Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Gediminui Žliobai, tretiesiems asmenims G. V., I. B., S. M., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei D. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos N. V. pareiškimą tretiesiems asmenims G. V., I. B., K. B., S. G., S. M., L. V., I. V., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliui Jonui Petrikui, antstolei Vidai Daugirdienei dėl bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo S. M. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog nepritaria pareiškėjos prašymui, prašo netenkinti. Paaiškino, jog tretysis asmuo savo solidarios skolos dalį yra padengęs.

Kiti tretieji asmenys atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė, nenurodė nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-369/2009 pareiškėja pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, jai skirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 6 mėnesiams, patenkinus Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį, priteista iš pareiškėjos, K. B., I. V., I. B., S. M. solidariai 122358,32 Lt; Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka peržiūrėjo minėtą nuosprendį – 2011 m. sausio 17 d. nuosprendžiu iš dalies patenkino apeliacinius skundus, nusprendė pareiškėjai paskirti laisvės apribojimo bausmę 1 metams; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-526/2010 pareiškėja pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, jai skirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams, patenkinus Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį, nuspręsta iš pareiškėjos, K. B., S. G., L. V., I. V. solidariai priteisti 76675,87 Lt ir 95694,76 Lt. Bendra solidarios prievolės suma – 294728,95 Lt. Dalis įsipareigojimų įvykdyta, todėl likusią skolinių įsipareigojimų dalį sudaro – 273231,82 Lt.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (LR FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. LR FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.

Taigi fizinio asmens bankroto paskirtis yra atkurti tik sąžiningo fizinio asmens mokumą, todėl vertinti asmens gebėjimą vykdyti prisiimtas prievoles būtina itin atidžiai. CK 1.5 straipsnis įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas teisėje reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąžiningas. Tokiu būdu, vertintinas asmens elgesys pagal objektyvius bei subjektyvius kriterijus. Viena iš reakcijos formų į piktnaudžiavimą subjektine teise – atsisakymas ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

Dėl pareiškėjos nemokumo.

LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos, iš kurių bent vienai sąlygai esant, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. LR FABĮ 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Taigi fizinio asmens nemokumui konstatuoti reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas ir fizinis asmuo negali įvykdyti šių skolinių įsipareigojimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Be to, pripažįstama, kad nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1628-345/2013).

Pareiškėja savo nemokumą grindžia nurodydama, jog gaunamų pajamų nepakanka skoliniams įsipareigojimams vykdyti, nurodo, jog pradelstų įsiskolinimų bendra suma 273231,82 Lt, kas daugiau kaip 10 kartų viršija 25 MMA.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos skolinius įsipareigojimus sudaro: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos - solidari skola 122358,32 Lt (skolos likutis 93332,25 Lt), solidari skola 76675,87 Lt, solidari skola 95694,76 Lt; antstoliui Jonui Petrikui 7528,94 Lt vykdymo išlaidos. Pažymėtina, kad CK 6.9 straipsnis numato, jog solidarią pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, jei ko kito nenumato įstatymai ar sutartis. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, pareiškėjai padengus visą ar dalį skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai, ji įgytų reikalavimo teisę į dalies šių sumų grąžinimą iš bendraskolių. Atsižvelgiant į prievolės pobūdį, skolos išieškojimas gali būti vykdomas ne tik iš N. V., skola gali būti išieškota ir iš K. B., I. V., I. B., S. M., S. G., L. V.. Todėl teismas pripažįsta nepagrįstu pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad jos įsipareigojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai sudaro 294728,95 Lt. Pagal 2009-04-24 nuosprendį solidariai iš pareiškėjos, K. B., I. V., I. B., S. M. priteista 122358,32 Lt, pareiškėjai tenkanti prievolės dalis – 24471,66 Lt. Pagal 2010-03-24 nuosprendį iš pareiškėjos, K. B., I. V., L. V., S. G. solidariai priteisti 76675,87 Lt, iš pareiškėjos, K. B., I. V., S. G. priteista solidariai 95694,76 Lt, pareiškėjai tenkanti dalis – 15335,17 Lt + 23923,69 Lt, kas sudaro 39258,86 Lt. Taigi bendra pareiškėjos įsiskolinimo suma Valstybinei mokesčių inspekcijai – 63730,52 Lt. Bendrai sudėjus minėtą sumą ir vykdymo išlaidas antstoliui Jonui Petrikui, pareiškėjos skolinių įsipareigojimų sumą sudaro 71259,46 Lt. Atkreiptinas dėmesys, jog dalis 122358,32 Lt sumos jau yra padengta, pareiškėja nurodo, jog likutį sudaro 93332,25 Lt, vadinasi pareiškėjos įsiskolinimas atitinkamai yra dar mažesnis. Teismo posėdžio metu I. B. paaiškino, jog S. M. yra sumokėjęs dalį žalos valstybei apie 28000,00 Lt, be to I. B. taip pat moka kiekvieną mėnesį po 200,00 Lt, taigi pareiškėjos skoliniais įsipareigojimai dar labiau sumažėja. Teismų praktika fizinio asmens bankroto bylose formuojama ta linkme, kad net skolos sumai esant didesnei nei 25 MMA, bankroto byla asmeniui neturėtų būti keliama, jei skolos suma vertinant bendrąją prasme, nėra kritinė (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1628-345/2013). Pareiškėja teigia, jog jos gaunamas pajamas sudaro 1117,00 Lt atskaičius mokesčius, nekilnojamojo, kilnojamojo turto, kito turto – akcijų ar vertybinių popierių neturi. Su sutuoktiniu turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką M. V., gim. 2010-04-01, taip pat bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas pateikė teismui pažymą, jog šiuo metu pareiškėja laukiasi antrojo vaiko. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog pareiškėja praktiškai nedirbo laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2013 m., t.y. buvo motinystės atostogose, tačiau pati pareiškėja nurodo, jog sutuoktinis dengia didžiąją dalį būtinųjų šeimos poreikių tenkinimo išlaidų, be to pareiškėja šiuo metu dirba, yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, todėl turi visas galimybes susirasti geriau apmokamą darbą, kelti savo kvalifikaciją, priešingas aplinkybes įrodančių įrodymų nepateikta. Pažymėtina, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję, tačiau aukščiau išdėstytos aplinkybės, neleidžia daryti išvados, kad pareiškėja yra visiškai nemoki, o jos finansinė būklė yra kritinė. Vien tos aplinkybės, jog pareiškėja augina vaiką, neturi nekilnojamojo, kilnojamojo turto, savaime nėra pagrindas pripažinti pateisinančiomis, bei objektyviomis priežastimis, leidžiančiomis išvengti ar nevykdyti skolinių įsipareigojimų, juo labiau, jog yra nustatyta, kad pareiškėja nėra vienintelė skolininkė pagal prievoles, gyvena santuokoje, sutuoktinis prisideda prie šeimos išlaikymo, jokių kitokio pobūdžio įsiskolinimų ar įsipareigojimų pareiškėja neturi.

