Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2019-11-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-449-718/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-26
Bylos Nr.
II-449-718/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01645-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Nukentėjusysis
S. D. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-449-718/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01645-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 16.9.4.; 16.9.10.; 21.10.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 26 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui,nukentėjusiajai S. D. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubausto D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-12549-2019 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos vyriausiasis patrulis E. M. 2019-09-27 surašė administracinio nusižengimo protokolą D. D. už tai, kad jis 2019-09-26, 14.52 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, nesiėmė visų būtinų priemonių, sankryžoje lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, ko pasekoje, nepasirinkęs saugaus šoninio tarpo, kliudė minėtą automobilį, kuris sankryžoje suko į kairę, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie įvykį nepranešęs policijai, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019-10-14 nutarimu Nr. 30-ANR_N-12549-2019 D. D. už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 600 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teisme 2019-10-22 gautas administracine tvarka nubausto D. D. skundas, kuriame prašoma Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019-10-14 nutarimą panaikinti. Mano, kad nėra eismo įvykio kaltininkas, kontakto su kita transporto priemone nepajuto ir iš eismo įvykio vietos nepasišalino.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba atsiliepimu nesutinka su D. D. skunde išdėstytais motyvais, nurodė, kad Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) III skyriaus 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. XIV skyriaus 126 punkte nustatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. XVI skyriaus 140.1 punkte nustatyta, kad lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis asmuo įvykio vietoje buvo, tačiau eismo įvykį sukėlęs vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino. Įrodymai (pareigūno tarnybiniai pranešimai, asmenų paaiškinimai, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos ir kt.), kad D. D. padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, surinkti ir pateikti bylos medžiagoje. Pažymi, kad visas eismo įvykio mechanizmas atliktas sankryžoje, kai šioje vietoje lenkimas yra draudžiamas, taip pat apgadinimas nėra nežymaus pobūdžio – tokį kontaktą vairuotojas galėjo justi, apgadinimo pobūdis padarytas lenkimo būdu, kontaktuojant su automobilio Volvo priekine dalimi. Prašo D. D. skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą.

Žemesnės instancijos teismas

Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. D. į skundo nagrinėjimą atvyko, palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad 2019-09-26, apie 14.52 val., važiavo iš darbo namo. Vairavo automobilį Audi A6. Priekyje važiavo automobilis Volvo. Važiavo antra juosta, prieš (duomenys neskelbtini) sankryžą priekyje važiavęs automobilis Volvo visiškai sustojo, po to pradėjo suktis į dešinę. Jis, D. D., taip pat sustojo prieš sankryžą, tada ketino važiuoto tiesiai ir apvažiuoti į dešinę sukantį Volvo automobilį, tačiau to automobilio vairuotoja staigiai pradėjo suktis į kairę ir kliudė jo vairuojamą automobilį. Teigia, kad automobilio Volvo vairuotoja jokio posūkio signalo nerodė. Susidūrimo smūgio jis nepajuto. Jo automobilis buvo apgadintas nežymiai. Mano, kad Volvo automobilį apgadino ne jis. Po įvykio nuvažiavo namo ir su draugu važiavo į Vilniaus oro uostą. Įvykis įvyko sankryžoje, kuri šviesoforu nereguliuojama. Policijos pareigūnas su juo susisiekė tik sekančią dieną. Pripažįsta, kad sankryžoje lenkė kitą automobilį, tačiau eismo įvykio nesukėlė. Ketino apvažiuoti S.D. P. vairuojamą automobilį, sankryžoje besisukantį į dešinę. Išvažiavęs į sankryžą pamatė, kad nukentėjusiosios automobilis staigiai pasisuko į kairę. Vengdamas smūgį pasuko vairą ir automobilis šiek tiek slydo. Per galinio vaizdo veidrodėlį matė, kad nukentėjusiosios automobilis nuvažiavo. Jo važiavimo greitis įvykio metu buvo 20-30 km/val. Prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

