Kauno apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Ramyna Šidlauskienė, išnagrinėjusi Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 66-1-01285-09 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., BK 300 str. 1 d. (būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, bei pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. per laikotarpį nuo 1997 03 30 iki 2009 06 15, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vieninteliu akcininku ir direktoriumi, apgaulingai tvarkė teisės aktų reglamentuotą tinkamai tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, bei pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, o būtent: būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą bei buhalterinių įrašų teisingumą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 d. ir 11 str. „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ 1 d., taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, to paties įstatymo 12 str. 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...“ bei to paties įstatymo 16 str.1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, vykdydamas naudotų transporto priemonių pirkimo pardavimą, krovinių vežimą keliais, bei užsiimdamas įvairių prekių pardavimo agentų veikla, į įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukė visų atliktų ūkinių operacijų, susijusių su fizinių asmenų autotransporto priemonių pervežimu bei apmokėjimu įmonei „(duomenys neskelbtini)“ už pervežamas autotransporto priemones, o įmonės apskaitos (pirkimo, pardavimo bei kasos) dokumentuose atvaizdavo duomenis, kurie neatitiko tikrovės, dėl ko reali įmonės „(duomenys neskelbtini)“ finansinė situacija neatitiko buhalteriniuose dokumentuose atvaizduotos finansinės situacijos, ir jis, siekdamas pateisinti jo vadovavimo įmonei laikotarpiu įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose susidariusį 400000 litų grynųjų pinigų likutį, pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, tai yra, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje nėra grynųjų pinigų, tačiau siekdamas juos nurašyti nuo įmonės balanso, bei žinodamas, kad jam, kaip fiziniam asmeniui, priklausančio 0,3400 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), reali vertė yra 2500 litų, jis 2009 01 20 (duomenys neskelbtini) notarų biure įgaliojo M. Č., kaip jo atstovę, sudaryti fiktyvią minėto žemės sklypo pardavimo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią M. Č., nežinodama apie sutarties fiktyvumą, pasirašė, o jis pasirašė kaip pirkėjo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, o notarė L. P., nežinodama apie sutarties fiktyvumą, ją patvirtino, tokiu būdu jis 2009 01 20 (duomenys neskelbtini) notarų biure pagamino netikrą dokumentą - žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kurią jis panaudojo - pateikė kaip tikrą įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei M. R., kuri, nežinodama apie tai, kad ši sutartis yra fiktyvi, ją įtraukė į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ir dėl šių visų jo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus veiksmų, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Iš byloje esančio įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad kaltinamasis V. Š. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įregistruota kaip bendrovė, vykdanti naudotų ir naujų automobilių pervežimą bei prekybą, bendrovė įsikūrė ir veiklą pradėjo nuo 1997 metų. Jokios kitos veiklos įmonė nevykdė. Įmonės direktorius ir atskaitingas asmuo bei vienintelis akcininkas buvo jis, o bendrovės buhalteriją tvarkė buhalterė M. R.. Bendrovės buveinė buvo (duomenys neskelbtini). Buhalterinėje apskaitoje nurodyti duomenys iš dalies neatitiko tikrovės. Dalį automobilių užsienyje už savo lėšas įsigydavo fiziniai asmenys, kurių dabar neprisimena, o dokumentuose buvo nurodyta, kad šiuos automobilius įsigyja UAB „(duomenys neskelbtini)“. Lietuvoje šiuos automobilius parduodavo pirkėjams tie patys fiziniai asmenys, tačiau dokumentuose buvo nurodoma, kad