- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-27
- Bylos Nr.
- II-663-1078/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01853-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 14-ANR_N-1508-2021, kuriuo A. K. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 30 Eur bauda, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas T. K. 2021 m. birželio 23 d. surašė A. K. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 14-ANR_P-1285-2021 dėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t. y. dėl to, jog A. K. 2020 m. rugpjūčio 30 d., apie 15.49 val., adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, ties (duomenys neskelbtini) vieta, garsiais šauksmais, necenzūriniais žodžiais kreipėsi į kitą asmenį, taip savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja I. I. 2021 m. rugpjūčio 3 d. surašė nutarimą Nr. 14-ANR_N-1508-2021 (toliau – ir skundžiamas nutarimas), kuriame konstatuota, jog A. K. 2020 m. rugpjūčio 30 d., apie 15.49 val., adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, ties (duomenys neskelbtini) vieta, garsiais šauksmais, necenzūriniais žodžiais kreipėsi į kitą asmenį, taip savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, todėl pripažino A. K. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam 30 Eur baudą.
Šalies argumentai
A. K., nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu, teismui pateikė skundą, kuriuo prašė skundžiamą nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Nurodė, kad jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn po to, kai policijoje buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą kaimyno P. R. pareiškimo pagrindu. P. R. yra konfliktiškas asmuo, dėl santykių namo bendrijoje kyla konfliktai (A. K., kaip (duomenys neskelbtini), reikalauja pareiškėjo laiku mokėti mokesčius už gautas paslaugas, o P. R. visokiais būdais vengia juos mokėti). P. R. pateikė policijos įstaigai „įrodymus“, kad A. K. neva išplūdo jį necenzūriniais žodžiais, tačiau niekaip nepaaiškino, kokiu būdu gauti šie „įrodymai“, nepateikė jokių duomenų, kad garso (be vaizdo) įrašas yra tikras ir nesumontuotas bei nesuklastotas, įrašas nebuvo ištirtas, todėl negali būti tinkamu įrodymu patraukiant asmenį administracinėn atsakomybėn. Pasinaudojant dirbtinio intelekto programėlėmis manipuliuoti garso įrašais prieinama visiems norintiems. Be to, tyrėja, spręsdama A. K. kaltės klausimą privalėjo imtis priemonių išklausyti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį posėdžio metu, tačiau to neatliko, todėl pripažinti skundžiamą nutarimą teisėtu ir pagrįstu nėra jokio objektyvaus pagrindo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas nurodė, jog su pareiškėjo skundė išdėstytais reikalavimais nesutinka. Prašė palikti galioti skundžiamą nutarimą kaip teisėtą ir pagrįstą bei pareiškėjo skundo netenkinti, kadangi skundžiamas nutarimas grindžiamas patikrinimo metu surinktais įrodymais ir išdėstytais motyvais bei argumentais, administracinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, įrodančių, kad A. K. įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas pareiškėjas A. K. nurodė, kad su nukentėjusiuoju konfliktas trunka jau daugiau nei 10 metų. Per vaizdo kameras pamatė, jog P. R. atėjo į automobilių stovėjimo aikštelę ir pradėjo kažką daryti, fotografuoti, todėl su žmona nuėjo pažiūrėti ir pamatė, kad perbrėžtas motociklo sparnas. Išgirdo, jog su nukentėjusiuoju bendrauja jo žmona, todėl prisijungė ir jis. Matė, jog nukentėjusysis įsijungė kamerą ir įsidėjo ją į kišenę. 2020 m. rugpjūčio 30 d. konflikto metu galimai vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau ne tokius, kurie užfiksuoti skundžiamame nutarime. Nukentėjusysis įrašinėdavo daug konfliktų su pareiškėju. Nurodė, jog vaizdo įrašas yra sumontuotas iš kelių dalių, nėra nei įrašo pradžios, nei pabaigos, įraše išsakomi žodžiai surinkti iš per metus laiko tarp pareiškėjo ir nukentėjusiojo vykusių konfliktų ir sudėti į vieną įrašą. Prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti institucijai iš naujo tirti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių šio straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų: 1) necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose; 2) įžeidžiamas kibimas prie žmonių; 3) kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, dėl jų kilusius padarinius ir veikos padarymo vietos specifiką. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo sudėtis yra formalaus pobūdžio. Tai reiškia, jog nėra privaloma nustatyti, ar dėl asmens neteisėto veikimo buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis – atsakomybę užtraukia neteisėtų veiksmų atlikimas, kuriais vien jau siekiama pažeisti tvarką ir rimtį. Šis administracinis nusižengimas padaromas, veikiant tyčia.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija nukentėjusiojo pateikto vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotų duomenų pagrindu A. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn, autentiškumą.
Nors A. K. tiek pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog P. R. pateiktas vaizdo įrašas yra suklastotas ir sumontuotas, norint jį neva neteisingai apkaltinti dėl necenzūrinių žodžių nukentėjusiojo atžvilgiu vartojimo viešoje vietoje, tačiau teismas, susipažinęs su bylos medžiaga neturi pagrindo abejoti A. K. kalte padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, dėl žemiau išdėstytų motyvų.