Nukentėjusioji S. D. P. parodė, kad įvykio metu važiavo į mokyklą pasiimti sūnaus. (duomenys neskelbtini) sankryžoje suko į kairę, tada pro ją dideliu greičiu pravažiavo automobilis Audi ir kliudė jos automobilio bamperį. Ji buvo sustojusi prieš sankryžą, rodė posūkio signalą, ketino sukti į kairę. Sankryžoje bandė stabdyti, bet Audi automobilis vis tiek kliudė jos vairuojamą automobilį. Audi automobilis važiavo jai iš paskos. Automobilių kontaktas buvo gana stiprus, ji susidūrimo smūgį pajuto. Teigia, kad įvykio metu buvo apgadintas automobilio bamperis, ant bamperio liko juodų dažų pėdsakų. Įsidėmėjo pasišalinusio automobilio valstybinio ženklo raides, o sekančią dieną minėtą automobilį aptiko pati.

Liudytojas M. S., Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos tyrėjas, parodė, kad 2019-09-26, apie 15.00 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) sankryžoje įvyko eismo įvykis, vienas iš dalyvių pasišalino. Policijos pareigūnus pasitikusi vairuotoja teigė, kad ji sankryžoje suko į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, tuo metu sankryžoje ją lenkė automobilis, kliudė jos automobilio priekinę dalį ir iš įvykio vietos pasišalino. Sekančią dieną gavo pranešimą, kad vairuotoja pati atrado kaltininko automobilį. Apžiūrėjus kaltininko automobilį nustatyta, kad automobilių apgadinimų pobūdis, aukščiai atitiko. Matė kad automobilio Audi apgadinimai buvo neseni, automobilio spalva toje vietoje skyrėsi. Kaltininkas sutiko, kad važiavo tuo momentu, tačiau nurodė kad vairuotoja sankryžoje norėjo sukti į dešinę, bet pasuko į kairę. Mano, kad D. D. susidūrimo smūgį turėjo pajausti, apgadinimai nėra nežymūs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

D. D. skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

D. D. subendrinta administracinė nuobauda paskirta už ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles (toliau – KET) draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant KET reikalavimus, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimties iki dviejų šimtų trisdešimties eurų. Pagal to paties straipsnio 5 dalį už ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Ši teisės norma numato alternatyvias veikas, kurios užtraukia administracinę atsakomybę, be to, yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, visų pirma, į reguliavimą, įtvirtintą KET.

ANK 426 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, numato tuomet, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių,

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalino neteisėtai. Pagal teismų praktiką, sprendžiant, ar asmens pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimo (nepajunta kontakto). Tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse tokios išvados daromos tais atvejais, kai tiek ant vairuoto automobilio, tiek ant kliudyto objekto apgadinimai yra nežymūs arba jų iš viso nėra (įlenkta sagtis, įbrėžta benzino kolonėlė, nežymūs tvoros apgadinimai ir pan. (administracinės bylos Nr. N-575-2184/2011, Nr. N-575-2263/2011).

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti KET.

KET taisyklių 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET taisyklių 126 punkte nustatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h. Taisyklių 140.1 punktas draudžia lenkti sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. KET 222 punktas nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Sprendžiant asmenų, kaltų dėl eismo įvykio atsakomybės klausimą, būtina nustatyti, kokias konkrečias specialias jo elgesį reglamentuojančias taisykles šis asmuo pažeidė. Vertinant KET pažeidimus būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika lėmė susidūrimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad net esant abipusiam KET pažeidimui, teismas turi nustatyti kiekvieno iš padarytų pažeidimų reikšmę padarinių atsiradimui. Tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis KET, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo įstatyme numatyti padariniai, neįvyktų (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-151/2011, 2K-402/2012 ir kt.).

Skundą pateikęs D. D. neneigia administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavęs automobilį, tačiau teigia, kad automobilių susidūrimo nepajutęs, tik ketino apvažiuoti S.D. P. vairuojamą automobilį, sankryžoje besisukantį į dešinę. Išvažiavęs į sankryžą pamatė, kad nukentėjusiosios automobilis staigiai pasisuko į kairę. Vengdamas smūgį pasuko vairą ir automobilis šiek tiek slydo. Per galinio vaizdo veidrodėlį matė, kad nukentėjusiosios automobilis nuvažiavo.

