- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-21
- Bylos Nr.
- N-63-2361-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. G. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 9 d. nutarimo M. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. G. (b. l. 1) už tai, kad jis 2009 m. birželio 10 d., apie 21.10 val., Taikos ir Gedimino gatvėse, Kupiškyje, vairavo automobilį BMW 730, v. Nr. (duomenys neskelbtini), kai atimta teisė vairuoti transporto priemones, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nesileido Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Šiais veiksmais administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 17 ir 18 punktų reikalavimus. Už tai atsakomybė kyla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, 128 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.
II.
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 9 d. nutarimu pripažino M. G. kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 128 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus teisės pažeidimus, ir, vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio nuostatomis, galutinai jam skyrė ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį atitinkančią nuobaudą – 4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) litų baudą (b. l. 72-75).
Teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybių visetą, padarė išvadą, kad automobilį BMW 730, v. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą H. L. vardu, 2009 m. birželio 10 d., apie 21.10 val. vairavo M. G.. Teismas remėsi policijos pareigūnų L. D., R. B. ir A. B. parodymais. Liudytojas L. D. pats matė, kaip M. G. sėdo prie automobilio BMW 730 vairo, manevravo kieme, išvažiavo iš kiemo į Taikos gatvę, o sankryžoje iš Taikos gatvės pasuko Gedimino gatve link centro. Stebėdamas įvykį, penkto asmens, kuris įvardijamas kaip nepažįstamas žvejys vairuotojas, L. D. nematė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad policijos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs ir logiški, tarp jų nėra prieštaravimų. M. G. paaiškinimus bei V. V., V. A. ir M. V. parodymus apylinkės teismas atmetė kaip neracionalius, išgalvotus. Kupiškio rajono apylinkės teismas padarė išvadą, kad M. G. veika atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, nes vairuodamas transporto priemonę BMW 730, jis nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Taip pat M. G. veiksmuose teismas nustatė administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 4 dalyje (vengė neblaivumo patikrinimo) ir 128 straipsnio 2 dalyje (vairavo automobilį BMW 730, kai jam atimta teisė vairuoti), sudėtis. M. G. vengė neblaivumo patikrinimo teigdamas, kad ne jis vairavo, tačiau liudytojo L. D. parodymais nustatyta, kad automobilį vairavo būtent M. G.. L. D. matė, kaip M. G. išvažiavo iš kiemo, vėliau sankryžoje iš Taikos gatvės pasuko į Gedimino gatvę, ir apie tai pranešė budėtojams. Todėl mažai tikėtina, kad nuo sankryžos iki vietos, kurioje automobilis BMW 730 buvo stabdomas policijos pareigūnų, vairuotoją M. G. būtų galėjęs pakeisti kitas asmuo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2007 m. spalio 1 d. nutarimu M. G. atimta teisė vairuoti transporto priemones 30 mėnesių laikotarpiui (b. l. 8), be to, 2008 m. liepos 10 d. nutarimu jis baustas administraciniu areštu pagal ATPK 129 straipsnį (transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti).
III.
Apeliaciniu skundu M. G. prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 9 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti (b. l. 79-80). Paaiškina, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą ir byloje esant prieštaringiems liudytojų parodymams, rėmėsi vieninteliu liudytoju – policijos pareigūnu L. D.. L. D. konfliktuoja su apelianto broliu, todėl turi asmeninį suinteresuotumą patraukti jį administracinėn atsakomybėn. L. D. nurodytos aplinkybės, kad jis matė M. G. sėdantį prie automobilio BMW 730 vairo ir manevruojantį Taikos g. 2-ojo namo kieme bei išvažiuojantį miesto centro kryptimi, negali būti patikrintos jokiomis įstatymų nustatytomis priemonėmis. Įrodymais gali būti tik tokie teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, įvykį šis liudytojas stebėjo iš daugiabučio namo penkto aukšto. Policijos pareigūnai R. B. ir A. B., stabdydami pro juos pravažiuojantį automobilį BMW 730, nematė vairuotojo, radę šią transporto priemonę stovinčią prie prekybos centro „Maxima“, vairuotojo taip pat negalėjo nustatyti. Kartu važiavę V. A., M. V. ir V. V. patvirtino, kad transporto priemonę vairavo jiems nepažįstamas asmuo (žvejys), o M. G. sėdėjo ant galinės sėdynės, per vidurį. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą, neteisėtą ir šališką sprendimą, neteisingai taikė materialiąsias bei procesines teisės normas.
Atsiliepimas
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariatas atsiliepime nurodo, kad su M. G. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o nstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. G. kaltė dėl automobilio vairavimo neturint tam teisės ir vengiant blaivumo patikrinimo, pilnai įrodyta.
