Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu ir įpareigojimo pakeisti nuomos sutartį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir jo argumentai

Ieškovas ieškiniu prašo teismo pripažinti jį (duomenys neskelbtini) mirusios nuomininkės A. P. (toliau – pagrindinė nuomininkė) šeimos nariu ir įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), nuomos sutartį ieškovo vardu (b. l. 3–5).Ieškovas ginčo gyvenamosiose patalpose gyveno nuo 1987 metų kartu su pagrindine nuomininke – globėja (buvusia nuomininke). Jam tapus pilnamečiu globa baigėsi, tačiau jis ir toliau liko gyventi ginčo gyvenamosiose patalpose, jose deklaravo savo gyvenamąją vietą, bendrai su globėja tvarkė namų ūkį (remontavo butą, mokėjo komunalinius mokesčius), o globėjai susirgus ja rūpinosi, lankė ligoninėje, pirko vaistus ir skalbė rūbus.Mirus nuomininkei ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl nuomos sutarties ginčo gyvenamosioms patalpoms pakeitimo jo vardu, tačiau ji atsisakė pakeisti ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, nes ieškovo pripažinimas buvusios patalpų nuomininkės šeimos nariu gali būti sprendžiamas tik teismo keliu.

Atsakovės argumentaiAtsakovė atsiliepimu prašo teismo ieškinį atmesti (1 t., e. b. l. 83–87).Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.602 straipsnyje yra aiškiai nurodyta, kada gali būti pakeista nuomos sutartis ir kam, t. y. tik nuomininko šeimos nariams. Ieškovas, apsigyvendamos ginčo gyvenamosiose patalpose kaip nuomininkės globotinis, savarankiškos teisės į gyvenamąją patalpą pagal CK 6.588 straipsnio nuostatas neįgijo, nes pagrindinė nuomininkė buvo jo globėja. Ieškovas, gyvendamas ginčo gyvenamosiose patalpose, globotinio teisėmis jokių savarankiškų teisių į ginčo gyvenamąsias patalpas neįgijo. Globėjas, rūpintojas su globotiniu ar rūpintoju apsigyvena kartu ne dėl šeimyninių santykių sudarymo, o dėl teisių ir pareigų, atsirandančių globą ar rūpybą paskyrus, įgyvendinimo.Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, iš kokių pajamų gyveno buvusi ginčo gyvenamųjų patalpų nuomininkė ir ieškovas. Byloje nėra pateikta dokumentų, kurie patvirtintų, kad ieškovas mokėjo ginčo gyvenamųjų patalpų komunalinius mokesčius iš savo gaunamų pajamų, nors ieškinyje teigia, kad gyveno kartu su nuomininke, vedė su ja bendrą ūkį ir mokėjo už ginčo gyvenamąsias patalpas mokesčius. Nors byloje yra pateikti statybinių medžiagų pirkimą patvirtinantys kvitai, tačiau nėra duomenų iš kieno lėšų jos buvo pirktos ir kokioms patalpoms remontuoti jos buvo naudojamos. Vien statybinių medžiagų pirkimas nepatvirtina, kad buvo remontuojamos ginčo gyvenamosios patalpos.Visais atvejais toks būstas, kad ir kaip jis būtų įvardytas, suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka specialiame įstatyme nustatytas sąlygas, susijusias su valstybės paramos teikimu, ir gali būti naudojamas tik tokio asmens bei tokiu tikslu, kuriuo jis buvo suteiktas nuomotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-398/2006). Prašomos išnuomoti gyvenamosios patalpos gali būti išnuomojamas tik asmenims, atitinkantiems aukščiau nurodytos teisės normos įtvirtintiems reikalavimams – asmenims ir šeimoms, turinčioms mažas pajamas ir neturintiems Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto. Taigi, byloje nėra pateikta duomenų apie ieškovo gaunamas pajamas bei nėra įrodymų, kad neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje kito nuosavybės teise priklausančio tinkamo gyventi būsto.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir teisinio reglamentavimo