Nors abu nagrinėjamo eismo dalyviai pateikė skirtingas eismo įvykio dalyvių manevrų versijas, tačiau įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą matyti, kad byloje esantys parodymai patvirtina ne D. D., o S.D. P. nurodomas aplinkybes.

Nukentėjusioji S. D. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) sankryžoje suko į kairę, rodė posūkio signalą, tada pro ją dideliu greičiu pravažiavo automobilis Audi ir kliudė jos automobilio bamperį. Audi automobilis važiavo jai iš paskos. Automobilių kontaktas buvo gana stiprus. Liudytojas policijos pareigūnas M. S. atliko eismo įvykyje automobilių apžiūrą. Liudytojas parodė, kad eismo įvykyje dalyvavusių automobilių Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų pobūdis, aukščiai atitiko. Matėsi, kad Audi automobilio apgadinimai buvo neseni, automobilio spalva toje vietoje skyrėsi. Mano, kad D. D. susidūrimo smūgį turėjo pajausti, apgadinimai nėra nežymūs. Liudytojo parodymai yra aiškūs, nuoseklūs, sutampantys su tyrimo metu duotais paaiškinimais. Byloje esančios nuotraukos, kuriose matyti automobilių apgadinimai (b.l. 35-41), taip pat patvirtina S.D. P. parodymus apie tai, kad D. D. vairuojamas automobilis kliudė jos automobilį, pradėjusį sukimo į kairę manevrą. Iš nuotraukų matyti, kad pagrindinė smūgio vieta S.D. P. automobiliui buvo į priekinio bamperio kairę pusę, priekinį kairės pusės sparną. Po kontakto D. D. vairuojamajam automobiliui buvo apgadintas priekinis dešinės pusės sparnas. Šių duomenų visuma rodo, kad automobilis Audi A6 per kairę pusę lenkė posūkio manevrą pradėjusį automobilį Volvo ir jį kliudė jį. Be to, atsižvelgiant į fotonuotraukose užfiksuotų automobilių apgadinimų pobūdį, nukentėjusio asmens paaiškinimus, liudytojo parodymus, nustatyta, kad automobilių kontaktas buvo stiprus. Darytina išvada, kad D. D. suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos, tuo pažeisdamas KET.

Taigi, nagrinėjamą eismo įvykį tiesioginiu priežastiniu ryšiu lėmė D. D. nepastabumas ir neteisėtas sukančio į kairę automobilio lenkimas sankryžoje. Pažymėtina, kad net ir manydamas, kad priekyje važiuojantis Volvo automobilis suka į dešinę, D. D. turėjo palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas visiškai atlaisvins eismo juostą.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuoja, kad D. D. 2019-09-26, 14.52 val., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, nesiėmė visų būtinų priemonių, sankryžoje lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, ko pasekoje, nepasirinkęs saugaus šoninio tarpo, kliudė minėtą automobilį, kuris sankryžoje suko į kairę, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie įvykį nepranešęs policijai.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sutinka, kad D. D. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje. Teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos pareigūnas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.

Įvertinus visas objektyvias ir byloje nustatytas aplinkybes, D. D. asmenybę, konstatuotina, jog jam paskirta galutinė administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Skundą pateikęs D. D. prašo skundžiamą nutarimą pakeisti, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. D. D. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 170 Eur dydžio bauda, teisė vairuoti transporto priemones atimta 3 mėnesiams.

ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimties iki dviejų šimtų trisdešimties eurų. Pagal to paties straipsnio 5 dalį už ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Už minėto nusižengimo padarymą D. D. paskirta minimali bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam 3 mėnesių terminui. Teismo nuomone, D. D. skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta šio ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, numatyta ANK 34 straipsnio 5 dalyje. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas, t. y. mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-403/2010, N444-633/2011). Taip pat pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 5 dalis yra dispozityvaus pobūdžio ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą, taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju.

Teismas, įvertinęs šios bylos medžiagą, daro išvadą, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra ir D. D. nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Įvertinus šių aplinkybių visumą, D. D. skundas atmestinas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019-10-14 nutarimas Nr. 30-ANR_N-12549-2019 paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

D. D. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-12549-2019 palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Laimutė Venckuvienė