Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo-izoliatorius kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

3. Apie Alytaus PN jo sveikatai ir gyvybei gresiantį pavojų pareiškėjas buvo informavęs Lukiškių TI-K Kriminalinės žvalgybos skyriaus (toliau – ir KŽS) viršininką, kuris pažadėjo, kad pareiškėjas bus etapuotas į Marijampolės PN. Pareiškėjas pažymėjo, kad yra nekonfliktiškas, nori ramiai atlikti jam teismo paskirtą bausmę, tačiau Lukiškių TI-K KŽS darbuotojai to neleidžia, nuolat daro jam spaudimą, neatsako į dalį jo prašymų, ignoruoja, vengia pokalbio, nenori pripažinti savo klaidų, nesilaiko duoto pažado. Lukiškių TI-K veiksmai privedė pareiškėją prie (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas paaiškino, kad 2005 m. Alytaus PN buvo stipriai sužalota jo sveikata, sulaužyta koja, ranka ir galva, dėl to buvo 6 mėnesius gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Tik po gydymo buvo pervežtas į kitą pataisos įstaigą. Pareiškėjas žinojo, kad Alytaus PN jo laukia priešai, kurie nori su juo susidoroti, siekiama jį nužudyti. Buvo sulaukęs grasinimų, kad bus užkrėstas tokiomis ligomis, kaip ŽIV ir AIDS. Apie tai, kad nenori būti etapuojamas atlikti likusią bausmės dalį Alytaus PN, buvo pranešęs KŽS darbuotojui, kuris pažadėjo, kad nebus vežamas į Alytaus PN. Apie savo padėtį ir priešus sakė Lukiškių TI-K Psichologinės pagalbos tarnybos specialistei, taip pat žinojo ir Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkė, kuri žadėjo padėti ir užtikrinti, kad su juo tikrai nebūtų susidorota. Niekas į jo situaciją neatsižvelgė ir etapavo į Alytaus PN. Tokius Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmus pareiškėjas vertino kaip pasityčiojimą, norą su juo susidoroti. Dėl šių pareigūnų veiksmų jam pablogėjo sveikata, pradėjo daugiau tirpti rankos ir kojos. Tokiais veiksmais buvo pažeistos jo teisės, nebuvo sudaryta galimybė ramiai ir saugiai atlikti likusią bausmės dalį.

4. Dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, t. y. pablogėjo sveikata, pareiškėjas patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, pasidarė labai dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės, nuolatos jaučia baimę ir apatiją.

9. Atsakovo atstovo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

II.

12. Teismas vadovavosi CK 6.271 straipsnio, 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir pažymėjo, kad sprendžiant ginčą būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo skunde nurodytais atvejais.

13. Vadovaudamasis BVK 65, 69 straipsniais, Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3.2.1, 3.2.2, 3.2.5, 3.3.1 punktais, teismas pažymėjo, kad Aprašas imperatyviai nustato nuteistojo perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką. Nuteistojo perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą pagrindas yra perkeliančiosios organizacijos išvada arba Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno išvada.

