Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gaulesta“ atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria sustabdyta byla, pradėta pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gaulesta“ prašymą dėl skolininko L. V. G. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja pateikė prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Skolininkas ir jo sutuoktinė (suinteresuotas asmuo) nesutiko su prašymu. Atsiliepimu į prašymą, be kita ko, nurodoma, jog sutuoktiniai (skolininkas ir suinteresuotas asmuo) yra pateikę prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Sutuoktinių vertinimu, pirmiau turi būti išnagrinėta santuokos nutraukimo byla, kurios procese, be kitų klausimų, bus išspręstas ir sutuoktinių turto padalijimo klausimas. Antstolis Valdas Čeglikas sutiko su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi, be kita ko, sustabdė bylą, iki Vilniaus rajono apylinkės teismas išnagrinės skolininko ir jo sutuoktinės santuokos nutraukimo bylą. Pirmosios instancijos teismas, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, jog Vilniaus rajono apylinkės teisme yra civilinė byla, pradėta pagal skolininko ir jo sutuoktinės prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Pareiškėja pateikė prašymą dėl įtraukimo į santuokos nutraukimo bylos procesą suinteresuotu asmeniu. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 21 d. nutartimi patenkino pareiškėjos prašymą, be to, sustabdė bylą, iki skolininkas ir jo sutuoktinė sudarys naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Santuokos nutraukimo byla nagrinėtina ypatingosios teisenos tvarka. Todėl laikytina, jog neužsitęs bylos nagrinėjimas ir nebus pažeisti pareiškėjos, kaip kreditorės, teisės ir teisėti interesai. Dar daugiau, pareiškėja yra įtraukta į santuokos nutraukimo bylos procesą, todėl galės pareikšti savarankišką reikalavimą ir taip aktyviau ginti savo teises ir interesus. Santuokos nutraukimo bylos procese bus privalomai padalytas sutuoktinių turtas, sutuoktiniai pateiktu prašymu dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu siekia teisiškai operatyviai išspręsti santuokinio turto padalijimo ir teismo sprendimo įvykdymo, nukreipiant išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, klausimus. Todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, egzistuoja pagrindas bylai stabdyti, iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo byla.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarties dalį, kuria sustabdyta byla, ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad neužsitęs santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimas ir nebus pažeisti pareiškėjos teisės ir teisėti interesai, yra nepagrįstas. Santuokos nutraukimo byla skundžiamos nutarties priėmimo dieną jau buvo sustabdyta, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas nustatė šešių mėnesių terminą šiai sutarčiai sudaryti. Vadinasi, bylos sustabdymo trukmė gali siekti šešis mėnesius. Priimant skundžiamą nutartį, ši aplinkybė, paneigianti aukščiau nurodytą teismo argumentą, buvo žinoma. Nėra pagrindo sutikti su teismo pozicija, jog pareiškėja santuokos nutraukimo bylos procese galės aktyviau ginti savo teises ir interesus. Pareiškėja pateikė prašymą dėl įtraukimo į santuokos nutraukimo bylos procesą ne todėl, kad manė, jog operatyviau bus išspręstas skolininko turto dalies nustatymo klausimas, o todėl, kad sutuoktiniai nepasidalytų turto, pažeisdami pareiškėjos, kaip kreditorės, interesus.Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog sutuoktiniai pateiktu prašymu dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu siekia teisiškai operatyviai išspręsti santuokinio turto padalijimo ir teismo sprendimo įvykdymo, nukreipiant išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, klausimus, yra nepagrįstas. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartis patvirtina, jog sutuoktiniai sąmoningai neįtraukė į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų, susijusių su prievolių pareiškėjai vykdymu. Toks sutuoktinių elgesys akivaizdžiai nedera su siekiu teisiškai operatyviai išspręsti aukščiau nurodytus klausimus. Priimant skundžiamą nutartį, neįvertintas pareiškėjos, kaip bankrutavusios įmonės, statusas.Skolininkas ir jo sutuoktinė prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą. Atsiliepimu į atskirąjį skundą, be kita ko, nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos sustabdymo aplinkybes. Skolininkas ir jo sutuoktinė papildomai nurodo, jog santuokos nutraukimo bylos procese pateikė naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Apeliantė pateikė prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė bylą, pradėtą pagal apeliantės prašymą, iki bus išnagrinėta skolininko ir jo sutuoktinės santuokos nutraukimo byla. