- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-07
- Bylos Nr.
- 1A-182-579/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47103-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Evaldas Gražys, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- S. L.
- Advokatai
- Regina Majauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Jakubonienės ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo S. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuotas laikas, S. L. išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2018 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. spalio 1 d. (dvi paros) ir S. L. paskirta galutinė bausmė – 38 (trisdešimt aštuonių) parų areštas, bausmę atliekant areštinėje ir jos pradžią skaičiuojant nuo S. L. faktinio sulaikymo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta pakeisti į suėmimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. L. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 29 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), esančioje UAB „K.“ parduotuvėje „S.“, iš prekybos salės paėmė ir sudėjo į atsineštą krepšį UAB „K.“ priklausančias 646 eurų vertės prekes: vonios maišytuvą, 69,30 eurų vertės, lipnią juostą, 3,90 eurų vertės, lipnią juostą, 3,90 eurų vertės, kojines, 12,95 eurų vertės, kojines, 13,94 eurų vertės, kojines, 13,95 eurų vertės, kojines, 12,95 eurų vertės, vandens maišytuvą, 69,30 eurų vertės, peilių galąstuvą, 48,99 eurų vertės, maišytuvą, 52,50 eurų vertės, grėblį, 13,49 eurų vertės, šiukšlių maišus, 2,15 eurų vertės, šiukšlių maišus, 2,15 eurų vertės, termosą, 39,99 eurų vertės, 2 vnt. peilių, bendros 39,98 eurų vertės, 5 vnt. peilių, bendros 54,95 eurų vertės, 2 vnt. peilių, bendros 41,98 eurų vertės, kirvį, 27,35 eurų vertės, 2 vnt. replių, bendros 17,98 eurų vertės, reples, 4,23 eurų vertės, 2 vnt. sekatorių, bendros 17,98 eurų vertės, 2 vnt. sekatorių, bendros 55,18 eurų vertės, ir nesumokėjęs už jas, ėjo tik pro personalui skirtą išėjimą, buvo pastebėtas darbuotojo M. B., su prekėmis ėmė bėgti, tačiau savo veiksmų nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas darbuotojų, taip atvirai pasikėsino pagrobti svetimą turtą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė R. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nuosprendį pakeisti. S. L. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. spalio 1 d. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
2.1. Skunde prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl keistinas. Teismas, S. L. parinkdamas bausmės rūšį – areštą, neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo. Teisingumo principas įpareigoja teismą kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus reikšmingus bylai kriterijus. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę.
2.2. Prokurorė skunde pažymi, kad S. L. anksčiau yra teistas, paskutinį kartą teistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, naują tyčinį, apysunkį nusikaltimą jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. nuteistasis yra recidyvistas. Tyčinių nusikaltimų darymas dažniausiai rodo, kad kaltininkas sąmoningai siekia pažeisti teisės normas, ignoruoja moralės nuostatas, negerbia visuomenės. Tokia asmenybė yra linkusi nusikalsti ir yra pavojingesnė visuomenei. S. L. savo veiksmų nevertina kritiškai, pažeidęs įstatymus, nedaro išvadų, todėl pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti jį ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės. S. L. paskirtoji bausmė neatitinka BK 41 straipsnyje įtvirtintų tikslų, todėl turi būti skiriama griežtesnė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, kurio dydis būtų artimas sankcijos vidurkiui.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą S. L. prašo prokurorės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo nuosprendį, kaip teisėtą ir pagrįstą. Atsiliepime nuteistasis nurodo, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Krepšį su vogtomis prekėmis jis pats numetė ant žemės ir paliko, kas rodo, jog tokiu būdu atsisakė nusikaltimą užbaigti. Realiai jokios žalos jis nepadarė, pakenkė tik sau. Paskirtoji arešto bausmė atitinka ir padaryto nusikaltimo, ir jo asmenybės pavojingumą, todėl ją keisti pagrindo nėra.
4. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
5. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės R. M. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo S. L. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Prokurorė nesutinka tik su nuteistajam paskirta bausme, prašo ją sugriežtinti, tačiau įvertinus skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės rūšį ir dydį, tenkinti prokurorės apeliacinį skundą pagrindo nėra.
7. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus (bausmės skyrimas) reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvus norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
8. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis bei jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti bei paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.
9. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad S. L. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas pažymėjo, kad S. L. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą. Vis dėlto, jis teisiamas nebe pirmą kartą, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, todėl nuspręsta, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant arešto bausmę. Prokurorė su šia bausmės rūšimi nesutinka ir prašo nuteistajam skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Pagrindinis kriterijus, kurį apeliantė prašo įvertinti, yra ankstesni S. L. teistumai. Prokurorės teigimu, asmeniui, anksčiau teistam už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir turinčiam neišnykusį teistumą, arešto bausmė yra per švelni, t. y. skatinanti nuteistąjį ir toliau nusikalsti.
10. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šis teistumas S. L. yra trečiasis. 2004 m. jis teistas dėl itin žiauraus kito žmogaus nužudymo, o 2011 m. – dėl nesunkaus asmens sveikatos sutrikdymo. Iš pataisos namų nuteistasis paleistas tik 2017 m. lapkričio 6 d. (b. l. 47-48), o 2018 m. rugsėjo 29 d. S. L. įvykdė šiuo metu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad naujai padaryta nusikalstama veika nebuvo smurtinė, be to, atviroji vagystė nebuvo užbaigta, t. y. nusikaltimas buvo nutrauktas pasikėsinimo stadijoje, kas veiką daro mažiau pavojingą. Pažymėtina ir tai, kad pasikėsintų pavogti prekių bendra vertė nėra didelė – 646 eurai. Visos prekės buvo grąžintos į apyvartą, nei viena iš jų nebuvo sugadinta ar kitaip pažeista. Pirmosios instancijos teisme S. L. paaiškino, kad turtinio pobūdžio nusikaltimą padarė dėl sunkios materialinės padėties. Paleistas iš pataisos namų, jis buvo įsidarbinęs, dirbo keturis mėnesius po 12-14 val. per parą, tačiau darbdavys su juo neatsiskaitė, todėl, neturėdamas pinigų pragyvenimui, jis nusprendė įvykdyti vagystę iš prekybos centro. Dalies daiktų jam reikėjo buityje, o kitus galvojo parduoti ir tokiu būdu užsidirbti. Byloje esantis Sodros išrašas (b. l. 44) patvirtina, kad S. L. nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d. dirbo UAB „T.“, (duomenys neskelbtini). Darbo santykiai nutrūko likus kelioms savaitėms iki nusikaltimo padarymo, taigi, sutiktina su nuteistuoju, kad jis galėjo nusikalstamą veiką įvykdyti dėl piniginių lėšų stygiaus, nesugalvodamas kito racionalaus sprendimo materialinei padėčiai pagerinti. Vien aplinkybė, kad anksčiau S. L. buvo skiriamos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, nėra pakankama ir šiuo atveju jam taikyti griežčiausią bausmės rūšį.
11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija numato teismui diskreciją parinkti kaltininkui vieną iš keturių alternatyvių bausmių rūšių: baudą, areštą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Apylinkės teismas pagrįstai nesirinko nei pačios švelniausios, nei pačios griežčiausios bausmės rūšies. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, taip pat kaltininko asmenybę, parinkta arešto, t. y. trumpalaikio laisvės atėmimo, bausmė. Taigi, S. L. laisvė bet kokiu atveju bus suvaržyta, tačiau trumpesniam laikui, nei to prašo prokurorė apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien neigiama kaltininko asmenybė (anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, nepalaikantis glaudžių socialinių ryšių), nenusveria kitų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių – nusikalstamos veikos padarymo stadijos (nusikaltimas nebaigtas dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių), sukeltų padarinių (reali turtinė žala nepadaryta, nes prekės grąžintos į apyvartą), pasikėsintos pagrobti daiktų vertės, kuri nėra didelė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimo (pažymėtina, jog prokurorė apeliaciniame skunde neprašo S. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), ši aplinkybė nebuvo nurodyta ir pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka) bei nustatytos vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi).
12. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis S. L. atžvilgiu šiuo metu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla dėl svetimo turto vagystės, tačiau baigiamasis procesinis sprendimas dar nėra priimtas, todėl kaltinamajam galioja nekaltumo prezumpcija. Minėtoje byloje yra paskelbta S. L. paieška. Analizuojamą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis taip pat nedalyvavo, jam siųsti šaukimai nebuvo atsiimti pašte per siuntos saugojimo terminą. Vis dėlto, S. L. yra pateikęs atsiliepimą į prokurorės apeliacinį skundą (b. l. 125-126), kuriame nurodo, jog jam paskirta arešto bausmė yra teisinga ir atitinka bausmei keliamus tikslus, todėl spręstina, kad apie apeliacinį bylos nagrinėjimo procesą jam buvo žinoma, tačiau nuteistasis sąmoningai pasirinko nedalyvauti apeliacinio skundo nagrinėjime.
13. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras formaliai palaikė pateiktą apeliacinį skundą, tačiau objektyvių motyvų, kodėl S. L. parinktos bausmės rūšis turėtų būti keičiama į griežtesnę, nepateikė. Be šioje nutartyje jau aptartų ankstesnių nuteistojo teistumų, kiti apeliacinio skundo argumentai – teisingumo principo pažeidimas, nebaudžiamumo nuotaikos ir pan., laikyti deklaratyviais. BK 49 straipsnio 3 dalis numato, kad už nusikaltimo padarymą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto bausmė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, S. L. parinko arešto trukmę šiek tiek ilgesnę, nei numatytas vidurkis, t. y. 60 parų. Kadangi byla buvo išnagrinėta pagreitintos proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl pagrįstai pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Teigti, jog galutinė 40 parų arešto bausmė yra tik simbolinė, neužtikrinanti prevencijos ir kitų bausmės tikslų, nėra objektyvu. Pažymėtina, jog bausmės efektyvumui didesnę įtaką turi ne jos griežtumas, tačiau neišvengiamumas. Nepagrįstai griežta bausmė gali formuoti asmeniui neigiamą nuomonę apie teisėsaugos institucijų darbą, iškreipti bausmių skyrimo politiką.
14. Apibendrinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam paskirtos bausmės rūšis ir dydis yra adekvatus padarytam nusikaltimui ir nėra jokio pagrindo bausmės griežtinimui, nes paskirtoji bausmė užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės R. M. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.