- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-08
- Bylos Nr.
- 2S-659-123/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- E. Ž., M. Ž.
- Ieškovas
- B. M.
- Trečiasis asmuo
- notarė Genė Pietarienė
- Kategorijos
- 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-659-123/2010
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. balandžio 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės E. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-12-31 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovėms E. Ž., M. Ž., atstovaujamai jos atstovei pagal įstatymą E. Ž. dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir sumokėto avanso priteisimo, trečiasis asmuo notarė Genė Pietarienė, institucija, teikianti išvadą, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir atsakovės E. Ž. priešieškinį dėl sutarties sudarymo patvirtinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009-11-25 sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovės priešieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės ir atsakovės po 24,25 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašė priimti papildomą sprendimą ir išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą, t. y. priteisti iš ieškovės atsakovei 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą prašymui paduoti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009-12-31 nutartimi atsakovės prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo pareiškimui dėl papildomo sprendimo pateikti, atmetė. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės atstovas susirgo nuo 2009-12-11, t. y. likus keturioms dienoms iki pareiškimo dėl papildomo sprendimo priėmimo termino pabaigos, į tai, kad liga nėra svarbi priežastis terminui atnaujinti, nusprendė, kad atsakovės atstovas turėjo galimybę tinkamai įgyventinti savo kaip atstovo pareigas. Pažymėjo, jog atsakovė nenurodė daugiau jokių motyvų, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-12-31 nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Nurodo, kad teismas vadovavosi formaliais ir nepagrįstais motyvais, teismas nesiekė leistinu būdu ištaisyti savo sprendime padarytų klaidų.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Procesiniai veiksmai atliekami įstatymų nustatytais terminais (CPK 73 str. 1 d.). Procesiniu terminu laikomas įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys ir kiti asmenys, privalo ir gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam jiems atlikti terminui (CPK 75 str. d.), tačiau tai dar nereiškia, kad asmuo iš viso prarado galimybę atlikti tą procesinį veiksmą. Įstatymas numato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 str. 1 d.). Siekdama atnaujinti praleistą terminą, šalis turi pateikti teismui motyvuotą prašymą atnaujinti praleistą terminą, nurodyti aplinkybes, patvirtinančias prašymo pagrįstumą bei įrodymus, patvirtinančius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 str. 2-4 d.). Ar yra pagrindo atnaujinti pasibaigusį procesinį terminą, teismas nusprendžia atsižvelgdamas į konkrečias bylos faktines aplinkybes. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 str. 2 d.).
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl papildomo sprendimo priėmimo, juo prašė priimti papildomą sprendimą, nes, jos manymu, teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo, taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti, nes jos atstovas advokatas sirgo ir negalėjo laiku pateikti pareiškimo teismui. Išaiškintina, kad įstatymai nenumato aplinkybių, kurios pateisintų procesinio termino praleidimą priežasčių, sąrašo, tačiau esant tokiam teisiniam reglamentavimui, kad liga, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis neatvykimo į teismo posėdį priežastimis (CPK 246 str. 1 d.), akivaizdu, kad procesinių dokumentų savalaikį nepateikimą pateisinančios priežastys turi būti dar svaresnės. Taigi atstovo liga pati savaime negali būti pripažįstama svarbia šio termino praleidimo priežastimi.
Apeliantas teisingai nurodo, kad įstatymas nereglamentuoja, kurią įstatymo nustatyto termino dieną turi būti pateikiamas pareiškimas dėl papildomo sprendimo pateikimo, tačiau pažymėtina, kad atsakovės atstovas dalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo priimtas teismo 2009-11-25 sprendimas, todėl teismo sprendimo paskelbimo metu atsakovės atstovui jau buvo žinoma, kaip teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą (b. l. 128-139). Atsakovės atstovas advokatas sirgo tik nuo 2009-12-11 (b. l. 145), todėl turėjo pakankamai laiko pateikti teismui pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Be to, iš pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovės atstovas dėl ligos stacionariai nesigydė, taigi nesirgo tokia ligos forma, dėl kurios jis nebūtų galėjęs laiku paduoti pareiškimo, todėl atsakovės atstovo liga nagrinėjamu atveju nėra laikyta svarbia termino praleidimo priežastimi.
Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovės atstovas, 2009-12-11 žinodamas apie savo ligą ir suvokdamas, kad negalės pateikti laiku teismui pareiškimo dėl papildomo sprendimo priėmimo, turėjo informuoti savo atstovaujamąją šalį apie negalėjimą tinkamai atstovauti atsakovės interesams, kad atsakovė galėtų pasirūpinti jos tinkamu atstovavimu. Be to, pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenustato specialių reikalavimų pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo paduodančiam asmeniui. Pagal CPK nereikalaujama, kad pareiškimą surašytų advokatas ar asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, todėl atsakovė galėjo ir pati pateikti laiku pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė įstatymo nustatytą terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl termino atnaujinimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės atskirąjį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo jos naikinti (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-12-31 nutartį palikti nepakeistą.