Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9789-897/2018 pagal ieškovės T. V. ieškinį atsakovei O. J. B. dėl bendravimo su vaikaite tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9789-897/2018 iš dalies patenkino ieškovės T. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos laikiną ieškovės bendravimo su anūke E. A. B. tvarką:

I. T. V. kiekvieną savaitės ketvirtadienį nuo 19.30 val. iki 20.30 val. gali skambinti atsakovei O. J. B., kuri įpareigojama pakviesti dukrą E. A. B. prie telefono ir leisti dukrai E. A. B. pabendrauti telefonu su senele T. V..

Kitoje dalyje ieškovės prašymas atmestas.

I. A. skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė T. V. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9789-897/2018, prašydama pakeisti šią teismo nutartį, leidžiant ieškovei du kartus per mėnesį, kiekvieno mėnesio porinės savaitės šeštadienį ar sekmadienį, iš anksto suderinus konkrečią dieną su O. J. B. telefonu, nuo 12.00 val. paimti nepilnametę vaikaitę E. A. B. iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su jos motina sutartos vietos ir iki 17.00 val. pristatyti ją į vaikaitės E. A. B. gyvenamąją vietą ar į kitą su atsakove O. J. B. suderintą vietą. Teismui nusprendus, kad ieškovės siūloma bendravimo su vaikaite tvarka du kartus per mėnesį, kiekvieno mėnesio porinės savaitės šeštadienį ar sekmadienį nuo 12.00 val. iki 16.00 val. yra per intensyvi, savo iniciatyva nustatyti teismo nuožiūra tinkamiausią realaus bendravimo su vaikaite tvarką.

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė minimalią ieškovės bendravimo su vaikaite tvarką, nes vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia vaiko interesams. Byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti, kad ieškovė netinkamai atlieka ar atliko savo, kaip senelės, pareigas vaikaitei arba elgėsi jos atžvilgiu netinkamai. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su giminaičiais, o vaiko bendravimas su giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais giminaičiais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovei turi būti suteikta reali galimybė pasimatyti su vaikaite, o ne tik pakalbėti telefonu per savaitę vieną valandą.

Apeliantės manymu, jos vaikaitė yra veikiama atsakovės (savo motinos) nuomonės ir požiūrio į artimuosius giminaičius, nes tarp atsakovės ir jos sutuoktinio (ieškovės sūnaus) yra tarpusavio ginčai, atsakovė inicijavo jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą ir siekia iškeldinti sutuoktinį iš šeimos būsto, dėl to atsakovė pradėjo kartu riboti ir ieškovės bendravimą su vaikaite. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytas minimalus ieškovės bendravimas su vaikaite tik telefonu toliau gilins ieškovės ir jos vaikaitės atotrūkį, jų ryšys silpnės, kol galiausiai visiškai nutrūks, dėl to teismas turi siekti priešingų tikslų ir pritaikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones visa apimtimi.

Atsakovė atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti.

Atsakovė nurodė, kad ieškovės skundas pateikiamas tik formaliai, t. y. siekiant apskųsti visiškai teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, nenurodant teismo nutarties neteisėtumo ir / ar nepagrįstumo motyvų. Vien nesutikimas su teismo nutartimi nėra pagrindas skųsti pagrįstą ir teisėtą sprendimą bei nesudaro pagrindo tokią nutartį naikinti.

Atsakovė teigia, kad skundu prašoma pakeisti teismo nutartį ir papildyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą tokiu būdu, kuris visiškai sutaptų su ieškinio materialiuoju reikalavimu, nors teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog tokie reikalavimai yra negalimi ir turi būti atmestini. Laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti procesinio sprendimo įvykdymą, o ne sutapti su pareikštais reikalavimais.

Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais apie neva netinkamą atsakovės elgesį su dukteria ir jos nuteikinėjimą giminaičių atžvilgiu, laiko tokius argumentus melagingais, kurie nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Priešingai, bylos duomenys patvirtina pačios ieškovės netinkamą elgesį su anūke, sudarantį pagrindą atmesti ne tik skundą, bet ir ieškinį, dėl šių aplinkybių išvadą pateikė Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Atsakovė pažymi, kad pati ieškovė daugiau nei metus nebendravo su savo vaikaite, nors niekas jai nedraudė to daryti. Ieškinio pareiškimas susiję su tuo, kad ieškovės sūnus, kaip įtariamasis ikiteisminiame tyrime dėl dukters tvirkinimo, galbūt siekia per savo motiną (ieškovę) neteisėtai paveikti dukterį, nes pritaikius tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurias prašo ieškovė, dukteriai būtų leista lankytis pas ją namuose, kuriuose susitiktų ir su tėvu, nes šis šiuo metu ten gyvena. Tokios aplinkybės gali pakenkti ne tik vykstančiam ikiteisminiam tyrimui ir atsakovės dukteriai.