automobilius pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir už juos gavo pajamas. Ši veikla įmonei pelno nekūrė, 2008 metų pabaigoje ši veikla buvo netgi nuostolinga, tačiau tai leido pritraukti klientus, tai yra fizinius asmenis, kurie ketino parsigabenti automobilius iš užsienio. Jo, kaip atskaitingo asmens, disponuojamų lėšų dokumentinis likutis didėjo, nors realiai tokių sumų 2008 12 31 dienai neturėjo. Tuo laikotarpiu bendrovė veiklos jau nevykdė, autovežių nebeturėjo, nes juos atėmė SEB banko lizingas dėl laiku nemokėtų įmokų. Įmokų negalėjo sumokėti todėl, kad dėl krizės Lietuvoje sustojo automobilių pardavimas, neliko užsakovų ir nebeliko galimybės gauti pajamų iš verslo, įmonės veikla realiai sustojo. Bendrovė neturėjo lėšų apmokėti tiekėjams, darbuotojams ir lizingui už automobilius. Sustojus įmonės veiklai, buhalteriniuose dokumentuose (įmonės balanse) matėsi 205517 Lt vertės prekės, skirtos parduoti - automobiliai, kuriuos jau seniai fiziniai asmenys buvo pasiėmę, ir apie šiuos automobilius jis duomenų neturėjo. Turėjo buhalteriškai nurašyti nuo įmonės balanso nesančius automobilius, ir čia padarė klaidą, kadangi šias „popierines“ mašinas reikėjo nurašyti į nuostolius, nežinojo, kaip išeiti iš susidariusios situacijos. Dėl realiai nedisponuojamų lėšų ir nesančių automobilių įmonės turtas apskaitoje 2009 01 01 susidarė daugiau kaip 520000 Lt didesnis. 2009 m. sausio - kovo mėn. kasos pirminiuose dokumentuose atvaizduotas apie 440000 Lt gavimas neatitiko tikrovės, iš tikro įmonė gavo apie 40000 Lt iš senų skolininkų. Šie pinigai buvo sumokėti darbuotojams kaip atlyginimas. Įmonė jo paties žemę įgijo realiai veltui, kadangi 400000 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis negavo. Įformindamas jam priklausančio 0,34 ha sklypo pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 400000 Lt, taip galvojo panaikinti įmonės realiai nesančių pinigų likutį. Šį sklypą jis paveldėjo prieš 10 metų iš senelio. Pinigų išmokėjimas už sklypą buvo tik formalus pinigų nurašymas. Jis buhalterinio išsilavinimo neturi, pripažįsta, kad dėl nežinojimo netinkamai formino įmonės pirkimus, pardavimus, pinigų gavimus ir išlaidavimus. Savo veiksmais jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ prie bankroto neprivedė. Įmonė bankrutavo dėl sumažėjusios apyvartos, dėl ekonominės krizės nesant užsakymų. Jis jokių pinigų nepasisavino, nes jų realiai įmonėje nebuvo. Realiai patyrė nuostolį, kadangi veltui UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido savo žemės sklypą ir įsipareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 104393,99 Lt dydžio skolą. Be to, bendrovė buvo priversta SEB lizingui gražinti geros techninės būklės 2-jų metų naudojimo 9 autovežius su priekabomis, už kuriuos SEB lizingui bendrovė buvo sumokėjusi apie 3,9 mln. Lt. (2t.b.l.48-49).

Be pilno V. Š. prisipažinimo jo kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais.

Iš byloje esančio liudytojo D. R. apklausos protokolo matyti, kad nuo 2005 metų iki 2009 06 23 jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Jo darbas buvo Vakarų Europos šalyse - Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse surasti ir nupirkti naudotus automobilius, tinkamus parduoti Lietuvoje ar trečiosiose NVS šalyse. Automobilius pirkdavo už grynus pinigus – eurus, kuriuos jam duodavo bendrovės direktorius V. Š.. Įgydamas automobilį iš savininko Vakarų Europos šalyse, surašydavo pirkimo pardavimo sutartį, kurioje nurodydavo automobilio pardavėją, jo duomenis, automobilio modelį, markę, pagaminimo metus, kėbulo numerį, automobilio pirkimo kainą eurais, taip pat sutartyje visuomet nurodydavo, kad šio automobilio pirkėjas yra Lietuvos įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip nupirkti automobiliai buvo vežami į Lietuvą ir parduodami Lietuvoje vietiniams gyventojams ar atvykėliams iš Rusijos, Kazachstano ar kitų NVS šalių. Dalį tų automobilių parduodavo jis, dalį - direktorius V. Š.. Visus nupirktų automobilių dokumentus jis asmeniškai arba vairuotojas