Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. S. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. gegužės 2 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teismo 2011 sausio 14 d. nuosprendžiu V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2009-01-30 apie 18 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, užrakinęs prekybinio kiosko, kurio viduje buvo ten dirbusi jo sutuoktinė D. S., duris ir išdaužęs kiosko langą bei į vidų įpylęs benzino, padegė kioską, siekdamas nužudyti sutuoktinę D. S., sukeliant jai dideles fizines kančias, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi D. S., kuriai dėl apsinuodijimo smalkėmis buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, atrakinęs kiosko duris, išgelbėjo jos sūnus V. S.. V. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktus paskirtas laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo V. S. ir nukentėjusiosios D. S. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 sausio 14 d. nuosprendžio, 2011 m. balandžio 13 d. nutartimi V. S. ir D. S. apeliacinius skundus atmetė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi nuteistojo V. S. kasacinį skundą atmetė.

2013-03-22 Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas V. S. pareiškimas, kuriuo pastarasis prašo atnaujinti bylos nagrinėjimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro D. Valio 2013 m. gegužės 2 d. nutarimu atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal V. S. pareiškimą.

Šį nutarimą nuteistasis V. S. apskundė Vilniaus apygardos teismui.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartimi atmestas nuteistojo V. S. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. gegužės 2 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinimo. Teismas padarė išvadą, kad atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, numatytų BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nėra pagrindo. Pareiškėjo skundo argumentai yra analogiški V. S. apeliacinio bei kasacinio skundų motyvams. Tuo tarpu Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo kasacinį skundą, konstatavo, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes nuteistojo V. S. kaltės ir atsakomybės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus klausimas išspręstas tinkamai. Teismų sprendimai yra įsiteisėję, todėl pareiškėjo skundą dėl prokuroro nutarimo nagrinėjantis teismas neturi pagrindo kvestionuoti jų pagrįstumo ir teisėtumo. Tuo tarpu tai, kad bylos aplinkybių tyrimo rezultatai ir teismų priimti sprendimai nuteistojo netenkina, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ši aplinkybė BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme pripažintina naujai paaiškėjusia aplinkybe, dėl kurios galėtų būti atnaujintas baudžiamosios bylos, kurioje V. S. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktus, nagrinėjimas.

Nuteistasis V. S. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. gegužės 2 d. nutarimą ir įpareigoti prokuratūrą apklausti liudytojais M. V., Andrių ir D. B., V. S. ir po liudytojų apklausos spręsti klausimą dėl bylos atnaujinimo, jo nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktų į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 132 straipsnio 1 dalį.

Teismo posėdyje dalyvavusi nuteistojo V. S. gynėja prašė nuteistojo skundą tenkinti.

Nuteistojo V. S. skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo nutartis paliekama galioti.

Nuteistasis V. S., nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo nutartimi, savo skunde nepateikė jokių motyvų, kuriais remiantis prašo panaikinti skundžiamą nutartį. Skundu prašoma panaikinus nutartį, įpareigoti prokurorą apklausti jo nurodytus liudytojus ir tada spręsti klausimą dėl bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir perkvalifikuoti jo veiksmus į lengvesnį nusikaltimą. Nors nuteistasis ir nepateikė argumentų ir motyvų, dėl ko nesutinka su Vilniaus apygardos teismo nutartimi, tačiau skundo esmė įpareigoja aukštesnįjį teismą patikrinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 442 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl žemesniojo teismo nutarties, gali panaikinti šio teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą. Toks sprendimas gali būti priimtas, jei nustatoma, kad žemesnysis teismas svarstomu klausimu padarė nepagrįstas išvadas bei priėmė neteisingą sprendimą.

Aukštesnės instancijos teismas susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gauto V. S. pareiškimo nagrinėjimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstas išvadas ir priėmė teisingą sprendimą. Naikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį nėra pagrindo.

Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog nuteistojo Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui adresuotame pareiškime dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei skunde dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. gegužės 2 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinimo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nutartyje nurodė, jog nuteistasis V. S. pareiškime bei skunde iš esmės nesutinka su šioje byloje teismų atliktu įrodymų vertinimu. Be to, analogiškas aplinkybes bei motyvus nuteistasis išdėstė apeliaciniame bei kasaciniame skunduose. Lietuvos apeliacinis teismas bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tikrindami Panevėžio apygardos teismo 2011 sausio 14 d. nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, išnagrinėjo nuteistojo nurodytus argumentus, motyvus bei dėl jų pasisakė savo sprendimuose. V. S. apeliacinis bei kasacinis skundai buvo atmesti.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo apeliacinį skundą, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Teismas nutartyje įvertino D. S. parodymų prieštaringumą, pateikė išvadas dėl jų įrodomosios reikšmės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad nuteistojo V. S. tyčia buvo nukreipta į gyvybės atėmimą, ir V. S. neturėjo realaus pagrindo tikėtis, jog nukentėjusioji išvengs mirties, pasišalindama pro kažkokį kitą išėjimą. Jos buvimas degančiame kioske iki tol, kol atrakinus iš lauko duris ji buvo iš kiosko išleista, patvirtina, kad tokia galimybė buvo mažai tikėtina.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo V. S. kasacinį skundą, konstatavo, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes nuteistojo V. S. kaltės ir atsakomybės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus klausimas išspręstas teisingai. Kasacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, jog teismai, nepažeisdami baudžiamojo proceso įstatymo, išsamiai išnagrinėjo V. S. paaiškinimus, kad jis kioske savo žmonos nematė, buvo įsitikinęs, kad jis parduotuvėje, taip pat prieštaringus nukentėjusiosios parodymus ir kitus bylos duomenis. Kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad 2009 m. gruodžio 3 d. teisiamojo posėdžio metu pats V. S. nurodė, kad pro kioske buvusias antrąsias duris niekas nevaikšto, jos užkrautos daiktais, prie sienos ir šių durų pritvirtintas praustuvas, kurį, norint atidaryti duris, reikėtų nuimti. Atsakydama į kolegijos pirmininkės klausimus D. S. taip pat patvirtino, kad kiosko koridoriuko patalpoje 1 metro aukščio ir 0,5 metro pločio durys yra nedarinėjamos, vadinamos plyšiu. Taigi ir be papildomos kiosko apžiūros teismams pakako duomenų, patvirtinančių išvadą, jog nuteistasis neturėjo jokio realaus pagrindo tikėtis, kad, iš lauko užrakinus naudojamas duris, nukentėjusioji turės galimybę iš kiosko pasišalinti kokiu nors kitu būdu.

Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutartis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartis yra įsiteisėjusios, todėl aukštesnysis teismas, nagrinėjantis skundus dėl žemesniųjų teismų nutarčių, neturi teisinio pagrindo vertinti iš naujo nuteistojo nurodomas aplinkybes ir tuo pačiu kvestionuoti įsiteisėjusių teismų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo. Kitų aplinkybių, kurios BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme galėtų būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios, nuteistasis V. S. nenurodė. Todėl aukštesnysis teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad nuteistojo pateikti argumentai negali būti vertinami kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių būtų galima atnaujinti V. S. baudžiamąją bylą.

Remiantis išdėstytais motyvais ir argumentais, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas nuteistojo V. S. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro D. Valio 2013 m. gegužės 2 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinimo atmetė pagrįstai ir motyvuotai. Nuteistojo V. S. skunde išdėstyti motyvai ir argumentai nepaneigia apygardos teismo išvadų, todėl tenkinti skundą nėra pagrindo. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.