- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-01-10
- Bylos Nr.
- 1A-20-495-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-00407-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Viktoras Dovidaitis, Ryšardas Skirtunas
- Nuteistasis
- V. P.
- Nukentėjusysis
- V. B.
Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-20/2012
Teisėjas Pavel Borkovski Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00407-2011-2
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
2012 m. sausio 10 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. (V. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. 30 parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir V. P. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Priimtas nukentėjusiosios V. B. atsisakymas nuo civilinio ieškinio.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. kovo 15 d., laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 18.00 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužė automobilio Mercedes Benz C 200, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivio pusės priekinių durelių stiklą, įsibrovė į automobilio saloną (saugyklą), pasikėsino slaptai pagrobti nukentėjusiosios V. B. turtą, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios - vertingų daiktų nerado.
Be to, V. P. nuteistas už tai, kad jis tuo pačiu laiku ir toje pat vietoje, išdauždamas nukentėjusiosios V. B. automobilio Mercedes Benz C 200, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivio pusės priekinių durelių stiklą, sugadino nedidelės vertės - 250 Lt - svetimą turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti į švelnesnę. Apeliantas skunde nurodo, jog jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiajai atlygino padarytą žalą (350 Lt). Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jis turi du mažamečius vaikus: D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. M., gim. (duomenys neskelbtini). Dukros nespėjo užregistruoti savo vardu, nes kai ji gimė jis buvo suimtas trims mėnesiams. Su vaikų motina A. M. jis gyvena nesusituokęs. Apeliantas skunde nurodo ir tai, jog jis nusikaltimą padarė norėdamas padėti vaikams, tačiau dabar supranta, kad tai ne išeitis ir tokiu būdu įsigyti pinigai tik pablogina padėtį. Jis nuoširdžiai nori stoti į doros kelią, kartu su vaikų motina užauginti savo vaikus ir niekada daugiau nepažeisti Lietuvos Respublikos įstatymų.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę), motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantas padarė dvi nusikalstamas veikas nuosavybei, iš kurių viena nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kita yra baigta. Viena iš apeliantui inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 11 str. 4 d. nuostatas yra priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, kita pagal BK 12 str. nuostatas priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų. Abi nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstamų veikų padarymo tikslas – siekis pasipelnyti.
Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta viena V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), pastarojo atsakomybę sunkiančių aplinkybių nenustatyta.
Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasmę žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad dalinis žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas atlygina žymią visos nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dalį (pvz., daugiau kaip pusę (kasacinė nutartys Nr. 2K-397/2010, Nr. 2K-241/2011). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, V. P. motina atlygino nukentėjusiajai apelianto nusikalstamais veiksmais padarytą visą turtinę žalą (350 Lt). Šią aplinkybę patvirtino pati nukentėjusioji 2011-10-18 teismui adresuotame pareiškime bei nuo civilinio ieškinio atsisakė (b.l. 103). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino BK 59 str. 1 d. 3 p. numatytos aplinkybės apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tokiu būdu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Vertinant apelianto asmenybę, pažymėtina tai, jog jis praeityje septynis kartus teistas už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintinas (b.l. 46-50). Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, yra nusikaltimų recidyvas (LR BK 27 str. 1 d.). Tuo tarpu vadovaujantis LR BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Be to, pažymėtina ir tai, kad apelianto atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, įstatymas „Dėl amnestijos akto”. Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo apelianto antisocialines nuostatas ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas, jis yra linkęs nusikalsti ir teigiamų išvadų nedaro, nusikalstamų veikų darymas yra pastarojo gyvenimo būdas, kurio jis neketina keisti. Kaip matyti iš byloje esančios Vilniaus priklausomybės ligų centro pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), V. P. nuo 2010-05-18 yra įtrauktas į priežiūros grupę, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas, be to, jis du kartus gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (paskutinė kartą nuo 2011-02-07 iki 2011-02-08), diagnozė - psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, vidutinio sunkumo abstinencijos būklė (VšĮ Respublikinės Vilnaius psichiatrijos ligoninės pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, V. P., būdamas jauno amžiaus ir darbingas, niekur nedirba, nėra byloje duomenų ir apie tai, kad jis būtų registruotas Darbo biržoje bei gautų nedarbo draudimo išmokas, t.y. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Nors apeliantas teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog gyvena kartu motina ir tėvu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau kaip matyti iš pažymos apie asmens duomenis, nuo 2010-02-02 jis įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Be to, kaip matyti iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK NTS tyrėjo 2011-04-29 tarnybinio pranešimo, 2011-04-29 apie 9.00 val. jam kartu su kitu tyrėju nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), duris atidarė V. P. motina, kuri pranešė, kad jos sūnus apie mėnesį namuose nesirodo ir apie jo gyvenamąją vietą ji nieko nežino. Duomenų, kad apeliantas gyventų su savo vaiko motina A. M., išskyrus paties apelianto teiginius apeliaciniame skunde, byloje nėra. Nors apeliantas skunde nurodo, jog turi du mažamečius vaikus, kuriuos nori auginti, tačiau pateikti gimimo liudijimai patvirtina, jog jis yra tik D. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) tėvas, I. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) tėvas gimimo liudijime nenurodytas. Be to, iš apelianto 2011-10-19 vykusio teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų seka, jog jis yra nevedęs, turi vieną vaiką, kurį prižiūri vaiko motina, jis moka pinigus vaiko išlaikymui (b.l. 104).
Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, tame tarpe ir nustatytą dar vieną apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 3 p.), daro išvadą, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos (pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra žymiai mažesnė nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis), atitinka nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir jo asmenybę.
Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas, bendrindamas apeliantui už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, nepagrįstai taikė BK 63 str. 5 d. 2 p. nuostatas. Kadangi nagrinėjamu atveju V. P. nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, jos turėjo būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. nuostatomis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,
nusprendžia:
nuteistojo V. P. (V. P.) apeliacinį skundą atmesti.
Pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nuosprendį.
Pripažinti nuteistojo V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltininkas savo noru atlygino nukentėjusiajai V. B. padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., 65 str. 1 d. 1 p. a) papunkčiu, pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. bei pagal BK 187 str. 3 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdui ir V. P. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.