Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorui Laimai Bereikaitei, kaltinamajam M. J. ir jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2012-11-22 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d. viešaisiais darbais 3 mėnesiams,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

kaltinamasis M. J. neteisėtai įgijo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo patvirtinimo duomenis, neteisėtai juos panaudojo ir apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: 2011-09-09 dieną, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prekybos centre Akropolis, esančiame Kaune, jis apgaule, tai yra nurodydamas, kad duomenis reikalingi skolos persivedimui į savo sąskaitą, iš M. B. įgijo jo banko „Swedbank" elektroninės bankininkystės prisijungimo slaptažodžius ir kodus ir 2011-09-09, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas (duomenys neskelbtini), neteisėtai, panaudodamas M. B. AB ,.Swedbank suteiktus asmens tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t.y. vartotojo kodą, slaptažodžius, prisijungė prie nukentėjusiojo M. B. banko „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgaule jo vardu iš UAB (duomenys neskelbtini) paėmė 750 Lt kreditą. Kuomet kreditas buvo pervestas į M. B. sąskaitą, M. J. pervedė šiuos pinigus į savo sąskaitą banke „Swedbank" Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo 750 Lt, tuo ­padarydamas nukentėjusiajam M. B. 750 litų turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d.

M. J. kaltu prisipažino. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., teismas balsu perskaitė M. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad M. B. pažįsta nuo mažens, nes jie buvo klasiokai. 2011 metais jie abu gyveno Kauno mieste, nes mokėsi toje pačioje mokykloje. 2011-09-09, tikslaus laiko nepamena, jis M. B. paskolino 7 litus, kad šis galėtų parvažiuoti į namus. A. B. jam sakė, kad savo sąskaitoje turi apie 10 litų, tačiau jų negalėjo nusiimti. Tuomet jis jam pasiūlė išsiimti banke internetinės bankininkystės kodus ir duoti juos jam, o jis iš jo sąskaitos persives skolą į savo sąskaitą. Kuomet jis tai A. B. pasiūlė, jau buvo sugalvojęs, kad kai iš jo gaus internetinės bankininkystės kodus, jo vardu paims paskolą ir pinigus pasiims sau. Jie kartu nuvyko į banką „Svvedbank", Akropolio prekybos centre, Kaune. Ten M. išsiėmė internetinės bankininkystės kodus ir juos su slaptažodžiu perdavė jam. Tada jis grįžo į bendrabutį, kur M.buvo palikęs savo nešiojamąjį kompiuterį. Jis,pasinaudodamas šiuo kompiuteriu ir iš M.gautais internetinės bankininkystės kodais ir slaptažodžiu, prisijungė prie M. sąskaitos banke „Swedbank" ir jo vardu paėmė 750 litų kreditą. Kuomet šie pinigai buvo pervesti į M. sąskaitą, jis vėl prisijungė prie jo sąskaitos ir pinigus persivedė į savo sąskaitą banke „Swedbank“. Tą pačią dieną, tai yra 2011-09-09, šiuos pinigus nuo savo sąskaitos nuėmė bankomate, kuris yra prekybos centre „Akropolis". Maždaug po savaitės, kuomet M. grįžo į Kauną, jis jam gražino jo internetinėsbankininkystės kodus ir pasakė, kad skolą 7 litus persivedė į savo sąskaitą. Apie paimtą kreditą jam nieko nesakė (b.l. 26).

Kaltinamajam M. J. pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Be kaltinamojo prisipažinimo, M. J. kaltė yra visiškai įrodyta jo paties parodymais, nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiūros protokolais, kita bylos medžiaga:

Nukentėjusysis M. B. parodė, kad 2011-09-09 M. J. paprašė paskolinti 5 litus, kuriuos jis persivestų iš jo sąskaitos į savo sąskaitą, kad jis bankomate nuo savo sąskaitos galėtų išsigryninti pinigus. Kadangi jis M. gerai pažinojo ir juo pasitikėjo, jo prašymas jam įtarimo nesukėlė ir jis su jo prašymu sutiko. Jie nuėjo į „Svedbank" prekybos centre „Akropolis", Kaune, kur jis išsiėmė savo elektronines bankininkystės kodus ir slaptažodį. Kadangi jis važiavo į namus į Jurbarką ir neturėjo laiko atlikti pavedimo, šiuos kodus ir slaptažodį padavė M., kad jis pats atliktų pervedimą. M. J. kodus gražino jam grįžus į Kauno miestą, po kelių dienų. M. jam pasakė, kad minėtus penkis litus persivedė. Vėliau jis sužinojo, kad M. jo vardu paėmė iš UAB ,. (duomenys neskelbtini) " 750 litų kreditą, kurį persivedė į savo sąskaitą. Jam padaryta 1253,50 litų turtinė žala, nes jis tokią sumą sumokėjo kredito bendrovei (b.l. 4,5).

Iš 2013-02-20 UAB „(duomenys neskelbtini) " rašto matyti, kad 2011-09-09 12:42:05 M. B. vardu buvo paimta 750 litų paskola, kuri buvo pervesta į jo sąskaitą Nr.LT33 7300 0101 1847 banke „Svedbank"' (b.l. 13-14).

