- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-21
- Bylos Nr.
- e2-1529-157/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02798-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Pareiškėjas
- P. Š.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutarties, kurioje iš dalies patenkintas šio asmens prašymas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi paskirtą baudą, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,VS Grupė“ bankroto byloje Nr. eB2-1757-866/2017.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartyje uždarajai akcinei bendrovei ,,VS Grupė“ (toliau – atsakovė, BUAB ,,VS Grupė“) iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta mažoji bendrija ,,Sekmė“ (toliau – MB ,,Sekmė“, bankroto administratorė), įmonės valdymo organams nustatytas 15 dienų terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą šios nutarties įsitesėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2017 m. vasario 13 d. Teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartyje buvusiam įmonės vadovui pareiškėjui P. Š. paskirta 2 000 Eur bauda už paminėtų teismo įpareigojimų neįvykdymą.Pareiškėjas pateikė teismui prašymą atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo ir panaikinti arba sumažinti baudą. Nurodė, kad jis niekada nebuvo faktiniu įmonės vadovu, buvo suklaidintas nepažįstamų asmenų, kurie pažadėjo jį įdarbinti įmonėje, o iš tiesų buvo pasirašyta ne darbo sutartis, o perleistos įmonės akcijos. Jokie įmonės dokumentai, turtas jam nebuvo perduoti. Dėl nurodytų priežasčių prašo panaikinti arba sumažinti paskirtą baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 23 d. nutartyje pareiškėjo P. Š. prašymą patenkino iš dalies – atnaujino terminą prašymui pateikti, sumažino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartyje paskirtą baudą iki 100 Eur.Pirmosios instancijos teismas visų pirma nutarė atnaujinti terminą pateikti prašymui dėl baudos panaikinimo / sumažinimo (CPK 78 straipsnis). Teismas nustatė, kad 2017 m. gegužės 23 d. nutartyje buvusiam įmonės vadovui P. Š. paskirta 2 000 Eur bauda už teismo įpareigojimų nevykdymą; kad pagal VĮ Registrų centro duomenis šis pareiškėjas nuo 2013 m. birželio 19 d. iki 2017 m. vasario 24 d. buvo UAB ,,VS Grupė“ vadovu; kad savo prašyme jis nurodė, jog neturi ir niekada neturėjo jokių įmonės dokumentų ir turto, su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis; kad kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas, prašydamas pradėti tyrimą dėl akcijų perdavimo, tačiau šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai į bylą nepateikti. Teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes bei įpareigojimų nevykdymo laiką, sprendė, jog tikslinga sumažinti pareiškėjui paskirtą baudą iki 100 Eur (CPK 107 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas P. Š. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi paskirtą baudą, o tuo atveju, jie šis skundas nebus patenkintas – išdėstyti baudos mokėjimą 2 mėnesiams. Taip pat prašė prijungti naujus rašytinius įrodymus – Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2 skyriaus prokuroro 2017 m. birželio 22 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą; skundą dėl paminėto nutarimo; Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skyriaus 2017 m. birželio 20 d. sprendimą. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus: Teismas ignoravo aplinkybę, kad pareiškėjas buvo apgautas faktinių įmonės savininkų, kurie pažadėjo tik jį įdarbinti įmonėje, kad pasirašydamas pateiktus dokumentus jis manė, jog yra pasirašoma darbo sutartis, nežinojo ir nesuprato, jog tampa įmonės vadovu. Tokiu būdu buvo apgautas ne tik jis, bet ir pati įmonė. Jokie įmonės dokumentai ar turtas jam nebuvo perduoti. Nepagrįsta teismo išvada, kad į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys faktą, jog dėl paminėtų neteisėtų veiksmų buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas. Nors buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau šis sprendimas buvo apskųstas, skundas iki šiol nėra išspręstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis, kurioje iš dalies patenkintas pareiškėjo P. Š. prašymas sumažinti jam teismo paskirtą baudą ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindu už teismo nustatytų įpareigojimų perduoti įmonės dokumentus bei turtą nevykdymą. Kaip minėta, apeliantas, kvestionuodamas šią teismo nutartį, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, dėl kurių jis objektyviai negali perduoti bankroto administratoriui jo reikalaujamų įmonės dokumentų, t. y. kad jam buvo pasiūlyta už atlygį tapti įmonės akcininku, tačiau faktiškai jis jai niekada nevadovavo, jokie dokumentai jam nebuvo perduoti. Kaip žinoma, bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis (ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis). Kaip teisingai nurodo teismas, o taip pat apeliantas savo skunde, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas numato, kad jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2 896 eurų baudą. Minėtos normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės buvusius vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus bei turtą, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras; jeigu įmonės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar įmonės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, jog egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti bankroto administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nurodytų dokumentų bei turto, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-562-186/2015; 2016 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-771-330/2016).Nagrinėjamu klausimu taip pat yra svarbu tai, kad apeliacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, jog ĮBĮ nereglamentuoja teismo paskirtų baudų panaikinimo ar sumažinimo procesinės tvarkos, todėl šis klausimas sprendžiamas pagal CPK nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-358-381/2017; 2016 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1745-823/2016; 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-981-381/2016). Kaip minėta šioje nutartyje pirmiau, apeliantas kartus su skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2 skyriaus prokuroro 2017 m. birželio 22 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą; skundą dėl paminėto nutarimo; Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skyriaus 2017 m. birželio 20 d. sprendimą, – kuriuos prašo prijungti prie bylos medžiagos. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, apelianto naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina nagrinėdamas šią bylą (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad jokių prieštaravimų dėl jų priėmimo nebuvo gauta. Teismas, įvertinęs tiek apelianto skundo argumentus bei prie jo pridėtus naujus rašytinius įrodymus, tiek ginčui aktualias įstatymo nuostatas, teismų praktiką, – sprendžia, kad šie argumentai nesuteikia pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 185 straipsnis). Kaip minėta pirmiau, būtent pareiškėjas, kuris įstatymo nustatyta tvarka Juridinių asmenų registre yra nurodytas kaip vienintelis įmonės akcininkas bei vadovas ir šie duomenys įstatymo nustatyta tvarka nėra paneigti – privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad dokumentai bei turtas negali būti perduoti dėl objektyvių ir nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Iš tiesų, apeliantas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos, tiek apeliaciniame teisme pateikė analogiškus paaiškinimus, kad pasirašant akcijų perleidimo sutartį jam nebuvo perduoti jokie dokumentai, o dėl savo tuometinės būklės nesuprato sudaromo sandorio esmės, prisiimamos rizikos. Tačiau, įrodymų, patvirtinančių, jog paminėti dokumentai jam nebuvo perduoti, ar, kad po akcijų perleidimo – 2013 m. balandžio 1 d., jis būtų ėmęsis įstatyme nustatytų, tai yra teisnių, priemonių nuginčyti tokį sandorį, nepateikta. Todėl, priešingai nei teigiama skunde, esant tokiai faktinei ir teisinei situacijai, būtent jam tenka su tuo susijusi atsakomybė. Apelianto skundo argumentų taip pat nepatvirtina į bylą naujai pateiktas įrodymas – skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2 skyriaus prokuroro 2017 m. birželio 22 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina tai, kad teismų praktikoje, susijusioje su civilinio proceso taisyklių, reglamentuojančių įrodymų vertinimą bei aiškinimą, taikymu, ne kartą yra nurodyta, jog vien tik ikiteisminio tyrimo vykdymo faktas negali būti vertinamas kaip įrodymas, paneigiantis / patvirtinantis teisinę reikšmę turinčias aplinkybes (CPK 185 straipsnis). Apeliacinis teismas, įvertinęs tai, kad apeliantas nepateikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių sunkią jo turtinę padėtį, prašymas išdėstyti minėta skundžiama teismo nutartimi paskirtos baudos mokėjimą atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 284 straipsnio 1 dalis). Remdamasis tuo, kas išdėstyta teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai atskleidė šios bylos esmę ir, nepanaikinęs apeliantui paskirtos baudos, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo – todėl šis atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330, 338 straipsniai).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.