- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-08-02
- Bylos Nr.
- e1-396-853/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21447-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Kaltinamasis
- P. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Sigito Bružo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, baustas administracine tvarka, teistas 10 kartų, paskutinį kartą teistas Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. birželio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę sumažintą 60 parų arešto bausmę, bausmę atlikęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. K. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams, o būtent 2023 m. birželio 12 d. apie 13.40 val., (duomenys neskelbtini), nuosavo namo kieme, konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 3,54 prom. girtumas), vieną kartą su plytele sudavė savo motinai R. K. į dešinės rankos alkūnę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką su ta pačia plytele sudavė vieną kartą savo broliui V. K. į dešinę ausį, taip padarydamas jam dešinės ausies kaušelio muštinę žaizdą, kas sukėlė V. K. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.
P. K. apklaustas įtariamuoju kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su mama R., tėvu P. ir broliu V. Jo atžvilgiu yra buvę ikiteisminiai tyrimai dėl to, kad smurtavo prieš savo šeimos narius. Dėl to jam buvo paskirta bausmė- areštas, kurį atliko. Savo šeimos narių dėl tokio savo elgesio atsiprašė, jie jam atleido ir vėl jie visi toliau kartu gyveno. 2023 m. birželio 12 d. nuo ryto, tiksliai laiko negali pasakyti, jis, mama R. ir brolis V. pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Gėrė alų 6 laipsnių stiprumo. Kiek alaus išgėrė negali pasakyti, bet daug. Tėvo P. namuose nebuvo, jis yra ligoninėje. Iš pradžių alų gėrė jo kambaryje, po to virtuvėje, o vėliau išėjo į lauką į pavėsinę, kur toliau gėrė alų. Nežino dėl ko tarp jo ir jo šeimos narių, t. y. mamos ir brolio įvyko žodinis konfliktas, jau buvo stipriai girtas dėl to nepamena. Pamena, kad jis buvo prie triušių būdos ir paėmė prie jos buvusią krosnies plytelę ir ja trenkė broliui, pamena pataikė jam į ausį, tik nepamena kurią. Nepamena, kad vieną kartą iš plytelės sudavė savo motinai R. į dešinės rankos alkūnę, gal ir sudavė, gal ir galėjo taip būti, bet dėl didelio girtumo to nepamena, bet neatmeta tokios galimybės, kad galėjo taip pasielgti. Nori pasakyti, kad savaitę laiko, diena iš dienos, geria alų dėl to taip pradėjo konfliktuotai elgtis. Dėl to, kad savo šeimos nariams sukėlė fizinį skausmą gailisi.
Kaltinamojo P. K. kaltė be jo paties kaltės visiško pripažinimo, grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:
- 2023 m. birželio 12 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad V. K. pranešė, jog kilus žodiniam konfliktui tarp brolio P. ir mamos, P. vieną kartą plytele sudavė mamai į dešinės rankos alkūnę, o po to ta pačia plytele sudavė jam vieną kartą į dešinę ausį. Patirtą skausmą įvertino 7 balais;
- 2023 m. birželio 12 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad R. K. pranešė, jog kilus žodiniam konfliktui tarp jos ir sūnaus P., P. vieną kartą plytele sudavė jai į dešinės rankos alkūnę, kas sukėlė jai fizinį skausmą;
- 2023 m. birželio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta rudos spalvos plytelė. Pridėtos foto lentelės;
- 2023 m. birželio 12 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėta V. K. dešinė ausis. Apžiūrint ausį matosi kruvina ausis, nuo ausies landos, skersai ausies kaušelį matosi apie 2 cm kirstinė žaizda. Pridėtos foto lentelės;
- 2023 m. birželio 12 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiskuota, jog apžiūrėta R. K. dešinė ranka. Apžiūrint R. K. ranką, ant dešinės rankos alkūnės matomas paraudimas, daugiau jokių matomų sužalojimų nenustatyta. Pridėtos foto lentelės;
- 2023 m. birželio 13 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog apžiūrėta plytelė, kuri yra molinis, rusvos spalvos, krosnies koklis. Objektas nesimetriškas, taip pat išgaubtas. Koklio matmenys: ilgis apie 18 cm, plotis apie 18 cm, aukštis apie 4.5 cm. Objekto įgaubtos pusės matmenys: ilgis apie 15 cm, plotis apie 15 cm, aukštis apie 3 cm. Objekto kraštai nuskilę. Kraujo, ar kitų darinių ant objekto nepastebėta. Pridėtos foto lentelės;
- 2023 m. birželio 13 d. nutarimu, kuriuo nutarta plytelę atiduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlio skyrių perduodant vyresniajai specialistei V. G.;
