiavimo kryptį bei svirdamas ekskavatorius kontaktavo su kairiau jo didesniu greičiu važiavusiu automobiliu „Audi A3", dėl ko jį apgadino. Vėliau ekskavatorius nuvirto ant dešinio šono, paslydęs atsitrenkė į atitvarą bei persislinko į plane užfiksuotą padėtį. Po kontakto su ekskavatoriumi automobilis „Audi A3" dar pajudėjo į priekį bei buvo užstabdytas užfiksuotoje padėtyje (b.l. 21-27, t. 2).

Baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų kaltės forma pasireiškia neatsargumu, ši nusikalstama veika padaroma dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo.

D. Ž. nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Jis vairavo sunkiasvorę, be to, dar ir pakrautą transporto priemonę akivaizdžiai dar stokodamas vairavimo patirties ir, be to, atidumo. Važiuodamas dideliu greičiu jis neįvertino savo ir priešais jį žymiai lėčiau važiavusios lėtaeigės transporto priemonės greičių, nesilaikė saugaus atstumo, kad stabdydamas galėtų išvengti susidūrimo. Eismo įvykis atsitiko dienos metu, gero matomumo kelyje, esant nedideliam eismo intensyvumui, kaltinamajam turėjus galimybę iš toli matyti eismo situaciją priekyje. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje kelio atkarpoje vairuotojo atidumas ir dėmesys turėjo būti sutelkti būtent eismo situacijos priekyje ypatumų vertinimui bei tuo pagrindu saugaus, neprieštaraujančio Kelių eismo taisyklėms elgesio kelyje būdo pasirinkimui.

Kaltinamojo D. Ž. padaryta veika, vertinant ją pagal sunkiausią iš padarinių, t.y. sunkų L. K. sveikatos sutrikdymą, atitinka BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Veikos kvalifikacija teisinga.

Dėl bausmės

D. Ž. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Apibendrinant, kaltinamajam skirtina lengviausia baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Kitos sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra susijusios su laisvės atėmimu (areštas ir terminuotas laisvės atėmimas). Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, be kita ko, ir į nukentėjusiųjų išsakytas nuomones, pastarosios bausmių rūšys kaltinamajam būtų pernelyg griežtos.

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 5 punkto redakcija numatė, kad už neatsargų nusikaltimą gali būti paskirta iki 225 MGL dydžio bauda (Nr. XII-1871, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-10, i. k. 2015-11240). Šiuo metu galiojanti minėto straipsnio redakcija už neatsargaus nusikaltimo padarymą numato griežtesnę atsakomybę - nuo 20 iki 750 MGL dydžio baudą (Nr. XIII-653, 2017-09-28, paskelbta TAR 2017-10-05, i. k. 2017-15859). Taikytina nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio redakcija, nes pagal Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatas, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, jei jis nėra griežtesnis ar kitaip sunkinantis asmens padėtį, lyginant su baudžiamuoju įstatymu, galiojančiu jo taikymo metu.

Nusikalstamos veikos padarymo metu ir iki 2018-01-01 bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (t.y. tapatus Minimaliam gyvenimo lygiui rodiklis) buvo 37,66 Eur (patvirtintas Vyriausybės 2008 10 14 nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo").

Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

D. Ž. nusikalstamą veiką padarė turėdamas bei naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamajam tebuvo 21 metai ir tai yra minimalus amžius (su išimtimi), nuo kurio galima įgyti teisę vairuoti sunkiasvores transporto priemones. Nusikalstama veika padaryta vairavimo patirties dar neturinčiam kaltinamajam būnant itin neatidžiam bei neatsargiam. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad 2014 metais D. Ž., būdamas vos aštuoniolikos metų, jau buvo baustas administracine tvarka už grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – ženklų leistino greičio viršijimą ( b.l. 84) ir, nors bylos medžiagoje tokių duomenų nėra, tačiau kaltinamasis pats nurodė, kad teisę vairuoti dėl padaryto pažeidimo jis jau buvo praradęs, todėl teko perlaikyti vairuotojo egzaminą. Visa tai rodo, kad kaltinamojo elgesys kelyje stokoja vairavimo rizikos bei atsakomybės suvokimo.