Atsakovė taip pat pažymi, kad skundo dalyje prašoma taikyti ne tas pačias laikinąsias apsaugos priemones, kurios buvo prašomos taikyti pirmosios instancijos teisme. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, dėl to jos negali būti nagrinėtos apeliacinės instancijos teisme, nes išeina iš už atskirojo skundo nagrinėjimo ribų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9789-897/2018, kuria pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo su vaikaite tvarkos nustatymo.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad nagrinėjamu atveju į teismą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo kreipėsi nepilnamečio vaiko (E. A. B.) senelė. Ieškinyje pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo su vaikaite tvarką. Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino iš dalies ir skundžiama nutartimi nustatė laikiną bendravimo tvarką, kuria ieškovei leidžiama kiekvieną savaitės ketvirtadienį nuo 19.30 val. iki 20.30 val. skambinti atsakovei O. J. B., kuri įpareigojama pakviesti dukrą E. A. B. prie telefono ir leisti dukrai pabendrauti telefonu su senele T. V.. Ieškovė nesutinka su teismo nustatyta minimalia bendravimo su vaikaite tvarka bei prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, papildant, jog ieškovei leidžiama du kartus per mėnesį, kiekvieno mėnesio porinės savaitės šeštadienį ar sekmadienį, iš anksto suderinus su atsakove, paimti nepilnametę vaikaitę iš atsakovės gyvenamosios vietos ar kitos su jos motina sutartos vietos ir iki 17:00 val. pristatyti ją į vaikaitės gyvenamąją vietą ar į kitą su atsakove suderintą vietą. Teismui nusprendus, kad ieškovės siūloma bendravimo (susitikimų) su vaikaite E. A. B. tvarka du kartus per mėnesį, kiekvieno mėnesio porinės savaitės šeštadienį ar sekmadienį yra per intensyvi, savo iniciatyva ir nuožiūra nustatyti tinkamiausią realaus bendravimo su vaikaite tvarką.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas visus su vaiku susijusius klausimus. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta vaiko teisė bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams, o CK 3.172 straipsnyje nustatyta, kad tėvai turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Taigi, artimi giminaičiai, o nagrinėjamu atveju senelė, turi teisę bendrauti ir matytis su anūke, jei tai neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams ar yra kitų reikšmingų aplinkybių.

Pažymėtina, kad šios bylos ypatumas yra tas, kad kaip matyti iš į bylą pateiktų dokumentų ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, tarp nepilnamečio vaiko E. A. B. tėvų (atsakovės O. J. B. ir S. B. B.) yra susiklostę itin konfliktiški santykiai. S. B. B. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalyje, t. y. jis įtariamas tuo, kad atliko tvirkinamuosius veiksmus savo nepilnametės dukters E. A. B. atžvilgiu. 2017 m. liepos 31 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos skyriaus nutarimu jam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas nebendrauti/neieškoti ryšių su O. J. B. ir E. A. B..

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose, atsižvelgė į kompetentingų institucijų išvadas, šalių interesų pusiausvyrą, prioritetą teikdamas būtent vaiko interesams. Sutiktina su padaryta išvada, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pakankamai duomenų apie faktines aplinkybes, kurios būtų reikšmingos nustatyti ne minimalią ieškovės su anūke bendravimo tvarką.

Į bylą pateikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) išvada) dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje pažymėta, kad pati nepilnametė E. A. B. nepageidauja matytis su senele, nebendrauja su ja nuo 2017 m. birželio, mergaitė teigė, kad senelė ant jos šaukia, keikiasi, bendrauja nenoriai. Be to, ji nenori važiuoti pas senelę, kadangi pas ją gyvena tėtis, o su tėčiu ji nenori bendrauti. VTAS nuomone, senelės ir vaikaitės ryšiui išsaugoti pakaktų bendrauti telefonu tam tikru nustatytu laiku, taip pat svečiuotis E. A. B. gyvenamojoje vietoje, išskirtinai atsižvelgiant į nepilnametės pareikštą nuomonę ir jos užimtumą. Šios išvados pagrįstumo ieškovė objektyviais įrodymais nepaneigė, nors ir teigė, jog būtent atsakovė atsakinga dėl konfliktinių santykių su ieškove ir pradėto ikiteisminio tyrimo jos sūnaus atžvilgiu (CPK 178 straipsnis). Sutiktina su atsakovės atsiliepime į skundą nurodytomis aplinkybėmis, jog, tenkinus ieškovės prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones visa apimtimi, gali būti pakenkta S. B. B. atžvilgiu atliekamam ikiteisminiam tyrimui, nes jis šiuo metu gyvena kartu su ieškove. Patenkinus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir numačius galimybę bendrauti senelės namuose, S. B. B. galėtų matytis su dukra, nors jam nustatyta kardomąja priemone tai uždrausta.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad, sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negali būti taikomos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios, neišnagrinėjus ginčo iš esmės, reikštų ieškinio reikalavimų patenkinimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės (jas tenkinus visa apimtimi) ir pareikšto ieškinio dalykas iš esmės sutampa, tačiau, nesutiktina su teismo argumentais, kad tokios priemonės negali būti taikomos. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, todėl teismas, siekdamas apsaugoti vaiko interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios sutampa su ieškinio reikalavimu dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, dėl to ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Ieškovės T. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-9789-897/2018 palikti nepakeistą.