Visų pirma pareiškėjas nei administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusiai institucijai, nei teismui nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti vaizdo įrašo ir jame užfiksuoto garso takelio autentiškumu. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, jog filmuojama požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, girdimi vyro ir moters balsai, pakeltu tonu išsakomi necenzūriniai žodžiai nukentėjusiojo atžvilgiu, paties nukentėjusiojo tam tikros replikos į vyro bei moters išsakomus užgauliojimus, kas rodo, jog tarp nukentėjusiojo ir pareiškėjo bei jo žmonos vyksta tam tikras dialogas, išsakomi žodžiai nėra pavieniai ir tarpusavyje nesusiję, atitinka kontekstą ir yra dėstomi nuosekliai, į juos tiek viena, tiek kita pusė atsikirtinėja. Taigi, teismas, susipažinęs su byloje esančiu vaizdo įrašu, pareiškėjui nepateikus jokių objektyvių jo teiginius patvirtinančių duomenų, neturi pagrindo abejoti byloje esančio vaizdo įrašo autentiškumu ir laikyti, jog jis galimai yra sufalsifikuotas. Be to, nepaisant to, jog kaip nurodė pareiškėjas, vaizdo įrašas galimai yra nepilnas, neturintis pradžios ir pabaigos, tačiau jame akivaizdžiai girdisi moters ir vyro išsakomi necenzūriniai žodžiai nukentėjusiojo atžvilgiu, ko pakanka daryti išvadai, jog vartodamas įraše užfiksuotus žodžius viešoje vietoje (požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje) nukentėjusiojo atžvilgiu A. K. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Visų antra, pats pareiškėjas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose yra nurodęs, jog neneigia, kad galėjo vartoti necenzūrinius žodžius nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau tokį savo elgesį teisino tuo, jog tarp jo ir nukentėjusiojo jau ilgą laiką yra susiklostę konfliktiški santykiai (teismo posėdžio metu nurodė, jog konfliktiniai santykiai tęsiasi jau daugiau nė 10 metų) ir vaizdo įraše girdimi jo tariamai vartojami necenzūriniai žodžiai galimai yra ne iš 2020 m. rugpjūčio 30 d., o anksčiau įvykusio konflikto. Duodamas parodymus teismo posėdžiu metu pareiškėjas visgi nurodė, jog ir 2020 m. rugpjūčio 30 d. nukentėjusiojo atžvilgiu galėjo vartoti necenzūrinius žodžius, tačiau ne tokius, kurie užfiksuoti skundžiamame nutarime. Taigi, įvertinus anksčiau išdėstytą, akivaizdu, jog pareiškėjas ne tik, kad neneigė, tačiau ir patvirtino, jog vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiojo atžvilgiu, nepaisant to, jog nesutiko, kad 2020 m. rugpjūčio 30 d. buvo vartoti būtent administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime užfiksuoti žodžiai. Be to, pažymėtina, jog priežastis, dėl kurios kito subjekto atžvilgiu yra išsakomi necenzūriniai žodžiai šiuo atveju, norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, nėra svarbi, kadangi pats necenzūrinių žodžių vartojimo faktas yra įrodytas ir net pats pareiškėjas tokių savo veiksmų buvimo neneigia. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog vaizdo įraše girdimas apsižodžiavimas galimai įvyko ne 2020 m. rugpjūčio 30 d., o kitu metu, paties pareiškėjo išsakoma kaip spėliojimas, pareiškėjas ir pats nėra tuo įsitikinęs, o taip pat ir nepateikia tokias savo hipotezes patvirtinančių įrodymų, o be to, kaip minėta anksčiau, ir pats nurodė, jog ir 2020 m. rugpjūčio 30 d. vis dėlto vartojo necenzūrinius žodžius P. R. atžvilgiu, todėl šie pareiškėjo teiginiai laikytini jo gynybine pozicija siekiant išvengti atsakomybės ir negali būti pripažintini pagrindu laikyti skundžiamą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu. Be to, teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog matė, kaip nukentėjusysis įsijungė kamerą ir įsidėjo ją į kišenę, kas patvirtina, jog 2020 m. rugpjūčio 30 d. konfliktas iš tiesų buvo filmuojamas ir pareiškėjas tai žinojo.
Taip pat teismas pažymi, jog nors pareiškėjas savo skunde kaip vieną iš aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą institucijai iš naujo tirti, nurodė, jog jam nebuvo sudarytos galimybės būti išklausytam nagrinėjant bylą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas šia savo teise pasinaudojo teismo posėdžio metu, todėl asmens teisė būti išklausytam šiuo atveju nebuvo pažeista ir skundžiamas nutarimas dėl šios priežasties negali būti naikinamas.
Tikrindamas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas, be abejonės, privalo įvertinti administracinėn atsakomybėn patraukto ir nubausto asmens teiginius ir padaryti išvadas, ar tie teiginiai yra pagrįsti ir turi įtakos pareigūno priimtam nutarimui.
Susipažinęs su bylos medžiaga, teismo posėdyje tiesiogiai išklausęs A. K. parodymus, teismas visgi neturi objektyvaus pagrindo laikyti, jog A. K. dėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo kaltu pripažintas nepagrįstai. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės arba bent jau sulaukti palankesnio savo veiksmų teisinio įvertinimo. Teismas sprendžia, kad A. K. veiksmuose yra nustatyti visi ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties elementai.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas priimdama skundžiamą nutarimą, tinkamai įvertino visas įvykio aplinkybes, nustatė, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, o asmuo kaltas dėl jo padarymo, taip pat įvertino įvykdyto nusižengimo pavojingumą, atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir A. K. už padarytą nusižengimą paskyrė baudą, lygią ANK 481 straipsnio 1 dalies sankcijos minimaliai ribai. Toks baudos dydis, yra tinkamas (faktiškai paskirtos baudos dydis yra netgi švelnesnis, atsižvelgiant į administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, nesant nustatytoms atsakomybę sunkinančioms ir atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms), dėl ko nėra pagrindo jos švelninti.
Dėl išdėstytų motyvų, teismas kaip nepagrįstą atmeta administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 14-ANR_N-1508-2021, palikdamas jį galioti nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. K. skundą atmesti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą Nr. 14-ANR_N-1508-2021, kuriuo A. K. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 30 Eur bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.