Teismas skiria D. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę, uždrausdamas jam naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis B. S. civilinio ieškinio nereiškė, nes visą patirtą žalą jam atlygino draudikas.

Nukentėjusysis L. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo draudikui „IF P&C Insurance AS“ ir už kaltinamojo D. Ž. padarytą žalą atsakingam jo vairuotos transporto priemonės savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“. L. K. prašė priteisti: 396,95 Eur turtinės žalos iš draudiko, kurią sudaro: 198,61 Eur jį ligoninėje lankiusios O. G. turėtos išlaidos kurui, 56,62 Eur išlaidos papildomam maistui, 52,53 Eur išlaidų medikamentams, 200 Eur avarijos metu sugadintų rūbų kaina. Taip pat prašė priteisti 1500 Eur neturtinės žalos iš draudiko „IF P&C Insurance AS“ ir 25000 Eur neturtinės žalos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teisiamojo posėdžio metu L. K. ieškininius reikalavimus sumažino draudiko kompensuotų išmokų suma, t.y. 23,27 Eur už medikamentus, 200 Eur už sugadintus rūbus ir 300 Eur neturtinės žalos kompensacija. Jis prašė priteisti iš draudiko 284,49 Eur turtinės žalos ir 1200 Eur neturtinės žalos bei iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 25000 Eur neturtinės žalos. Tuo atveju, jei draudikas išmokėjo maksimalią neturtinės žalos sumą, reikalavimą atlyginti 1200 Eur neturtinės žalos sumą prašė nukreipti į UAB „(duomenys neskelbtini)“.

L. K. paaiškino, kad nuskausminamuosius ir raminamuosius medikamentus, kurie kainavo 52,53 eurus, jis pirko savo nuožiūra. Išrašant iš ligoninės jam buvo nurodyta vaistus vartoti pagal poreikį. Ligoninėje jį kasdien lankė O. G., kurui ji išleido 198,61 Eur. Jam būnant ligoninėje ji taip pat pirko jam maistą, maistui išleido 56,62 Eur. Šių išlaidų jis O. neatlygino. Tai buvo vaisiai ir kiti maisto produktai, kurie padeda stiprinti sveikatą. Ligoninėje galėjo pats pavalgyti paskutinėmis dienomis, tris pirmąsias paras buvo be sąmonės. Po avarijos tapo išsiblaškęs, sutriko jo dėmesys, jam dažnai skauda galvą, laukia dar viena galvos operacija, nes kaukolėje liko ertmė. Kartais nuo stipraus galvos skausmo jam tenka išgerti iškart 2-3 tabletes. Dėl patirtos traumos jam teko nutraukti krepšinio trenerio specialybės studijas Lietuvos sporto universitete, nes negali susikaupti, sutriko atmintis. Taip pat jis nebegali sportuoti, nes tai nesaugu. Jokių dokumentų apie tai teismui neteiks. Šiuo metu jis dirba, nors dėl patiriamo streso bei jį lydinčio kasdienio galvos skausmo jam teko nutraukti darbą pirmoje darbovietėje.