parveždavo į Lietuvą ir atiduodavo direktoriui V. Š.. Taip pat pasitaikydavo, kad į Vokietiją ar kitą Europos šalį pirkti naudoto automobilio vykdavo žmogus, kaip fizinis asmuo, kuris nebuvo jų įmonės darbuotojas. Jis pats surasdavo tam žmogui tinkamą automobilį, kurį savo asmeniniais pinigais tą automobilį jis ir nupirkdavo. Tas žmogus būdavo iš anksto suderinęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. Š., kad jis automobilį pirks įmonės vardu, t.y. automobilio pirkimo pardavimo sutartyje automobilio pirkėjas buvo nurodomas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tikrasis pirkėjas buvo fizinis asmuo, kuris įmonėje nedirbo. Tokiu būdu nupirktas automobilis taip pat būdavo kraunamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį tralą ir gabenamas į Lietuvą. Lietuvoje šio automobilio realizacija rūpinosi pats žmogus, kuris tą automobilį pirko Vakarų Europoje. Taip buvo daroma, kadangi, jo žiniomis, privatūs asmenys negalėdavo savarankiškai realizuoti naudotų automobilių Rusijos ir kitų NVS šalių rinkose. Visus piniginius ir buhalterinius klausimus tvarkė pats V. Š.. Jis nežino, kaip buvo apskaitomi įmonės buhalterijoje privačių asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nupirkti automobiliai, nežino kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje buvo apskaitomi pinigai, kuriuos sumokėdavo privatūs asmenys už jų automobilius, pirktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu (1t. b.l.49-50). Iš byloje esančio liudytojos M. R. apklausos protokolų matyti kad ji turi buhalterinį išsilavinimą, nuo 1997 m. gegužės mėnesio iki 2009 m. birželio 23 d. dirbo buhaltere UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas ir savininkas buvo V. Š., buveinė – (duomenys neskelbtini). Pagrindinė bendrovės veikla buvo prekyba naudotais automobiliais ir transporto paslaugos. Bendrovėje buhalteriu dirbo ji viena. Paskutinį kartą Valstybinė mokesčių inspekcija mokesčių auditą atliko 2006 metais, esminių trūkumų nenustatė. 2007 metus bendrovė baigė pelningai. 2007- 2008 m. bendrovė išperkamosios nuomos būdu įgijo 9 autovežius ir visureigį. 2008 m. pradžioje iki pusmečio bendrovės veikla buvo stabiliai pelninga. Ji tvarkė tik buhalterinius dokumentus, nelabai žinojo apie bendrovės vadovo ketinamus sudaryti sandorius. Nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio bendrovės pajamų išlaidų balansas tapo neigiamas, kodėl jis tapo neigiamas, su ja bendrovės vadovas nekalbėjo. Jos žinioje grynųjų bendrovės pinigų nebuvo, jie buvo pas V. Š.. Ji pagal V. Š. pateiktus dokumentus surašydavo kasos pajamų ar išlaidų orderius. Kasoje pinigų likučio paprastai nebūdavo, prieš reikiamus mokėjimus vadovas įnešdavo į banką reikiamą pinigų sumą. Iki 2008 m. gruodžio pabaigos bendrovė vykdė įsipareigojimus. Išlaidų pajamų balansą ji vedė kas mėnesį, taip pat vedė bendrovės registrus. Remiantis bendrovės pelno nuostolio ataskaita, 2008 m. gruodžio 31 dienai bendrovės grynasis nuostolis buvo 906846 Lt. 2009 gegužės mėnesį bendrovei buvo paskelbtas bankrotas. Visus bendrovės buhalterinius dokumentus perėmė paskirtas bendrovės bankroto administratorius R. P.. Bendrovė liko skolinga jai, kitiems darbuotojams, lizingui. Nors 2008 m. bendrovė baigė nuostolingai, tačiau 2009 m. sausio 1 d. bendrovė turėjo neparduotų automobilių už 205518 Lt. Nuo 2009 sausio 7 d. iki 2009 sausio 20 d. bendrovė gavo pajamų 400 000,39 Lt. Šiuos pinigus gavo pats vadovas V. Š., ir jie buvo jo žinioje. Šių pinigų ji nematė, tik vykdė buhalterines operacijas. V. Š. buvo materialiai atsakingas asmuo. 2009 sausio 20 d. šie pinigai per buhalteriją buvo išmokėti V. Š. už žemę. Apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ketina pirkti iš savęs žemės sklypą, ji nieko nežinojo, vėliau ji V. Š. vardu išrašė kasos išlaidų orderį, kurį jis pasirašė. Kokiu tikslu V. Š. pirko žemę, nežino. Ji sutinka su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatais, papildo, kad 2009 m. sausio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo moki. 2008 m. paskutinį ketvirtį, sutrikus mokėjimams SEB banko lizingui už tralus, lizingas pareikalavo, kad visi tralai būtų grąžinti, tačiau 2009 m. sausio 1 d. bendrovė turėjo pelno. 