M. G. jam inkriminuotus teisės pažeidimus neigia ginčydamas šių veikų sudėtims būtiną elementą – vairavimo faktą – teigdamas, kad automobilį BMW 730, v. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo nepažįstamas žvejys, o jis pats tuo metu sėdėjo ant galinės keleivio sėdynės tarp V. A. ir M. V..
Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Todėl liudytojų parodymai yra leistina įrodinėjimo priemonė sprendžiant dėl nagrinėjamų administracinių teisės pažeidimų padarymo fakto.
Analizuojamu atveju matyti, kad Kupiškio rajono apylinkės teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga ir apklausė daug liudytojų (L. D., R. B., A. B., V. A., M. V. ir V. V.). Paneigiant M. G. versiją kertiniai yra policijos pareigūno L. D. parodymai, kad jis aiškiai matė į minėtą transporto priemonę sėdančius keturis akivaizdžiai neblaivius vyrus. Vieną iš jų – vairuotoją, L. D. atpažino, kadangi prieš kurį laiką atliko procesinius veiksmus baudžiamojoje byloje, kurioje M. G. dalyvavo nukentėjusiojo teisinėje padėtyje. Nors M. G. paaiškino, kad L. D. turi asmeninį suinteresuotumą jam pakenkti, tačiau konkrečių aplinkybių, patvirtinančių šiuos teiginius, neįvardino. Tai, jog L. D. turi santykių su M. G. broliu, nesudaro pagrindo įtarti jį šališkumu pažeidėjo atžvilgiu. L. D., pats būdamas įvykio liudininku – per penkto aukšto langą pastebėjęs daromą teisės pažeidimą, ėmėsi neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią neteisėtai veikai, t. y. operatyviai susisiekė su policijos įstaiga ir ją nuosekliai informavo apie pažeidimo eigą. Nurodyta policijos pareigūno pareiga kyla iš Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies ir, teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, buvo vykdoma tinkamai.
Tuo tarpu su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu bičiulystės ryšiais siejamų liudytojų V. A., M. V. ir V. V. parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kritiškai. Šių liudytojų ir M. G. paaiškinimai tarpusavyje prieštarauja (M. G. teismo posėdyje nurodė, kad draugai pas jį atvyko netikėtai, o liudytojai tvirtino, kad žvejoti su M. G. buvo iš anksto susitarę, be to, nesutampa ir kitos smulkios detalės). Šių asmenų dėstoma versija apie nepažįstamą žvejį, jo atsiradimo ir pasišalinimo aplinkybes, yra neįtikinama, nelogiška. Pažeidėjo pasirinktos gynybinės taktikos atmetimo motyvus, nurodytus 2009 m. spalio 9 d. nutarime, apeliacinės instancijos teismas palaiko, todėl nebekartoja.
Atsižvelgusi į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisinga išvadą, kad M. G. protokole nurodytomis aplinkybėmis vairavo automobilį BMW 730, v. Nr. (duomenys neskelbtini).
Byloje neginčijama ir liudytojų R. B. bei A. B. parodymais patvirtinta, kad šviesą atspindinčiu skrituliu stabdoma transporto priemonė nesustojo. Neužilgo automobilį BMW 730, v. Nr. (duomenys neskelbtini), šie patruliai aptiko prie prekybos centro „Maxima“, tačiau vairuotojo vieta buvo tuščia. Be to, nepaneigta ir tai, kad keturi transporto priemonėje sėdėję asmenys, pristatyti į Kupiškio rajono policijos komisariatą, tikrintis blaivumą atsisakė. Taigi visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes Kupiškio rajono apylinkės teismas nustatė ir įvertino tinkamai, tačiau padarė klaidų kvalifikuodamas M. G. padarytus teisės pažeidimus.
Policijos institucija protokole nurodė objektyviąsias aplinkybes, kad M. G. vairavo automobilį neturėdamas tam teisės ir vengė blaivumo patikrinimo, tačiau teismas šią veiką neteisingai kvalifikavo ir nuobaudas paskyrė pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir 128 straipsnio 2 dalį, nors minėtų objektyviųjų požymių visuma atitinka ATPK 129 straipsnio dispoziciją. Sulyginus ATPK 126 straipsnio 4 dalį, ATPK 128 straipsnio 1 dalį ir ATPK 129 straipsnį akivaizdu, kad ATPK 129 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už sunkesnį administracinį teisės pažeidimą. Tačiau įvertinusi tai, kad apeliacinį skundą padavė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, ir laikydamasi non reformatio in peius (negalėjimo sunkinti apelianto padėties) principo, teisėjų kolegija minėto teisės pažeidimo kvalifikacijos nekeičia. Taip pat teisėjų kolegija daro išvadą, kad M. G. teisingai ir pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Galutinė subendrinta administracinė nuobauda, atsižvelgus į byloje esančius duomenis apie nevienkartinį alkoholio vartojimą ir po to sekusį vairavimą (b. l. 8-9), atitinka M. G. padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 9 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
M. G. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.