- 2023 m. birželio 12 d. alkoholio matuoklio duomenimis, kur užfiksuota, jog 14.21 val. P. K. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 3.54 prom. girtumas;
- 2023 m. birželio 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 861/2023 (04), kurioje užfiksuota, kad V. K. nustatyta dešinės ausies kaušelio muštinė žaizda. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio su kietu buku daiktu metu, tiek atsitrenkiant į kietą buką daiktą. Sužalojimas padarytas 1 trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. V. K. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu;
- 2023 m. birželio 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 849/2023 (04), kurioje užfiksuota, kad R. K. kūne sužalojimų nėra. Gautuose medicininiuose dokumentuose neužfiksuota jokių objektyvių sužalojimo žymių R. K. kūne;
- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo V. K. parodymais, kur jis apklaustas liudytoju parodė, kad P. K. yra jo brolis, sutinka duoti parodymus prieš savo brolį. Gali parodyti, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su mama R., tėvu P. ir broliu P. Su broliu P. sutaria labai gerai, bet kai pageria alkoholio daug dienų nesupranta ką daro, palieka agresyvūs, o kai išsiblaivo, gailisi dėl tokio elgesio. 2023 m. birželio 12 d. nuo ryto, tiksliai laiko negali pasakyti, jis mama R. ir brolis P. pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Gėrė alų 6 laipsnių stiprumo. Kiek alaus išgėrė negali pasakyti, bet daug. Tėvo P. namuose nebuvo, jis yra ligoninėje. Iš pradžių alų gėrė P. kambaryje, po to virtuvėje, o vėliau išėjo į lauką į pavėsinę, kur toliau gėrė alų. Jiems būnant pavėsinėje P. necenzūriniais žodžiais pradėjo pulti ant mamos, nežino, kas tada jam „susišvietė“. Jis supyko, kad jis taip negražiai ant mamos sako, dėl to jam pasakė, kad eitų miegoti, kad pamiegos ir toliau galės gerti alų. Dėl to P. labai supyko. Jis ėjo iš pavėsinės lauk ir už kažko užkliuvo ir dėl to griuvo kieme ant žemės. Griuvo netoli plytelės, kurią paėmęs ir atsistojęs trenkė mamai, pataikė mamai į alkūnę, nes mama rankomis dengėsi veidą. Tada jis puolė ginti mamą ir P. vieną kartą plytele trenkė jam, pataikė į dešinę ausį. Dėl tokio jo elgesio jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Po tokio brolio veiksmo jis nuėjo į namus ir iškvietė policiją. Atvyko ir policija ir greitoji. Greitoji pagalba jį nuvežė į Šiaulių Respublikinę ligoninę, kur ten jam susiuvo dešinę ausį. Brolis P. dėl tokio savo elgesio jo atsiprašė, jis jam atleido, jokių pretenzijų jam neturi;
- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusios R. K. parodymais, kur ji apklausta liudytoja parodė, kad P. K. yra jos sūnus, sutinka duoti parodymus prieš savo sūnų. Gali parodyti, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su vyru P. ir sūnumis P. ir V. Pasak jos, pas jų dažnai atvažiuoja policija dėl to, kad girti sūnūs sukonfliktuoja ir susimuša. 2023 m. birželio 12 d. nuo ryto, tiksliai laiko negali pasakyti, abu sūnūs vartojo alkoholinius gėrimus. Ji iš pradžių su jais alkoholio nevartojo. Kažkur po pietų, tiksliai laiko negali pasakyti, abu sūnus alkoholį išėjo vartoti į kieme esančią pavėsinę. Ji pas juos irgi nuėjo, jie gėrė alų 6 laipsnių stiprumo. Ji irgi kelias stiklines su jais išgėrė. Jiems būnant pavėsinėje jai į mobilųjį telefoną paskambino vyro sesuo N., su kuria kalbėjo. Ji jai pasakojo, kad broliui į ligoninę nuvežė rūbų. Nesuprato dėl ko P. necenzūriniais žodžiais ją pradėjo vadinti, jis dėl kažko supyko. Pakilo nuo suoliuko ir iš pavėsinės išėjo. Nematė, ar jis buvo nugriuvęs, bet atgal į pavėsinę parėjo rankoje nešinas plytelę, kuri prisimena buvo prie triušių būdos. Matė, kad jis nori jai plytele trenkti, dėl to, sėdėdama ant suoliuko, rankomis užsidengė veidą ir jis plytele jai pataikė į dešinę alkūnę. Dėl tokio jo elgesio jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tai pamatęs V. puolė ją ginti, ištempė V. į kiemą, kad jai daugiau nesuduotų. Tada P. laikydamas rankoje ta pačia plytele, kieme, trenkė V. pataikė į dešinę ausį. Po tokio sūnaus veiksmo jos su V. įbėgo į namus, užsirakino duris ir V. iškvietė policiją. Atvyko ir policija ir greitoji. Greitoji pagalba V. nuvežė į Šiaulių Respublikinę ligoninę, kur ten jam susiuvo dešinę ausį. Sūnus P. dėl tokio savo elgesio jos atsiprašė, ji jam atleido, jokių pretenzijų jam neturi.
BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo P. K. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis smurtavo prieš savo artimuosius giminaičius, t. y. 2023 m. birželio 12 d. apie 13.40 val., (duomenys neskelbtini), nuosavo namo kieme, kilus konfliktui vieną kartą su plytele sudavė savo motinai R. K. į dešinės rankos alkūnę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką su ta pačia plytele sudavė vieną kartą savo broliui V. K. į dešinę ausį, taip padarydamas jam dešinės ausies kaušelio muštinę žaizdą, kas sukėlė V. K. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.
Bylos aplinkybės yra aiškios, P. K. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis kaltę pripažino visiškai bei jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau nurodytų įrodymu visetu, t. y. tarnybiniais pranešimais dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiųjų V. K. ir R. K. parodymais, asmens apžiūros bei kitų objektų apžiūros protokolais, specialistų išvadomis taip pat kita byloje esančia medžiaga.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2023 m. liepos 19 d. apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis P. K. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokuroro siūloma bausmės rūšimi sutiko.
Kaltinamojo P. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 3.54 promilių girtumas) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas kaltinamajam P. K. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (padarytas vienas nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytą žalą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – anksčiau teismo teistas, taip pat ir už analogiškų veikų padarymą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, administracine tvarka anksčiau baustas, nevedęs, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, VšĮ Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas.
Teismas, atsižvelgęs į išvardintas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo P. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam P. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį, su kuria sutinka ir kaltinamasis – 45 parų areštą. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamajam ne pirmą kartą skiriama arešto bausmė, paskirtos arešto bausmės vykdymas neatidėtinas (BK 75 straipsnio 1 ir 8 dalys).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis P. K. prisipažino esantis kaltu dėl padarytos nuskalstamos veikos ir byla baigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam už šią veiką paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas P. K. laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. birželio 12 d. 14.20 val. iki 2023 m. birželio 13 d. 15.40 val. (dvi paras), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir laikytina, jog jis yra atlikęs dvi paras arešto bausmės.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo arešto bausmės pradėjimo vykdyti dienos.
P. K. 2023 m. birželio 13 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, o būtent rudos spalvos plytelė, kuri 2023 m. birželio 13 d. nutarimu perduota saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlio skyriui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikintina.
Kaltinamajam P. K. išaiškintina arešto bausmės atlikimo tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsniu, 140 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
P. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. K. skirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. birželio 12 d. 14.20 val. iki 2023 m. birželio 13 d. 15.40 val. (dvi dienas) ir laikyti, kad P. K. yra atlikęs 2 (dvi) paras arešto bausmės.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią, vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą, P. K. pradės atlikti arešto bausmę (ar bus sulaikytas).
P. K. 2023 m. birželio 13 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – rudos spalvos plytelę, kuri perduota saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlio skyriui, sunaikinti.
Išaiškinti P. K., kad jis ne vėliau kaip per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, esantį Trakų g. 10, Šiauliai.
Jei dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negalėtų per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 5 dalimi, nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.
Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti P. K.
Informuoti P. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.