2009 sausio mėnesį bendrovės direktorius V. Š. įvykdė keletą sandorių, kurie padarė kritišką bendrovės ūkinę finansinę padėtį. 2009 sausio 20 d. jai paskambinusi notarė nurodė iš bendrovės (duomenys neskelbtini) kasos išlaiduoti 400000 Lt V. Š. vardu. Tokios sumos grynų pinigų bendrovės kasoje tuo metu nebuvo, pinigai buvo išmokėti tik dokumentuose. Po kelių dienų V. Š. pateikė žemės pirkimo sutartį, šį turtą - t.y. 34 arų žemės sklypą, ji apskaitė bendrovės buhalteriniuose dokumentuose kaip turtą, kurio vertė 400000 Lt. Ji nematė ir nieko nežino apie jokius verslo planus. 2009 m. sausio mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė turto - automobilių likučių išpardavimą. Kadangi neturėjo autotralų, todėl nebuvo galima vykdyti pagrindinės įmonės veiklos – naudotų automobilių atsivežimo iš užsienio. 2009 m. vasario mėn. įmonė praktiškai veiklos nevykdė. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos gali pasakyti tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su šia bendrove turėjo sudaręs degalų pirkimo sutartį. Šiuo metu nepamena, kokiais periodais buvo atsiskaitoma už degalus. Žinojo, kad 2009 m. sausio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 104393,99 Lt. Ankščiau tokių įsiskolinimų už degalus nebuvo. Pagal buhalterinius dokumentus skolą buvo galima padengti iš karto, tačiau šį sprendimą turėjo priimti direktorius V. Š., kuris tvarkė visus atsiskaitymus, jo rankose buvo visi grynieji pinigai. 2009 m. vasario 18 V. Š. pateikė sutartį, pagal kurią visą 104393,99 Lt skolą perėmė pats. Pagal dokumentus matėsi, kad „(duomenys neskelbtini)“ neskolingas „(duomenys neskelbtini)“. Kokie buvo V. Š. įsipareigojimai „(duomenys neskelbtini)“, nežino (1t.b.l.52-53,54). Iš byloje esančio liudytojos M. Č. apklausos protokolo matyti, kad ji dirba draudimo kompanijoje PZU Lietuva, vienas iš jos klientų buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo V. Š.. Jai teko drausti šios bendrovės autovežius. V. Š. vadovaujamoje bendrovėje ji niekada nedirbo. 2009 m. sausio mėnesį pas ją į biurą atėjo V. Š. ir paprašė pagalbos. Paaiškino, kad jos vyras Vytautas nori perrašyti savo žemę savo įmonei, sakė, kad jis pats vienas negali šio sandorio sutvarkyti, paprašė jos nueiti į notaro biurą, esantį (duomenys neskelbtini), kur ji nuėjusi susitiko su V. Š.. Užėjus pas notarą, jai papildomai niekas daugiau nepaaiškino, koks yra jos vaidmuo. Notarė paėmė jos pasą, parengė dokumentus. Ji patikėjo tuo, ką jai sakė V. Š., ir notarų biure pasirašė sutarties dokumentą, jo neskaičiusi. Sutarties kopijų ji negavo. Pasirašiusi sutartį eilutėje „pardavėjo atstovė“, išėjo. 2009 m. gruodžio mėnesį jai paskambinęs V. Š. paklausė, ar ją kvietė į policiją. Tuomet jis davė jai kopiją sutarties, kurią ji pasirašė notarų biure, tuomet ją ir perskaitė. Tada jai kilo įtarimas dėl žemės sklypo vertės, kadangi 0,34 ha žemės plotą V. Š. buvo įvertinęs 400000 Lt sumai. Perskaičiusi sutarties dalį, kurios pavadinimas Sutarties dalykas, suprato, kad sutartyje yra prieštaravimų. Vienoje dokumento vietoje ji įvardinta kaip pardavėjo atstovė, o kitoje vietoje jos vaidmuo iš viso neįvardintas. Jos akivaizdoje sudarius šią sutartį, nebuvo mokami jokie pinigai. Apie atsiskaitymą už žemę ji nesidomėjo. V. Š. jai iki šiol nieko nepaaiškino dėl šios sutarties esmės (1t.b.l.55-56.). Iš byloje esančio liudytojos L. P. apklausos protokolo matyti, kad ji kaip notarė tvirtino sandorį, pagal kurį V. Š., per atstovę M. Č. pardavė žemės sklypą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visos dalyvaujančios šalys žinojo, kokią sutartį pasirašo, V. Š. nurodė, kad įmonė atsiskaitys grynais pinigais, jos biure jokie pinigai mokami nebuvo. Sandoris atitiko LR CK ir notariato įstatymo nuostatas, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ situaciją jai nieko nėra žinoma (1t.b.l. 58-59).