Dėl pareiškėjos sąžiningumo

LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos, iš kurių bent vienai sąlygai esant, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Viena iš minėtų sąlygų – paaiškėja, jog fizinis asmuo nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog pareiškėja prašo iškelti bankroto bylą dėl skolinių įsipareigojimų, kurie atsirado dėl teismo nuosprendžiais baudžiamosiose bylose patenkintų ieškinių. Baudžiamosiose bylose pareiškėja pripažinta kalta už tai, jog veikdama organizuotoje grupėje, iš anksto su kitais nariais apgaule ir sukčiaujant sutarė apskaičiuoti ir mokėti PVM, tokiu būdu užvaldė Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas. Nors 2012 m. vasario 3 d. Lietuvos Respublikos prezidento dekretu Nr. 1K-951, buvo patenkintas paryškėjos prašymas dėl malonės suteikimo ir pareiškėja atleista nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, tačiau pareiškėjos skolinius įsipareigojimus sudaro nuosprendžiais priteista žala valstybei, kuri atsirado iš atsakovės neteisėtų veiksmų. Akivaizdžiai matyti, jog pareiškėja nėra bausta už LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytus nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, tačiau pareiškėja nuteista už kvalifikuotą sukčiavimą. Pareiškėjai tenkanti prievolės dalis, viršijanti 25 minimalias mėnesines algas, atsirado kaip pareiškėjos atliktų neteisėtų veiksmų pasekmė, todėl tarp pareiškėjos atliktų nusikalstamų veikų ir jos nemokumo yra tiesioginis ryšys. Teismai nuosprendžiuose pripažino, jog pareiškėja su kitais asmenimis apgaule įgijo valstybės turtą – pinigines lėšas, dėl ko padaryta didelio masto žala valstybei. Darytina išvada, jog pareiškėjos skolinių įsipareigojimų atsiradimo priežastis yra pačios pareiškėjos nusikalstami veiksmai, dėl ko savaime darytina išvada, jog pareiškėja yra nesąžininga.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, remiantis pareiškėjos pateiktais įrodymais nėra pagrindo, konstatuoti, kad pareiškėja yra nemoki, kad jos finansinė būklė yra kritinė ir ji iš esmės negali vykdyti skolinių įsipareigojimų. Darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė, jog jos kaip fizinio asmens būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalies nurodytą būklę. Be to, nustatyta, jog pareiškėja yra nesąžininga, kadangi tarp jos skolinių įsipareigojimų ir jos atliktų nusikalstamų veikų yra tiesioginis ryšys. Teismo nuomone, bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai prieštarautų LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos N. V. pareiškimas iškelti bankroto bylą netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 1, 4 punktais, teismas

nutaria:

pareiškėjos N. V. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinti.

Atsisakyti N. V. iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.