Dėl turtinės žalos ieškininio reikalavimo

L. K. ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atmetamas konstatuojant, kad ją visą nukentėjusiajam atlygino draudikas, išmokėjęs 23,27 Eur už papildomai pirktus vaistus ir 200 Eur už eismo įvykio metu sugadintus drabužius. Nukentėjusiojo nurodomos išlaidos kurui – 198,61 Eur, taip pat likusios neatlygintos 29,26 Eur išlaidos vaistams bei papildomam maitinimui jam būnant ligoninėje išleisti 56,62 Eur, yra ne L. K., o O. G. išlaidos, todėl L. K. neturi reikalavimo teisės į šių išlaidų atlyginimą. Antra vertus, O. G., kuri šiame procese taip pat yra nukentėjusioji bei civilinė ieškovė, teisme nurodžius, jog iki avarijos ji išlaikė L. K., o dabar juos sieja partnerystės santykiai – jie yra pora, kartu gyvena bei turi bendrą biudžetą, teismas pasisako ir dėl pastarųjų ieškininių reikalavimų. Yra prašoma bemaž 200 Eur kuro išlaidų už penkių dienų O. G. vežiojimą lengvuoju automobiliu iš Kauno į Vilnių ir atgal lankyti ligoninėje buvusio L. K., apmokant dar ir ją vežiojusio jos brolio atvykimą kaskart iš Prienų į Kauną. Teismo požiūriu, tokio dydžio išlaidos nebuvo būtinos ir, jei O. G. išties turėjo poreikį kasdien L. K. lankyti ligoninėje Vilniuje, ji galėjo pasirinkti kur kas ekonomiškesnį važinėjimo iš Kauno į Vilnių būdą, pavyzdžiui, važiuoti visuomeniniu transportu, juolab, kad ji, kaip teigė, tuo metu atostogavo. Ieškininis reikalavimas atlyginti 23,27 Eur už papildomai pirktus vaistus nepagrįstas poreikiu juos pirkti. Pažymėtina, kad nukentėjęs L. K. proceso metu išvis neteikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę išėjus iš ligoninės, apie apsilankymus pas gydytojus, išrašytus vaistus ar pan., todėl nėra pagrindo sieti O. G. galbūt pirktus vaistus su L. K. gauta trauma, juolab, kai iš pirkimo čekių matyti, kad buvo pirkti su trauma net ir nesusiję širdies lašai, dantų priežiūros priemonės ir kt. Kaip minėta, visas pagrįstas sietinas su gauta trauma išlaidas medikamentams 23,27 Eur sumoje L. K. atlygino draudikas. Ieškininis reikalavimas atlyginti išlaidas L. K. pirktam maistui yra grindžiamas teikiamais pirkimo čekiais. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusiajam L. K. ligoninėje, kurioje jam buvo teikiamas maitinimas, ar iš jos išrašius buvo paskirtas ar rekomenduotas papildomų išlaidų reikalavęs ir jas pateisinantis koks nors specialus, dietinis, pagerintas ar papildomas maitinimas. Be to, iš pirkimo čekių matyti, kad pirktų maisto produktų asortimento gana ženklią dalį, be kita ko, sudaro saldumynai, be to, pirkto maisto kiekiai, teismo vertinimu, peržengia nuosaikumo ribas, juolab, kai yra žinoma, kad sunkios galvos traumos operaciją patyręs L. K. pirmąsias dienas buvo komos būsenoje ir pats pavalgyti sugebėjo tik paskutines dienas ligoninėje. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atlyginamos tik būtinos, įprastos, vidutinės, nuosaikumo ribų neperžengiančios išlaidos. Šiuo atveju, visas jas L. K. atlygino draudikas.