Iš byloje esančios 2009 0514 Panevėžio apygardos teismo nutarties kopijos matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas R. P., nustatytas terminas dėl dokumentų ir turto perdavimo bankroto administratoriui (1t.b.l.8-9). Baudžiamojoje byloje yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai (1t.b.l.13-19), kiti duomenys apie bendrovę ir jos darbuotojus (1t.b. l.21-27,35-44), duomenys apie įmonės nuostolius ir pelną (1t.b. l.31-34). Iš byloje esančio bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus R. P. pareiškimo matyti, kad jis pranešė apie tai, jog vykdant Panevėžio apygardos teismo 2009 05 14 nutartį, jam buvo perduoti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, tarp kurių buvo ir 2009 01 20 sutartis, pagal kurią V. Š. bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 0,34 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, kurio rinkos vertė 1021 Lt, pardavė už 400000 Lt, bei kad šis sandoris galėjo turėti įtakos įmonės bankrotui bei negalimumui atsiskaityti su kreditoriais, todėl prašoma ištirti, ar nebuvo padarytas nusikaltimas ( 1t.b.l.7). Iš baudžiamojoje byloje esančio 2009 01 20 įgaliojimo matyti, kad V. Š. įgaliojo M. Č. parduoti V. Š. priklausantį žemės sklypą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1t.b. l. 57).Iš byloje esančios sutarties kopijos matyti, kad 2009 01 20 V. Š., atstovaujamas M. Č., pardavė 0,34 ha žemės sklypą kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 1021 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) už 400000 litų, sutartyje yra M. Č. bei V. Š. parašai, sutartis patvirtinta notaro (1t.b.l.10-11), taip pat pridėtas 2009 01 19 vienintelio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko V. Š. sprendimas šį sklypą pirkti (1t.b.l.20.). Iš byloje esančios VĮ Registrų centras pažymos matyti, kad žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 1021 Lt, sklypas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė nuo 2009 01 20 pagal pirkimo-pardavimo sutartį (1t.b.l.12). Iš byloje esančios FNTT specialisto išvados Nr. Nr.5-2/145 dėl įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimo rezultatų ir priedų prie išvados matyti, kad 2009 01 01 bendrovės trumpalaikis turtas buvo 638812,00 Lt vertės, o trumpalaikiai įsipareigojimai- 188490,79 Lt dydžio. Trumpalaikį turtą padalijus iš trumpalaikių įsipareigojimų, gaunamas šių rodiklių santykis yra 3,4, tai 3 kartus viršija kritinę ribą, ir tai reiškia, kad bendrovės turėjo visas galimybes laiku atsiskaityti su kreditoriais. Be to bendrovės direktorius ir atskaitingas asmuo V. Š. 2009 01 01 disponavo 315814,98 Lt dydžio bendrovės apyvartinėmis lėšomis. Per 2009 m. I ketvirtį padėtis visiškai pasikeitė - trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis tapo 0,02 dydžio, apyvartinių lėšų bendrovėje neliko, o tuo pačiu ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Veiksniai, įtakoję bendrovės ūkinės ir finansinės veiklos pablogėjimą buvo šie: 2500,00 Lt vertės žemės ūkio paskirties 0,34 ha žemės sklypo įsigijimas už 400000,00 Lt; 2009 02 18 skolos perkėlimo sutarties Nr. 2008/02/10 sudarymas, kurios pasekmė - 104393,99 Lt dydžio bendrovės apyvartinių lėšų perėjimas fizinio asmens V. Š. naudojimui (pagal sutartį fizinis asmuo V. Š., perėmė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skolą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir turėjo kas mėnesį iki 2010 m. spalio 1 d. jai mokėti po 3000,00 Lt, tačiau iš bendrovės, t.y. iš savęs kaip atskaitingo asmens, savo asmeniniam naudojimui paėmė iš karto visą 104393,99 Lt dydžio pinigų sumą); 18 transporto priemonių, o tuo pačiu - darbo priemonių, grąžinimas UAB „SEB lizingas“‘, dėl to bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo toliau tęsti veiklos ir atsirado prievolė grąžinti Valstybės biudžetui 491090,48 Lt dydžio PVM. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. baigė turėdama 906846 Lt dydžio nuostolį, o 2009 m. I ketvirtį baigė turėdama 332010,00 Lt dydžio nuostolį. Tyrimui nebuvo pateikti jokie dokumentai, įrodantys, kokiam tikslui buvo įsigytas 34 arų sklypas, nepateikti jokie verslo planai, paskaičiavimai, kuriuose atsispindėtų žemės pirkimo ekonominis pagrįstumas bei jos įsigijimo ekonominė nauda, bendrovė savo įstatuos e žemės ūkio veiklos neįregistravusi, todėl darytina išvada, kad 2009 01 19 vienintelis akcininkas ir bendrovės direktorius V. Š., nusprendęs 2500,00 Lt vertės 34 arų sklypą įsigyti už 400000,00 Lt, nesivadovavo 2000 m. liepos 13 d. LR Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (redakcija nuo 2004 m. sausio 1 d.) 37 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kur „ Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais“. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Bendrovės vadovas atsako už... bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, o bendrovės įstatų 7 punkte nurodyta, kad „Bendrovės veiklos tikslas yra įstatuose numatytos veiklos organizavimas ir vykdymas, siekiant pajamų ir pelno gavimo, akcininkų turtinių interesų tenkinimo“, tačiau bendrovės vadovo ir vienintelio akcininko V. Š. sprendimai pirkti 2500,00 Lt vertės 34 arų sklypą už 400000,00 Lt, grąžinti darbo priemones UAB „SEB lizingas“, bei perimti pagal 2009 02 18 skolos perkėlimo sutartį Nr. 2008/02/10 bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ skolą, o tuo pačiu iš karto, iš savęs, kaip atskaitingo asmens, paimti visą skolingą kreditoriui 104393,99 Lt sumą, įtakojo visišką bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ tolimesnės veiklos žlugimą, nes be 504393,99 Lt dydžio (400000,00+104393,99) apyvartinių lėšų ir be darbo priemonių, bendrovė „(duomenys neskelbtini) “ toliau tęsti veiklos, atsiskaityti su kreditoriais, uždirbti pajamas bei pelną negalėjo. Bendrovė „(duomenys neskelbtini) “ 2008 m. baigė turėdama 906846,00 Lt dydžio nuostolį, o kreditorinis įsiskolinimas buvo 3440673,00 Lt dydžio, tačiau nepaisant šių rodiklių, bendrovė 2009 01 01 buvo moki, o atskaitingas asmuo - bendrovės direktorius V. Š. disponavo 315814,98 Lt dydžio bendrovės apyvartinėmis lėšomis. 2009 01 19 vienintelis akcininkas ir bendrovės direktorius V. Š. nusprendė pirkti iš savęs, t.y. V. Š., nekilnojamąjį turtą – žemės ūkio paskirties 0,34 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) rajone, 2500,00 Lt vertės už 400000,00 Lt, nors bendrovės įstatuose žemės ūkio veikla neįregistruota. Šio sandorio pasekmė – 400000,00 Lt dydžio bendrovės apyvartinės lėšos buvo atiduotos V. Š.. Bendrovė, grąžinusi darbo priemones UAB- „SEB lizingas“, toliau tęsti veiklos, uždirbti pajamų ir atsiskaityti su kreditoriais negalėjo. Šis sandoris buvo vienas iš veiksnių, įtakojęs bendrovės ūkinės ir finansinės veiklos pablogėjimą, nes buvo visai ekonomiškai nepagrįstas, bendrovė prarado 400000,00 Lt apyvartinių lėšų, negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, ir dėl to pagal atsakovų – bendrovės darbuotojų V. K., A. K. ir D. R. ieškinius dėl nemokamų atlyginimų 2009 05 14 Panevėžio apygardos teismas nutarė iškelti bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą. Tyrimo metu nustatyta, kad 2009 01 01 bendrovės trumpalaikis turtas buvo 638812,00 Lt vertės, o trumpalaikiai įsipareigojimai 188490,79 Lt dydžio. Trumpalaikį turtą padalijus iš trumpalaikių įsipareigojimų gautas šių rodiklių santykis yra 3,4, tai 3 kartus viršija kritinę ribą ir tai reiškia, kad bendrovė turėjo visas galimybes laiku atsiskaityti su kreditoriais, buvo moki ir bankrotas jai negrėse. Be to, bendrovės direktorius ir atskaitingas asmuo V. Š. 2009 01 01 disponavo 315814,98 Lt dydžio bendrovės apyvartinėmis lėšomis. Tačiau 2009 m. I ketvirtį padėtis visiškai pasikeitė - trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis tapo 0,02 dydžio, apyvartinių lėšų bendrovėje neliko, o tuo pačiu ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Veiksniai, įtakoję bendrovės ūkinės ir finansinės veiklos pablogėjimą buvo šie: 1) pagal 2009 01 20 sutartį 2500,00 Lt vertės žemės ūkio paskirties 0,34 ha žemės sklypo įsigijimas už 400000,00 Lt; 2) 2009 02 18 skolos perkėlimo sutarties Nr. 2008/02/10 sudarymas, kurios pasekmė - 104393,99 Lt dydžio bendrovės apyvartinių lėšų perėjimas fizinio asmens V. Š. naudojimui (pagal sutartį fizinis asmuo V. Š., perėmė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skolą bendrovei „(duomenys neskelbtini) “ ir turėjo kas mėnesį iki 2010 m. spalio 1 d. jai mokėti po 3000,00 Lt, tačiau iš bendrovės, t.y., iš savęs kaip atskaitingo asmens, savo asmeniniam naudojimui paėmė iš karto visą 104393,99 Lt dydžio pinigų sumą, gautą avansu 2008 m.; 3) 18 transporto priemonių, o tuo pačiu - darbo priemonių grąžinimas UAB „SEB lizingas“, dėl to bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo toliau tęsti veiklos, ir atsirado prievolė