14. Taigi pareiškėjas konkrečiu atveju siekė būti perkeltas ne į Alytaus PN, bet į kitą pataisos įstaigą, nes teigė, jog Alytaus PN jis turi priešų, yra grėsmė gyvybei. Teismas pažymėjo, kad be jo paties paaiškinimo, objektyvių duomenų, patvirtinančių realią grėsmę, byloje nėra. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, t. y. Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. spalio mėn. tarnybinio pranešimo, Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2018 m. rugsėjo mėn. tarnybinio pranešimo, suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnalo, Lukiškių TI-K Psichologinės tarnybos viršininkės 2018 m. spalio mėn. tarnybinio pranešimo, Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. spalio mėn. pranešimo ir Lukiškių TI-K Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2018 m. rugsėjo 28 d. tarnybinio pranešimo (I t., b. l. 19, 20, 21–22, 23, 24, 25–26), pareiškėjas buvimo įstaigoje laikotarpiu neteikė prašymų, pareiškimų ar skundų, kad jam reikalinga pagalba dėl to, jog gresia pavojus, jei bus perkeltas į Alytaus PN. Apie tai, kad Alytaus PN yra jo priešai, pareiškėjas paaiškino tik 2017 m. liepos 31 d. rašytiniame pasiaiškinime Nr. 132-726, kuris buvo surašytas dėl to, kad pareiškėjas prieš pat etapavimą į Alytaus PN (duomenys neskelbtini). Pasiaiškinime pareiškėjas atsisakė nurodyti priešų duomenis. Teismas tokius pareiškėjo veiksmus vertino kaip savanaudiškus. Pareiškėjas privalėjo rūpintis savo asmenine gerove ir iš anksto kreiptis su prašymu į Lukiškių TI-K administraciją dėl perkėlimo į kitą pataisos įstaigą, o ne prieš pat išvykstant žalotis. Pareiškėjas nuo įkalinimo dienos žinojo savo perkėlimo į Alytaus PN datą, tačiau manydamas, kad jam gresia pavojus, jokių veiksmų dėl perkėlimo nesiėmė.

15. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas turėjo teisę kreiptis su prašymu dėl jo perkėlimo į kitus pataisos namus, nurodyti konkrečias priežastis (asmenis, nuo kurių gali nukentėti būdamas Alytaus PN), tada prašymas būtų ištirtas ir tyrimo metu priimtas sprendimas. Tik nustačius, kad Alytaus PN pareiškėjui grės bet kokio pobūdžio pavojus sveikatai ar gyvybei, būtų pasiūlyta Kalėjimų departamentui pareiškėją perkelti į kitus pataisos namus, tačiau pareiškėjas šios procedūros nepradėjo, o Lukiškių TI-K, neturėdama informacijos apie pareiškėjo situaciją, negalėjo imtis atitinkamų veiksmų. Rašytinius paaiškinimus, kad Alytaus PN pareiškėjui gresia pavojus, pareiškėjas pateikė tik 2018 m. liepos 31 d., t. y. prieš išvykstant į Alytaus PN.

16. Teismo nuomone, pareiškėjo skunde nurodyti abstraktūs, deklaratyvūs teiginiai apie grėsmę jo gyvybei Alytaus PN, vertintini kaip subjektyvi, nekonkretizuota pareiškėjo nuomonė, nepatvirtinta objektyviais įrodymais. Pareiškėjas į kitus pataisos namus galėjo būti perkeltas pagal gydytojo išvadą arba dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti paskirtoje pataisos įstaigoje, tačiau išimtinų aplinkybių nenurodė, o rėmėsi tik prielaida, kad Alytaus PN yra jo priešai ir jo gyvybei gali kilti grėsmė, todėl jo argumentai atmesti kaip nepagrįsti.

17. Skunde nurodytas aplinkybes pareiškėjas grindė ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus (toliau – ir Seimo kontrolierius) 2018 m. rugpjūčio 21 d. pažyma Nr. 4D-2017/1-1508 (I t., b. l. 4–8). Įvertinęs Seimo kontrolieriaus rekomendacijas, teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmai (neveikimas) atitiko galiojančių teisės aktų nuostatas, kuriose, Seimo kontrolieriaus manymu, netinkamai užtikrinta nuteistųjų paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą procedūra, todėl rekomenduota Kalėjimų departamentui papildyti teisinį reglamentavimą. Pareiškėjas šioje byloje neturtinės žalos iš Seimo kontrolieriaus rekomendacijų Kalėjimų departamentui nekildino, todėl teismas dėl to plačiau nepasisakė.

18. Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus (neveikimą), kas yra viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti. Kaip jau minėta, civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų kilti būtini trys elementai ir nesant bent vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.

19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 d.).

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

25. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su neteisėtais Lukiškių TI-K veiksmais, neužtikrinant pareiškėjo saugumo perkeliant jį į Alytaus PN, atlyginimo.

26. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju siekė būti perkeltas ne į Alytaus PN, bet į kitą pataisos įstaigą, nes teigė, jog Alytaus PN jis turi priešų, kyla grėsmė jo gyvybei. Byloje atsakovo atstovo pateikti tarnybiniai pranešimai (I t., b. l. 19, 20, 21–22, 23, 24, 25–26) parodo, kad pareiškėjas buvimo įstaigoje laikotarpiu rašytinių prašymų, pareiškimų ar skundų, kad jam reikalinga pagalba dėl to, jog gresia pavojus, jei bus perkeltas į Alytaus PN, neteikė. Apie tai, kad Alytaus PN yra jo priešai, pareiškėjas paaiškino 2017 m. liepos 31 d. rašytiniame pasiaiškinime Nr. 132-726, kuris buvo surašytas dėl to, kad pareiškėjas prieš pat etapavimą į Alytaus PN (duomenys neskelbtini).

27. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu pareiškėjo O. D. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

28. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė pareiškėjas, pabrėždamas, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra konkrečių įrodymų, jog buvo padaryta žala pareiškėjo sveikatai ir dvasinei būklei – pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas Alytaus PN buvo užpultas ir sumuštas kitų nuteistųjų. Be to, pareiškėjas nurodo, kad apie jam gresiantį pavojų Alytaus PN buvo informavęs Lukiškių TI-K KŽS viršininką, Psichologinės tarnybos specialistę, taip pat Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkę, kurie visi žadėjo padėti užtikrinti, kad su pareiškėju nebus susidorota.

29. Pagal byloje esančią informaciją matyti, jog pareiškėjui Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu skirta galutinė 13 metų laisvės atėmimo bausmė, iš jų 5 metus atliekant kalėjime. Atlikus teismo paskirtą bausmę kalėjime, pareiškėjas turėjo būti etapuotas į Alytaus PN tolesnei bausmei atlikti.

30. Nagrinėjamu atveju, esant teismo nuosprendžiui, kuriame nurodyta pataisos įstaigos rūšis, kur pareiškėjas turi atlikti paskirtą bausmę, kilo konkrečios pataisos įstaigos nustatymo klausimas. Konkrečios pataisos įstaigos nustatymo pagrindai numatyti BVK 65 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, jog į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą.

31. Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-320, 1.2 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui arba esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalyje nustatytam pagrindui, skiriami į pataisos įstaigas ar jų struktūrinius padalinius, užtikrinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalyje nustatytus izoliavimo reikalavimus, šia tvarka: į Kybartų pataisos namus, Alytaus pataisos namus, Marijampolės pataisos namus, taip pat Vilniaus pataisos namų atskirą sektorių, esantį Rasų g. 8, ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ą ir 3-ią sektorių skiriami pilnamečiai vyrai, nuteisti pirmą kartą laisvės atėmimu už tyčinius sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, taip pat anksčiau atlikę laisvės atėmimo bausmę, ir pavojingi recidyvistai, kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose.

32. Paskyrimo tvarkos aprašo 9 punkte numatyta, kad skiriant nuteistuosius į konkrečias pataisos įstaigas pagal šio tvarkos aprašo 1.1–1.2, 1.8–1.9, ir 6.4–6.5 papunkčius, atsižvelgiama į kardomąją priemonę – suėmimą vykdančių įstaigų kriminalinės žvalgybos, socialinės reabilitacijos, psichologinės bei sveikatos priežiūros tarnybų rašytines rekomendacijas, kurios įdedamos į nuteistojo asmens bylą, ir į laisvų vietų skaičių šiose įstaigose.

33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, jog be pareiškėjo paaiškinimo, objektyvių duomenų, patvirtinančių realią grėsmę pareiškėjo sveikatai, perkėlus jį į Alytaus PN, byloje nėra. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas buvimo įstaigoje laikotarpiu neteikė prašymų, pareiškimų ar skundų, kad jam reikalinga pagalba dėl to, jog gresia pavojus, jei bus perkeltas į Alytaus PN.