Iš 2013-03-06 AB „Svedbank" rašto Nr.S/2273 matyti, kad pateiktuose M. B. ir M. J. sąskaitų išrašuose nurodyta, kad 2011-09-09 į M. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini) " buvo pervesti 750 litų. Taip pat 2011-09-09 750 litų iš jo sąskaitos buvo pervesti į M. J. sąskaitą Nr(duomenys neskelbtini) (b.l. 19-23).

Pagal BK 214 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė numatyta už neteisėtą įgijimą, laikymą, perdavimą ar realizavimą vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtą įgijimą, laikymą, perdavimą ar realizavimą vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti.

Pagal BK 215 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė ir tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Pagal teismų praktiką elektroninė mokėjimo priemonė visuomet yra svetima bet kokiam trečiajam asmeniui, kuris neturi šią elektroninę mokėjimo priemonę išdavusios institucijos suteiktos teisės naudotis ja. Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Neteisėtu elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų, patvirtinančių naudotojo tapatybę, panaudojimu laikytinas elektroninės mokėjimo priemonės ir duomenų naudojimas be elektroninės mokėjimo priemonės ir tokių duomenų turėtojo, kuris jais naudojasi pagal sutartį su elektroninę mokėjimo priemonę ir duomenis išdavusia institucija, leidimo.

Pagal BK 182 str. 1 d. baudžiamąja tvarka atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai kaltininkas neteisėtai inicijuoja ir atlieka finansines operacijas neteisėtai panaudodamas elektroninę mokėjimo priemonę, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 215 str. ir BK 182 str. sutaptį, jei elektroninė mokėjimo priemonė panaudojama didesnei nei 1 MGL dydžio finansinei operacijai inicijuoti.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai M. J. pasitvirtino. Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamajame akte nurodytomis datomis ir vietose kaltinamasis įgijo AB „Swedbank“ banko elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo M. B. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t.y. naudotojo kodą sistemoje, slaptažodį, slaptažodžių kortelėje užfiksuotus prisijungimo kodus, ir šiuos neteisėtai įgytus duomenis vėliau panaudojo finansinėms operacijoms inicijuoti, t.y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 214 str. 1 d. Be to, M. J. siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą, būdamas bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), naudodamasi kompiuteriu, panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, t.y. AB banko „Swedbank“ interneto banke pateikė save kaip M. B., ir iš jo sąskaitos neteisėtai atliko finansines operacijas kaltinamajame akte išvardintomis datomis. Be to, siekdama apgaule įgyti svetimą turtą, jis naudodamasi kompiuteriu, panaudodamas elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, t.y. AB banko „Swedbank“ interneto banke pateikęs save kaip M. B. iš UAB „(duomenys neskelbtini) paėmė 750 litu kreditą ir kuomet jis buvo pervestas į M. B. sąskaitą, pervedė šiuos pinigus į savo sąskaitą banke „Swedbank", t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d. Teisiamajame posėdyje ištirtos aplinkybės rodo kaltinamąjį veikus tiesiogine tyčia, siekus svetimo turto ir sukėlus nusikalstamas pasekmes. Taigi, teisiamajame posėdyje ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 214 str. 1 d., BK 215 str. 1 d., BK 182 str. 1 d., kvalifikuotos teisingai bei įrodyti virš išdėstytais įrodymais. Nusikalstamos veikos, padarytos pagal BK 215 str. 1 d. BK 182 str. 1 d., sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Kaltinamojo M. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis LR BK 54-61 str. nuostatomis.

Teismas, spręsdamas bausmių skyrimo klausimą, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. J. padarė du nesunkius ir vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, kad prisipažino kaltu, gailėjosi, atlygino nusikaltimu padarytą žalą, anksčiau teistas, narkologinio ir psichiatrinio kabinetų įskaitoje neįrašytas, todėl jam skirtina šių nusikaltimų sankcijoje numatyta bausmė trumpalaikis laisvės atėmimas – areštas.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą, jam paskirtoji bausmė, vadovaujantis LR BK 64¹ str., mažintina vienu trečdaliu.

LR BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusysis M. B. byloje pareiškė, kad M. J. žalą atlygino, todėl nuo civilinio ieškinio atsisako.

Kardomoji priemonė – suėmimas – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str. teismas

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir nuteisti:

- pagal BK 214 str. 1 d. areštu 30 (trisdešimčiai) parų;

- pagal BK 215 str. 1 d. areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms;

- pagal BK 182 str. 1 d. areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtas bausmes pagal BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir M. J. paskirti areštą 45 (keturiasdešimt penkių) parų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d. apėmimo būdu subendrintą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 214 str. 1 d. ir M. J. paskirti subendrintą bausmę – areštą 70 (septyniasdešimt) parų.

Paskirtąją bausmę, vadovaujantis LR BK 64¹ str., sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti, kad paskirta bausmė yra 23 (dvidešimt tris) paros arešto.

Į M. J. paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką jo išbūtą sulaikyme ir suėmime – nuo 2015-09-30 iki 2015-10-26 ir laikyti, kad M. J. bausmę atliko.

Kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti, paleidžiant M. J. teismo salėje.

Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.