grąžinti Valstybės biudžetui 491090,48 Lt dydžio PVM. Pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos pirminius ir suvestinius dokumentus nustatyta, kad 2009 01 20 kasos išlaidų orderiu buvo įformintas 400000,00 Lt sumos išmokėjimas iš kasos V. Š. pagal 2009 01 20 sutartį. Pinigų išmokėjimo dieną kasos dokumentinis likutis buvo 400000,39 Lt, tai gautos pardavimo pajamos 301895,39 Lt dydžio ir atskaitingo asmens V. Š. gauto avanso 98105,00 Lt dydžio grąžinimas į bendrovės kasą. Pinigų išmokėjimo dieną, t.y., 2009 01 20, pagal pirminius ir suvestinius kasos dokumentus kasoje buvo 400000,39 Lt. Apmokėjimas už žemę V. Š. buvo įformintas 2009 01 20 kasos išlaidų orderiu Nr.1, kuriame nurodyta išmokama suma 400000,00 Lt, ir kurį pinigų gavėjas V. Š. pasirašė. Tyrimo metu nustatyta, kad 2009 01 01 bendrovė buvo moki ir turėjo visas galimybes laiku atsiskaityti su kreditoriais, bankrotas jai negrėse. Be to, bendrovės direktorius ir atskaitingas asmuo V. Š. 2009 01 01 disponavo 315814,98 Lt dydžio bendrovės apyvartinėmis lėšomis. 2009 m. I ketvirtį bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis tapo 0,02 dydžio, apyvartinių lėšų bendrovėje neliko, o tuo pačiu - ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Veiksniai, įtakoję bendrovės ūkinės ir finansinės veiklos pablogėjimą buvo šie: pagal 2009 01 20 sutartį 2500,00 Lt vertės žemės ūkio paskirties 0,34 ha žemės sklypo įsigijimas už 400000,00 Lt; 2009 02 18 skolos perkėlimo sutarties Nr. 2008/02/10 sudarymas, kurios pasekmė - 104393,99 Lt dydžio bendrovės apyvartinių lėšų perėjimas fizinio asmens V. Š. naudojimui (pagal sutartį fizinis asmuo V. Š. perėmė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skolą bendrovei „(duomenys neskelbtini) “ ir turėjo kas mėnesį iki 2010 m. spalio 1 d. jai mokėti po 3000,00 Lt, tačiau iš bendrovės, t.y., iš savęs kaip atskaitingo asmens, savo asmeniniam naudojimui paėmė iš karto visą 104393,99 Lt dydžio pinigų sumą; 18 transporto priemonių, o tuo pačiu - darbo priemonių grąžinimas UAB „SEB lizingas“, dėl to bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ toliau tęsti veiklos ir atsirado prievolė grąžinti Valstybės biudžetui 491090,48 Lt dydžio PVM. Žemės sklypo įsigijimas 392 kartus brangiau, nei vidutinė rinkos vertė, ir 160 kartų brangiau, nei retrospektyvinė (2009 01 20) rinkos vertė, nustatyta lyginamosios vertės metodu, buvo vienas iš veiksnių, įtakojęs bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ finansinės veiklos pablogėjimą ir jos privedimą prie bankroto, dėl kurio bendrovė neturėjo galimybės atsiskaityti su kreditoriais. 2009 01 01 bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 188490,79 Lt dydžio, iš jų: skolos tiekėjams – 144509,73 Lt dydžio; mokėtinos socialinio draudimo įmokos – 9057,39 Lt dydžio; mokėtinos garantinio fondo įmokos – 33,45 Lt dydžio; mokėtinas PVM mokestis – 2530,18 Lt dydžio; kiti mokėtini mokesčiai biudžetui – 32360,04 Lt dydžio. 2009 01 01 bendrovės direktorius ir atskaitingas asmuo V. Š. disponavo 315814,98 Lt dydžio bendrovės apyvartinėmis lėšomis ir galėjo pilnai atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau vienintelis akcininkas ir bendrovės direktorius V. Š., priėmęs sprendimus pirkti žemės ūkio paskirties 0,34 ha žemės sklypą, grąžinti darbo priemones UAB „SEB lizingas“, bei perduoti sau, kaip fiziniam asmeniui bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą bendrovei „(duomenys neskelbtini) “ ir iš karto dėl to paėmęs iš savęs, kaip atskaitingo asmens, 104393,99 Lt sumą, įtakojo bendrovės ūkinės finansinės būklės pablogėjimą, dėl ko bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tęsti veiklos, uždirbti pajamų ir atsiskaityti su kreditoriais negalėjo. 2009 03 31 bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apyvartinių lėšų neturėjo, o kreditoriniai įsipareigojimai buvo 675275,16 Lt dydžio, iš jų: skola draudimo įstaigoms – 17857,47 Lt; skola kredito įstaigoms (palūkanos)– 36076,45 Lt dydžio; skolos tiekėjams – 22462,52 Lt dydžio; mokėtinos socialinio draudimo įmokos – 25616,61 Lt dydžio; skola VMI – 538847,65 Lt dydžio; skola darbuotojams – 34414,46 Lt dydžio. Tyrimo metu iš pateiktų dokumentų, užduotų klausimų apimtyje, buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų nenustatyta. Iš pateiktų dokumentų bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydį ir struktūrą nustatyti galima (1t. b. l. 89-102).