Nukentėjusioji O. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo draudikui „IF P&C Insurance AS“ ir už kaltinamojo D. Ž. padarytą žalą atsakingam jo vairuotos transporto priemonės savininkui - UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašydama priteisti: 33,98 Eur turtinės žalos iš draudiko, 5000 Eur neturtinės žalos iš draudiko ir 1000 Eur neturtinės žalos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teisiamojo posėdžio metu O. G. paaiškino, kad eismo įvykio metu buvo sugadinti jos drabužiai. Jos prašoma 33,98 Eur suma yra naujų nupirktų drabužių - džinsų ir tunikos kaina (pridedami čekiai). Tokius drabužius ji vilkėjo eismo įvykio metu. Kelnės įvykio metu buvo suplėšytos. Draudikui ji siuntė savo ir L. K. kruvinų drabužių nuotraukas ir tuos drabužius ji turi namuose iki šiol. Šiai dienai iš draudiko ji yra gavusi tik 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą, todėl šia suma - iki 5800 Eur mažina ieškinį reikalavimą dėl neturtinės žalos, kurią visą prašo išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo atveju, jei draudikas jau yra išmokėjęs maksimalią neturtinės žalos sumą. Neturtinė žala jai pasireiškė sveikatos pablogėjimu. Po įvykio jai atsinaujino jau buvę išgydyti širdies, skrandžio, žarnyno sutrikimai. Jai atsirado nerimas, baimė vairuoti, ypač, kai reikia prasilenkti su sunkiasvorėmis mašinomis, atsirado psichologinių problemų. Po įvykio ji atsisakė medicininės pagalbos, kurią siūlė atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, tačiau ji taip pat buvo sužalota - jai buvo nubrozdintos ir supjaustytos kojos ties keliais, rankos, supjaustytas veidas dešinėje pusėje. Ji nesigydė ir vėliau, nedarbingumo neėmė, nes tuo metu atostogavo. Žaizdos sugijo. Po avarijos dėl patirto streso negalėdama vairuoti ji kasdien turėjo lankyti reanimacijoje gulėjusį L. K., todėl visas penkias dienas kasdien ją vežiojo jsbrolis. Jis iš Prienų važiuodavo pas ją į Kauną, o po to ją veždavo į Vilnių. Degalams ji išleido apie 200 eurų, šią sumą įrašė į L. K. ieškinį, nors turėjo įrašyti į savo. Neturtinė žala pasireiškė ir patirtu šoku, kai avarijos metu buvo sunkiai sužalotas jos draugas, kuriuo ji iki šiol rūpinasi. Su L. K. juodu yra pora, bendrauja apie trejus metus, iki įvykio jie gyveno atskirai, o po įvykio apsigyveno kartu, nes jai reikėjo L. slaugyti, ji L. išlaikė. Dabar L. pradėjo dirbti ir jų biudžetas bendras. Jai tenka padėti L. iki šiol, nes jis neturi kas juo pasirūpintų. L. mama gyvena užsienyje, tėvo jis neturi. Ji gyvena Kaune ir Marijampolėje, yra dėstytoja.

Dėl turtinės žalos

O. G. ieškininis reikalavimas atlyginti jai už eismo įvykio metu sugadintus drabužius – džinsus ir tuniką, priteisiant jos nusipirktų naujų analogiškų drabužių kainą 33,98 Eur, atmestinas, nes civiline ieškovė neįrodė, kad patyrė tokio pobūdžio žalą. Nors O. G. teisme tvirtino, jog iki šiol turi tuos drabužius, kuriuos vilkėjo eismo įvykio metu, ji teismui nepateikė apžiūrai nei pačių drabužių, nei jų nuotraukų, iš ko galima būtų spręsti apie jų galbūt nebetinkamumą toliau dėvėti. Prašydama atlyginti šias išlaidas, tokių duomenų, kaip matyti iš draudimo bendrovė „IF P&C Insurance AS“ atsiliepimo į civilinį ieškinį, ji nepateikė ir draudikui (b.l. 164, t. 2). Teismas atkreipia civilinės ieškovės dėmesį į tai, kad civiliniam ieškovui privalu ne tik deklaratyviai nurodyti patirtos žalos dydį, bet ir tenka pareiga žalą pagrįsti - įrodyti. Vien naujų drabužių įsigijimo faktas niekaip neįrodo nei patirtos žalos fakto, nei jo dydžio.