Gyvenamosios patalpos, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), yra 2 kambarių (35,91 kv. m. bendrojo ploto), ir nuosavybės teise priklauso atsakovei (1 t., e. b. l. 88–89).A. P. gyvenamąją vietą bute deklaravusi nuo 1969 m. sausio 22 d. (1 t., e. b. l. 87). 1984 m. sausio 30 d. buvo sudaryta buto nuomos sutartis su A. P. (1 t., e. b. l. 6–7). Nauja sutartis sudaryta – 2000 m. sausio 25 d. (1 t., e. b. l. 9–11, 90–93) ir pagal šią nuomos sutartį neterminuotas nuomos faktas išviešintas valstybės įmonės Registrų centre (1 t, e. b. l. 88–90; 2 t., e. b. l. 5–7). A. P. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 75, 186).Ieškovas iki pilnametystės, t. y. (duomenys neskelbtini), buvo globojamas A. P. (1 t., e. b. l. 21). Jis savo gyvenamąją vietą bute deklaravo 2003 m. rugpjūčio 26 d. ir iki šiol yra deklaravęs (1 t., e. b. l. 22, 2 t., e. b. l. 21), savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (1 t., e. b. l. 185; 2 t., e. b. l. 8).CK 6.588 straipsnyje yra nurodytas asmenų ratas, kurie gali būti priskiriami arba pripažįstami nuomininko šeimos nariais. Vadovaujantis šia teisės norma, pripažįstant asmenį pagrindinio nuomininko šeimos nariu, teismas turi nustatyti visumą, o ne vieną iš kelių aplinkybių: artimos giminystės ar išlaikymo, gyvenimą ne mažiau kaip vienerius metus, bendro ūkio vedimą.CK 6.588 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad globėjai ir globotiniai, apsigyvenę globėjo ar globotinio gyvenamojoje patalpoje, neįgyja globėjo ar globotinio šeimos narių teisių. Jeigu globai pasibaigus jie toliau kartu gyvena ir bendrai tvarko namų ūkį, tai bet kurio iš jų reikalavimu šeimos nariu gali būti pripažinti teismo tvarka.Ieškovas prašo pripažinti jį pagrindinės nuomininkės šeimos nariu, tuo pagrindu, kad iki pilnametystės buvo jos globojamas, vėliau, ieškovui tapus pilnamečiu, jis ir toliau gyveno kartu bute iki pat pagrindinės nuomininkės mirties ir vedė su ja bendrą ūkį.Sprendžiant klausimą dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu, aktualus sprendimo 5.1 punkte nurodytas teisinis reglamentavimas, t. y. CK 6.588 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtinta, kad jeigu globėjai ir globotiniai, pasibaigus globai ir toliau kartu gyvena ir bendrai tvarko namų ūkį, tai bet kurio iš jų reikalavimu šeimos nariu gali būti pripažinti teismo tvarka.Bylos nagrinėjimo metu tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas buvo pagrindinės nuomininkės globotinis (2017 m. kovo 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 37 min. 09 sek. – 37 min. 26 sek.). Tai patvirtina 1986 m. sausio 27 d. sprendimas Nr. 2-168/1986, kuriuo ieškovo motinai atimtos motinystės teisės (1 t., e. b. l. 17–20), Kauno miesto valdybos 2000 m. gegužės 23 d. sprendimas (duomenys neskelbtini) „Dėl nepilnamečių laikinos globos“ (2 t., e. b. l. 53), Kauno miesto valdybos 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas dėl globos netekimo (2 t., b. l. 48), Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2017 m. kovo 17 d. raštas, kuriame nurodyta, jog ieškovą iki pilnametystės globojo pagrindinė nuomininkė, bei Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2018 m. kovo 19 d. raštas, kuriame nurodyta, kad buvo mokama globos išmoka A. P. už ieškovo globą (1 t., e. b. l. 21; 2 t., e. b. l. 45). Todėl teismas toliau pasisako dėl ieškovo faktinio gyvenimo kartu su pagrindine nuomininke ir bendro namų ūkio vedimo (tvarkymo).

