Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-05-23 · Civilinė byla Nr. e2-5954-867/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-23
Bylos Nr.
e2-5954-867/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Sakalauskaitė
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
D. J.
Kategorijos
  • 2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-5954-867/2019Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00740-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3.; 3.1.7.6.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 23 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui D. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 372,45 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias ieškinio pateikimo teismui dieną sudarė 15,00 Eur žyminis mokestis.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai 2019 m. gegužės 4 d. pasirašė sutuoktinė G. J. (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

Šalies argumentai

Ieškovė asieškinyje pateikė prašymą, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimą nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2018 m. balandžio 7 d. buvo sudaryta mėnesio trukmės (iki 2018 m. gegužės 7 d.) transporto priemonės BMW 3ER, identifikavimo Nr. WBAVU51040A307491, valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis, pagal kurią šalys susitarė, kad transporto priemonei nebus išduoti neterminuoto galiojimo (nuolatiniai) valstybiniai numeriai. Ieškovo pateikti įrodymai į bylą patvirtina, kad apdraudus automobilį su nuolatiniais valstybiniais numeriais ženkliai padidėja draudimo išmoka, nes kaina priklauso nuo kliento drausmingumo grupės ir eismo įvykių (šiuo atveju įmoka būtų 47,25 Eur vietoje 6,08 Eur).

Nustatyta, kad 2018 m. balandžio 16 d. Poilsio g. 39, Klaipėdoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė N. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iš 2018 m. balandžio 16 d. eismo įvykio deklaracijos nustatyta, kad eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės BMW 3ER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojos G. J. kaltės. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu ieškovas atlygino G. J. padarytą žalą išmokėdama 708,89 Eur dydžio išmoką už transporto priemonės N. A. sugadinimus. Eismo įvykio metu transporto priemonė BMW 3ER, buvo su nuolatiniais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės BMW 3ER draudėjas, tai yra atsakovas būtų informavęs draudiką apie padidėjusią draudimo riziką, t.y apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo įmokos paskaičiavimui, pažeidė sutarties 1.5.2.1 p. reikalavimus. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atlyginęs draudimo išmokos sumą, pareiškęs pretenzijas dėl draudimo išmokos dydžio paskaičiavimo, nėra.

Draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas – sutartis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.987 straipsnyje nurodyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudimo įvykis. Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuostolių atlyginimo riziką, be to, tai fiduciarinė sutartis, kuri yra grindžiama sutarties šalių – draudiko ir draudėjo – didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ) 6 straipsnio 3 dalį prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui jo prašomą teisingą informaciją ir pateikti dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti. Draudikas turi teisę tikrinti, ar pateikta informacija teisinga. Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.280 straipsnio 1 dalis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.1010 straipsnio 1 dalis numato bendrąją draudėjo pareigą pranešti draudikui apie rizikos padidėjimą, o 2 dalis nustato draudiko teisę reikalauti pakeisti draudimo sutartį, įskaitant sumokėti papildomą draudimo įmoką.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad draudikas nebuvo informuotas apie padidėjusią riziką nei jai padidėjus, nei per tris dienas po sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie padidėjusią riziką, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisijos patvirtintų standartinių sąlygų VI dalies ,,Draudimo sąlygų padidėjimas ar sumažėjimas“ 38 punkte ar draudimo sutarties 1.5.3 punkte.

Neįvykdžius pareigos informuoti apie padidėjusią riziką, kyla pareiga atlyginti dalį išmokėtos draudimo išmokos. P. V. 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles (Taisyklės), atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos jei draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka (62.2 punktas). Vadovaujantis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalimi, jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas pagrįstas ir teisėtas, todėl ieškovui iš atsakovo yra pagrindas priteisti 372,45 Eur žalos atlyginimą.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnsiu ir 6.210 straipsniu, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo ieškovui priteistinos ieškovo turėtos 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnis).

Byloje yra susidariusių 1,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, nes ne viršija 3,00 Eur, todėl vadovaujantis teisingumo protingumo kriterijais nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2011-11-07 LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 372,45 Eur (trys šimtai septyniasdešimt du Eur ir 45 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 372,45 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, J. B. g. 12, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Inga Sakalauskaitė