34. Teisėjų kolegija su minėtu vertinimu nesutinka ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas išvadas padarė nesurinkęs visų bylai aktualių įrodymų. Pirmiausia pažymėtina, kad teismo išvadą, jog be pareiškėjo paaiškinimo, objektyvių duomenų, patvirtinančių realią grėsmę pareiškėjui, byloje nėra, galėtų paneigti 2017 m. liepos 31 d. pareiškėjo paaiškinimas Nr. 132-726, adresuotas Lukiškių TI-K direktoriui, kuris buvo surašytas dėl to, kad pareiškėjas prieš pat etapavimą į Alytaus PN (duomenys neskelbtini). Nors pirmosios instancijos teismas šį dokumentą sprendime mini, tačiau jo turinys akivaizdžiai nebuvo įvertintas, nes administracinėje byloje jo nėra. Iš Seimo kontrolieriaus 2018 m. rugpjūčio 21 d. pažymos Nr. 4D-2017/1-1508 (I t., b. l. 4–8) (Seimo kontrolierius aptariamą dokumentą vertino atlikdamas tyrimą) matyti, kad pareiškėjas paaiškinime nurodė ne tik tai, kad Alytaus PN yra jo priešai, bet ir akcentavo, kad Alytaus PN jau buvo stipriai sužalotas anksčiau, t. y. 2005 m. Minėtas faktas (dėl ankstesnio sužalojimo Alytaus PN), kurį nėra sudėtinga patikrinti, vertinant kartu su Lukiškių TI-K 2017 m. liepos 31 d. Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. 95-159 nurodyta informacija, kad pareiškėjas susižalojo pats, nes nenori važiuoti į Alytaus PN (II t., b. l. 2), ir kitais surinktais duomenimis galėtų paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą, jog objektyvių duomenų, patvirtinančių realią grėsmę pareiškėjui, byloje nėra. Tai patvirtintų aplinkybę, jog Lukiškių TI-K pareigūnai, prieš 2017 m. liepos 31 d. etapuojant pareiškėją iš Lukiškių TI-K į Alytaus PN atlikti tolimesnę paskirtą teismo bausmę, turėjo informacijos, kuri galėjo sukelti pagrįstą abejonę, jog Alytaus PN gali kilti grėsmė pareiškėjo saugumui. Be to, pirmosios instancijos teismas neišsireikalavo ir kito dokumento, kuris galėjo padėti įvertinti atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą vertinant galinčią kilti grėsmę pareiškėjo saugumui – atsakovo atstovo minimos 2017 m. rugpjūčio 18 d. tarnybinio tyrimo išvados Nr. 26-146.

35. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, jog ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad siekiant realiai apginti galimai pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta Administracinių bylų teisenos įstatyme – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas. Be to, aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas suponuoja tai, kad byloje gali būti tiriamos ir vertinamos ne tik proceso šalių nurodytos bylos aplinkybės, bet ir (arba) tos aplinkybės, kurias svarbiomis laiko teismas (žr., pvz., 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-88/2012 ir kt.). ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui nesurinkus pakankamai įrodymų, vertinant galimą atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą, akivaizdžiai galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas.

36. Atsižvelgiant į aptartus reikalavimus, taikomus teismų sprendimams, pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą, vadovavosi Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo 3.2.1, 3.2.2, 3.2.5, 3.3.1 punktais, tačiau, kaip minėta, nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl konkrečios pataisos įstaigos nustatymo, todėl buvo aktualus Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę tvarkos aprašas, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-320. Teismo nurodyto teisės akto nuostatos būtų aktualios, jei pareiškėjas patirtą neturtinę žalą sietų su aplinkybėmis, įvykusiomis po jo etapavimo į Alytaus PN, jei pareiškėją būtų atsisakyta perkelti pagal gydytojo išvadą arba dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti paskirtoje pataisos įstaigoje. Nagrinėjamu atveju klausimas dėl pareiškėjo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą nebuvo spręstas.

37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, nesilaikė ABTĮ 80 straipsnio reikalavimų, įpareigojančių teismą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Be to, teismas vadovavosi ne tomis materialinės teisės normomis, kurios aktualios nagrinėjamu atveju.

38. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

39. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai (teismui visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių) negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo O. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.