Dėl neturtinės žalos ieškininių reikalavimų

Draudimo bendrovė „IF P&C Insurance AS“ pateikė teismui pranešimą apie išmokėtas draudimo išmokas bei atsiliepimus į ieškinius (b.l. 130, 164, 165, t. 2 ), iš kurių matyti, kad draudikas dėl šio draudiminio įvykio yra išmokėjęs tokias neturtinės žalos sumas: 1000 Eur B. S., 3800 Eur L. K. ir 200 Eur O. G.. Taigi draudikas daugiau prievolių pagal ieškinius dėl neturtinės žalos neturi, nes jau išmokėjo civiliniams ieškovams maksimalią įstatymo nustatytą 5000 Eur neturtinės žalos sumą, todėl pareiga atlyginti neturtinę žalą šiuo atveju kyla kaltinamajam ar už jo veiksmus materialiai atsakingam asmeniui. Šiuo atveju ieškiniai reiškiami už kaltinamojo D. Ž. veiksmus atsakingam tuometiniam jo darbdaviui – UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pažymėtina, kad tiek L. K., tiek O. G. ieškininiai reikalavimai dėl neturtinės žalos buvo tik deklaratyvaus pobūdžio, nors tokie neturtinės žalos argumentai, kaip pablogėjusi L. K. sveikata, sutrikęs dėmesys ir to pasekmė – studijų nutraukimas bei darbo vietos pakeitimas ar atsinaujinusios senos O. G. ligos, įskaitant galbūt ir psichologinės pagalbos poreikį, galėtų, tad, ir turėtų būti pagrįsti tiek medicinine, tiek kita faktine dokumentacija. Civiliniai ieškovai proceso metu turėjo pakankamai laiko teikti ieškinius pagrindžiančius duomenis ir teismo buvo raginami tą daryti, tačiau nurodė, kad jokių duomenų neteiks.

Teismas, spręsdamas dėl L. K. patirtos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į tai, kad traumos pasekmės jį gali lydėti ateityje. L. K. patyrė sunkią chirurginę intervenciją, teigė, kad jam reikalinga dar viena galvos operacija (duomenų, kad ji jau buvo atlikta nukentėjusysis neteikia). Nukentėjęs yra dar labai jauno amžiaus ir neatmestina didelė tikimybė, kad buvusios traumos pasekmės ateityje ribos jo tiek studijų, tiek darbo ar laisvalaikio pasirinkimų galimybės. L. K. gyvenimas dėl sunkios traumos buvo ilgą laiką dezorganizuotas, jam reikėjo priežiūros, reabilitacijos. Visa tai yra neturtinė žala. Antra vertus, teisminio proceso metu L. K. išvaizdoje ar elgesyje teismas nepastebėjo nieko akivaizdaus, kas bylotų apie praeityje jo patirtą sunkią traumą.

Apibendrinant, L. K. patirtos neturtinės žalos mastą teismas vertina iš viso 10000 Eur suma ir, atskaičius jam draudiko jau išmokėtą 3800 Eur sumą, priteisia likusią žalos dalį, t.y. 6200 Eur iš civilinio atsakovo - UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Taip pat teismas O. G. pripažįsta patyrus neturtinę žalą, kuri pasireiškė neabejotinai dideliu stresu paties eismo įvykio metu ir vėliau patirtais nenumatytais rūpesčiais bei įprasto gyvenimo dezorganizacija. Vis dėlto, O. G. įvykio metu sužalojimų nepatyrė, ji neteikė ir duomenų, kad dėl atsiradusių išgyvenimų ji kreipėsi dėl medicininės ar psichologinės pagalbos. Teismas, O. G. neturtinę žalą vertindamas 500 Eur suma, priteisia jai iš civilinio atsakovo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ likusią draudiko neatlygintą 300 Eur neturtinės žalos kompensaciją.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų ir tyrimui reikšmingų daiktų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas nusprendė:

pripažinti D. Ž. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje ir paskirti 100 Minimalių gyvenimo lygių, tai yra 3766 Eur (trys tūkstančiai septyni šimtai šešiasdešimt šeši eurai) dydžio baudą.

Taikyti D. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vienerius metu ir šešis mėnesius naudotis visa apimtimi įgyta teise vairuoti kelių transporto priemones.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomųjų priemonių D. Ž. neskirti.

Išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6200 Eur (šeši tūkstančiai du šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimą L. K..

Išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 300 Eur (trys šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimą O. G..

L. K. ir O. G. civilinius ieškinius dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, atmesti.

Kompaktinis diską su portalo „Delfi“ nuotraukomis palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.