Dėl ieškovo gyvenamosios vietos ir bendro ūkio vedimo, t. y. jo pripažinimo šeimos nariu

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmens pripažinimui nuomininko šeimos nariu lemiamą reikšmę turi ne jo registracija ar kito buto turėjimas, o jo faktinė gyvenamoji vieta, kurioje jis nuolat ar dažniausiai gyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-313/2016). CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą.Ieškovas visos bylos nagrinėjimo metu teigė, kad su pagrindine nuomininke bute apsigyveno nuo mažens, t. y. nuo 4 metų ir gyveno kartu su mama (taip ją vadino ieškovas) iki jos mirties (2018 m. kovo 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 18 min. 58 sek. – 19 min. 17 sek.). Faktinę aplinkybę, kad pasibaigus globos santykiams ieškovas ir pagrindinė nuomininkė ir toliau kartu gyveno pagrindžia byloje apklaustų liudytojų J. V. (gyvenančios tame pačiame name, bute Nr. (duomenys neskelbtini) ir G. R. (gyvenančios tame pačiame aukšte). Abi liudytojos patvirtino, kad ieškovas su pagrindine nuomininke gyveno nuo mažens, niekada nebuvo išvykęs, gyvena iki dabar, rūpinosi pagrindine nuomininke jai susirgus, ką patvirtina išreikalauta pagrindinės nuomininkės medicininė kortelė (2 t., b. l. 47–48, 51, 52). Be to, byloje pateiktas 2012 m. gegužės 14 d. Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 15–16), ant kurio, kaip asmuo susipažinęs su šiuo apskaičiavimu, pasirašęs pats ieškovas. Iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ gyvenamosios patalpos apžiūros 2017 m. vasario 1 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 98–99), surašyto praėjus pusei metų po pagrindinės nuomininkės mirties, matyti, kad bute buvo rastas ieškovas, kuris teigė, jog gyvena vienas ir jame gyveno visą laiką su globėja. Ieškovas ginčo gyvenamojoje patalpoje kartu su pagrindiniu nuomininku gyveno iki pat pagrindinės nuomininkės mirties bei gyvena iki šiol.Ieškovas paaiškino, kad gyvendamas su pagrindine nuomininke kartu su ja vedė bendrą ūkį, t. y. maistu rūpindavosi pati globėja, šeimininkaudavo namuose ji, tačiau, maistą pirkdavo ir jis (2018 m. kovo 15 d. teismo posėdžio garso įrašo: 24 min. 15 sek. – 24 min. 30 sek.; 24 min. 38 sek. – 24 min. 50 sek.); komunalinius mokesčius mokėdavo per pusę (2018 m. kovo 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 24 min. 59 sek. – 25 min. 01 sek.); bei jis remontavo butą (2018 m. kovo 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 13 min. 34 sek. – 1 val. 14 min. 37 sek.; 1 val. 26 min. 10 sek. – 1 val. 26 min. 20 sek; 1 val. 26 min. 23 sek. – 1 val. 27 min. 53 sek.).Tai, kad ieškovas ne tik gyveno kartu su pagrindine nuomininke, tačiau ir vedė bendrą ūkį, patvirtina ieškovo pateikti kasos kvitai už medikamentus ir maisto produktus, pirktus pagrindiniai nuomininkei, sąskaitos faktūros už jos kapavietės tvarkymą bei kapavietės nuotraukos (2 t., e. b. l. 61–83). Taip pat tai, kad jis mokėjo mokesčius už ginčo butą, nes pateiktos 2015 m. birželio 23 d., 2015 m. liepos 27 d., 2015 m. rugpjūčio 21 d., 2015 m. rugsėjo 25 d., 2015 m. spalio 24 d., 2015 m. lapkričio 23 d., 2016 m. gruodžio 28 d., 2016 m. sausio 27 d., 2016 m. vasario 24 d., 2016 m. kovo 23 d., 2016 m. balandžio 26 d., 2016 m. gegužės 26 d., 2016 m. birželio 13 d. ir 2016 m. rugpjūčio 2 d. „viena sąskaita“ už komunalinius mokesčius buvo išrašytos ieškovo vardu (1 t., e. b. l. 46, 48, 50, 52, 54, 56, 58, 60, 62, 64, 66, 68, 70, 72), o ir po pagrindinės nuomininkės mirties (2016 m. liepos 18 d.) ir iki kilo ginčas teisme (2017 m. spalio mėn.), t. y. praėjus daugiau nei metams po pagrindinės nuomininkės mirties, mokesčiai už butą buvo mokami (dėl šios aplinkybės byloje ginčo nekilo) (1 t., e. b. l. 16, 46–73). Vadinasi, papildomai susiklostė ir faktiniai nuomos santykiai. Ieškovas pateikė įrodymus, kad jis nuo 2007 iki 2017 metų dirbo (1 t., e. b. l. 177–184), tuo tarpu pati pagrindinė nuomininkė nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 16 d. (mirties) gavo tik apie 280,00 Eur senatvės pensiją (2 t., b. l. 42–44), kas leidžia daryti išvadą, kad pragyvenimui, buto mokesčiams ir buto remontui vien tokių pajamų jai su ieškovu būtų nepakakę.Ieškovas rūpinosi buto remontu ir jį remontavo, ką patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai: PVM sąskaitos faktūros, išrašytos ieškovo vardu; sutartis, sudaryta, ieškovo vardu; pinigų priėmimo kvitai, ant kurių jis pasirašęs, ir čekiai bei buto remonto nuotraukos (1 t., e. b. l. 23–45, 169–177). Tai, kad ieškovas investavo savo lėšas, patvirtina ne vien ta aplinkybė, kad ieškovas buvo dirbantis, tačiau suėjus 18 metų (duomenys neskelbtini) pabaigoje jis gavo 6 250 Lt išmoką (2 t., e. b. l. 45, 49–50), kurią, kaip teigė, panaudojo buto atnaujinimui (2018 m. kovo 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 25 min. 02 sek. – 25 min. 23 sek.). Šiuos atsakovo paaiškinimus patvirtina Kauno miesto savivaldybės 2005 m. lapkričio 4 d. aiškinamasis raštas „Dėl vienkartinių išmokų būstui įsigyti arba įsikurti“ (2 t., b. l. 50), iš kurio matyti, kad ieškovo deklaruota vieta ginčo patalpose ir išmoka bus panaudota remontui, baldams ir buitinei technikai įsigyti.Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo paaiškinimais, nes tiek jais (2018 m. kovo 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 45 min. 45 sek. – 49 min. 41 sek.), kurie yra vienas iš įrodomųjų priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tiek minėtais rašytiniais įrodymais (1 t. e. b. l. 24–45, 169–177), jis įrodė faktinę aplinkybę, kad kartu su pagrindine nuomininke, pasibaigus globai, ir toliau gyveno bei vedė bendrą ūkį. Todėl gyvenamosios patalpos nuomos sutartis su ieškovu gali būti sudaryta (CK 6.602 straipsnio 2 dalis).Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, ieškinys tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šioje byloje ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus 2017 m. kovo 8 d. sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovą 100 proc. nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (1 t., e. b. l. 6–7). Valstybė šioje byloje patyrė 337,92 Eur bylinėjimosi išlaidas dėl atstovavimo (b. l. 128; 2t., e. b. l. 117) ir 5,32 Eur išlaidas, susijusias su procesiniu dokumentu įteikimu (siuntimu) (b. l. 2), todėl valstybei iš bylą pralaimėjusios atsakovės priteisiamos 343,24 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 96¹ straipsnio 1 dalis).

Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti ieškovą S. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirusios nuomininkės A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) šeimos nariu ir įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę (juridinio asmens kodas 111106319) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ieškovo vardu.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111106319) 343,24 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt trijų eurų 24 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Šis Kauno apylinkės teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.