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė bylą. Byla sustabdyta fakultatyviuoju pagrindu, pirmosios instancijos teismui nustačius, jog skolininkas ir jo sutuoktinė yra pateikę prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu (Civilinio proceso kodekso 164 straipsnio 4 punktas). Teismo vertinimu, sutuoktiniai pateiktu prašymu dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu siekia teisiškai operatyviai išspręsti santuokinio turto padalijimo ir teismo sprendimo įvykdymo, nukreipiant išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, klausimus. Be to, skundžiama nutartimi nurodoma, jog neužsitęs santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimas ir nebus pažeisti apeliantės teisės ir teisėti interesai.Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, jog Vilniaus rajono apylinkės teisme yra pradėta civilinė byla pagal skolininko ir jo sutuoktinės prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu (bylos numeris (duomenys neskelbtini)). Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 21 d. nutartimi sustabdė bylą, kol skolininkas ir jo sutuoktinė pateiks naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Be to, įtraukė apeliantę į bylos procesą suinteresuotu asmeniu. Šia nutartimi, be kita ko, nurodoma, jog pareiškėjai (skolininkas ir jo sutuoktinė) sąmoningai neįtraukė į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų, susijusių su prievolių apeliantei įvykdymu. Skolininkas ir jo sutuoktinė pateikė teismui naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tačiau teismas 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimi nustatė skolininkui ir jo sutuoktinei terminą trūkumams pašalinti. Šia nutartimi nustatyta, jog naujai pateikta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodomi ne visi pareiškėjų kreditoriai. Kaip nustatyta, skolininkas ir jo sutuoktinė pirmine sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių apskritai nenurodė savo kreditorių. Vadinasi, skolininko ir jo sutuoktinės veiksmai išimtinai nulėmė bylos dėl santuokos nutraukimo sustabdymą. Be to, kaip nustatyta, skolininkas ir jo sutuoktinė, teikdami naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nurodė ne visus kreditorius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks skolininko ir jo sutuoktinės procesinis elgesys, priešingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, skundžiamos nutarties priėmimo dieną negalėjo būti laikomas siekiu operatyviai teisiškai išspręsti turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo klausimus.Apeliantė yra skolininko kreditorė. Apeliantės reikalavimui įgyvendinti yra pradėtas priverstinio vykdymo procesas. Kiekvieno kreditoriaus interesas – kuo operatyviau ir ekonomiškiau gauti savojo reikalavimo patenkinimą. Šis interesas yra teisėtas ir ginamas įstatymo (Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis). Apeliantė yra įgijusi bankrutavusios įmonės statusą. Todėl jos interesas kuo operatyviau ir ekonomiškiau gauti savojo reikalavimo patenkinimą yra ypatingai svarbus. Pažymėtina, jog po skundžiamos nutarties priėmimo pasikeitė faktinės aplinkybės. Skolininkas ir jo sutuoktinė pateikė teismui, kurio žinioje yra santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu byla, naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (pašalino naujai pateiktos sutarties trūkumus, nustatytus Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimi). Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atnaujino santuokos nutraukimo bylą ir skyrė parengiamąjį teismo posėdį, kuris vyks 2016 m. lapkričio 28 d. Kaip nustatyta, apeliantė yra įtraukta į santuokos nutraukimo bylos procesą suinteresuotu asmeniu. Vadinasi, ji turi teisę ginti savo teises bei teisėtus interesus ir santuokos nutraukimo bylos procese, kuriame koncentruotai su kitais klausimais, būdingais santuokos nutraukimo procesui, bus išspręstas ir sutuoktinių turto padalijimo klausimas (Civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalis, Civilinio proceso kodekso 541 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog apeliantės interesas gauti savojo reikalavimo patenkinimą, kai pasikeitė faktinės aplinkybės, tai yra buvo atnaujinta santuokos nutraukimo byla ir skirtas parengiamasis teismo posėdis, operatyviau ir ekonomiškiau gali būti apgintas šios bylos procese, sprendžiant klausimą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Todėl egzistuoja pagrindas bylai dėl skolininko turto dalies nustatymo stabdyti, iki bus išspręsta santuokos nutraukimo byla. Pasikeitus faktinėms aplinkybėms, toks teismo procesinis sprendimas gali būti peržiūrėtas dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, išdėstytais argumentais ir išvadomis, palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartį nepakeistą.