Iš baudžiamojoje byloje esančio specialistės L. V. apklausos protokolo matyti, kad ji atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir 2010 09 17 pateikė išvadą Nr.5-2/145, kurią ji tvirtina. 2010 11 04 ji dalyvavo įtariamojo V. Š. apklausoje, kurios metu V. Š. parodė, kad buhalterinės apskaitos dokumentuose duomenys neatitiko tikrovės, tai yra V. Š., kaip įmonės atskaitingas asmuo, 2008 m. paskutinio ketvirčio ir 2009 m. pirmojo ketvirčio avansinėse apyskaitose nurodytomis 315815 Lt dydžio piniginėmis lėšomis nedisponavo, jų neturėjo ir transporto priemonių kaip trumpalaikio turto – prekių, skirtų perparduoti - 205517 Lt vertės, bendrovėje realiai nebuvo. Jeigu V. Š. įtariamojo apklausos metu sako tiesą, tai tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, buvo pažeistos LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 dalies nuostatos, kur „ Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 dalies nuostatos, kur „ Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...“ bei 16 str. 1 dalies nuostatos, kur „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes apklausos protokole V. Š. nurodė, kad į apskaitą buvo įtrauktos ne visos ūkinės operacijos, o apskaitos dokumentuose ( pirkimo, pardavimo, kasos) atvaizduoti duomenys neatitiko tikrovės, ir dėl to iš dalies negalima būtų nustatyti įmonės veikos, turto, bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Gali paaiškinti, kad jeigu įmonė, neatsižvelgiant į krizę, būtų galėjusi sėkmingai vykdyti veiklą, 400000 Lt vertės žemės sklypo pirkimas galėjo neprivesti įmonės prie bankroto. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės veiklos pablogėjimą lėmė jos išvadoje nurodyti visi trys veiksniai kartu, išdėstyti atsakyme į pirmąjį užduoties klausimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 12 31 dienai dirbo nuostolingai, nuostolis - 906846 Lt, nors turėjo trumpalaikio turto 638812 Lt. Trumpalaikio turto atvaizdavimas įmonės balanse nereiškia, kad įmonė dirba pelningai (2t.b.l.50).

Teismas daro išvadą, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad V. Š. per laikotarpį nuo 1997 03 30 iki 2009 06 15, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, bei pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo

Kaltinamojo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 222 str., BK 300 str. 1 d.

Kaltinamojo V. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės tos, kad jis pilnai prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 39 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmes kaltinamajam V. Š. atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – padaryti du nusikaltimai: nesunkus ir apysunkis (BK 11 str. 3 d., 4 d.) priskirti nusikaltimams finansams ir valdymo tvarkai, į kaltinamojo asmenybę – jis anksčiau neteistas (2t.b.l.60), galiojančių administracinių nuobaudų nėra (2t.b.l.61-67), įrašytas į VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos kabineto įskaitą nuo 2009 10 22, diagnozė: Vidutinio sunkumo depresijos epizodas, Priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (2t.b.l.68), nedirba (2t.b.l.69), yra neįgalus, darbingas iš dalies – nustatytas 40 proc. darbingumas iki 2020 11 14 (2t.b.l.70), daugiau jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Atsižvelgus į visas aplinkybes, kaltinamajam V. Š. skirtina sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatyta bausmės rūšis - bauda, jų dydis nustatytinas atsižvelgus į veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, veikų padarymo motyvus, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, į kaltinamojo sveikatos būklę. Kaltinamajam V. Š. pagal BK 222 str. 1 d. (apgaulingas apskaitos tvarkymas) skirtina 60 MGL – 7800 litų dydžio bauda, pagal BK 300 str. 1 d. – 20 MGL – 2600 Lt dydžio bauda. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariate saugomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai – grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui R. P. – BPK 94 str.

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d., 421 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. (apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas), BK 300 str. 1 d. (netikro dokumento pagaminimas ir jo panaudojimas) ir nubausti:

pagal BK 222 str. 1 d. - 60 MGL – 7800,00 (septynių tūkstančių aštuonių šimtų) litų dydžio bauda;

pagal BK 300 str. 1 d. – 20 MGL – 2600,00 (dviejų tūkstančių šešių šimtų) litų dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būda, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 7800,00 (septynių tūkstančių aštuonių šimtų) litų dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariate saugomus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus - grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui R. P..

Išaiškinti V. Š., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Išaiškinti V. Š., kad teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6800. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai.