Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. G. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė prašė patenkinti pareiškimą remiantis pareiškime išdėstytais argumentais. Pareiškime nurodyta, kad Pareiškėja, E. G., 2014 m. birželio 6 d. JAV sudarė santuoką su R. M. S.. 2009 m. sausio 23 d. jiems gimė sūnus - Milan M. S., 2016 m. kovo 20 d. gimė dukra - A. E. S. 2017 m. liepos 19 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui (toliau - Kauno CMS) pareiškėja pateikė prašymus: įtraukti į apskaitą 2014-06-06 JAV sudarytą santuoką, pakeisti jos pavardę iš G. į S., įtraukti į apskaitą jos dukros A. E. S, gim (duomenys neskelbtini), JAV, ir sūnaus Milan M. S., gim (duomenys neskelbtini), JAV, gimimus. 2017 m. liepos 20 d. Kauno CMS atsakymų Nr. 05-2-405 informavo pareiškėją, kad pareiškėjos su R.M. S. 2014-06-06 JAV sudaryta santuoka 2017-07-19 buvo įtraukta į apskaitą Kauno CMS, sudarant santuokos įrašą Nr. 1125. Sudarytame santuokos įraše pareiškėjai buvo palikta G. pavardė. Taip pat, Kauno CMS nurodė, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, priebalsė „x“ sulietuvinta forma rašoma „ks“, todėl pareiškėjos pavardė po pavardės pakeitimo gali būti įrašyta „S“, o vaikų gimimo įrašuose galėtų būti įrašyta taip pat „S“. Skyrius neturi teisinio pagrindo minėtame santuokos sudarymo įraše įrašyti pavardę „S“, o vaikų gimimus įtraukiant į apskaitą vaikų gimimo įrašuose nurodant vaikų pavardes „S“. Neteisėtas ir nepagrįstas atsisakymas įregistruoti pareiškėjos pavardę po santuokos sudarymo originalia forma bei jos vaikų pavardes oficialia forma pažeidžia pareiškėjos, jos šeimos privatų gyvenimą, teisę puoselėti savo kultūrą, kalbą, o taip pat ją diskriminuoja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23p., civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.

1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-11-06 sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

Tiek Kauno CMS sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, tačiau nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšminga Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs (2003-10-02 sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010-12-22 Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Taigi, jeigu dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip SESV 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimu.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėja 2014-06-06 Pietų Karolinos Valstijoje sudarė santuoką su JAV piliečiu R. M. S. bei pasirinko vyro pavardę – S. JAV pareiškėjai išduotoje santuokos licencijoje įrašyta pareiškėjos pavardė S. (el. b. l. 18-22). 2009-01-23 pareiškėjai gimė sūnus M M. S., kurio pavardė Pietų Karolinos Valstijos išduotame gimimo liudijime įrašyta S (el. b. l .14-17), o 2016-03-20 gimė dukra A. E. S, kurios pavardė Pietų Karolinos Valstijos išduotame gimimo liudijime įrašyta S (el. b. l. 8-11). Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybės, atsisakymas įtraukti į apskaitą bei išduoti santuokos bei vaikų gimimo liudijimus pareiškėjos vyro pasirinkta pavarde – S, sukeltų pareiškėjai administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant jos tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą, o ateityje galimai susiduriant su problemomis įteisinant bendrąja jungtine nuosavybės teise įgytą turtą ir/ar patiriant keblumų paveldėjimo teisinių santykių srityje. Teismo vertinimu, draudimas įrašyti pavardę su „X“ yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos patirtų pareiškėja neišdavus jai santuokos liudijimo vyro pasirinkta pavarde su raide „X“. Draudimas įtraukti į apskaitą vyro pasirinktą pavardę su raide „X“ taip pat sudarytų prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą, teisės į vardą pažeidimą (CK 2.20 straipsnis).

Į bylą pateikta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada, kurioje nurodyta, jog institucija yra pateikusi Lietuvos Respublikos Seimui išvadas dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, Nr. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653(2), Nr. XIII-471, Nr. XIIIP-535, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 ir išsakiusi nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, bet, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

Dėl visų pirmiau šiame sprendime išvardytų priežasčių darytina išvada, kad nenukrypimas nuo šiuo metu esamo teisinio reglamentavimo ir atsisakymas tenkinti pareiškėjų prašymą neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas pareiškėjos siekiamam rezultatui. Dėl to pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti pareiškėjos santuoką į apskaitą ir įrašyti į pareiškėjos santuokos liudijimą pareiškėjos pavardę „S“ originalia forma su „X” ir išduoti santuokos sudarymo įrašą;

Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti pareiškėjos sūnaus M.M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros A. E. S, gim. (duomenys neskelbtini), gimimus į apskaitą įrašant pavardes „S“ originalia forma su „X”.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.