Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. L. skundą atsakovui Kauno apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas K. L. skundu prašo: panaikinti Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir Kauno APGV) viršininko 2018-08-03 įsakymą Nr. 2TE-282 „Dėl vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio K. L. atleidimo iš vidaus tarnybos“; grąžinti pareiškėją į Kauno APDV Prienų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budinčios pamainos skyrininko pareigas; priteisti iš atsakovo pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2018-08-04 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos po 49,67 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną.

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė paaiškino, kad vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 66 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgiant į Prienų rajono apylinkės teismo 2015-01-29 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-878/2015, atsakovas nepagrįstai atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos. Prienų rajono apylinkės teismas 2015-01-29 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-878/2015 pripažino pareiškėją kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 5 dalyje, ir nubaudė laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams; padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 22 straipsnyje ir 144 straipsnyje, ir nubaudė laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams; remiantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 ir 9 dalimis paskirtas bausmes subendrino, jas iš dalies sudedant, ir paskyrė galutinę bausmę - laisvės atėmimą dvejiems metams; vadovaujantis LR BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant viso bausmės vykdymo metu tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nurodė, jog pareiškėjas 2015 metų vasario mėnesį pateikė nuosprendį atsakovui ir norėjo sužinoti, ar jis bus atleistas iš tarnybos, įsiteisėjus nuosprendžiui už tyčinio nusikaltimo padarymą, ar ne, tačiau pareiškėjas buvo informuotas, kad jis toliau gali tęsti tarnybą. Tiek iki 2015-01-29, t. y. iki nuosprendžio priėmimo dienos, tiek ir vėliau pareiškėjo požiūris į tarnybą nepasikeitė, o ir pats atsakovas požiūrio į pareiškėjo tarnybą nepakeitė, leisdamas pagrįstai tikėti, kad nuteisimo už tyčinį nusikaltimą faktas tarnybos santykiams įtakos neturėjo ir ateityje neturės.

Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinio nusikaltimo ar tyčinio baudžiamojo nusižengimo padarymą arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba kai buvo padaręs tyčinį nusikaltimą ir buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vidaus tarnybos statuto 66 straipsnio 1 dalis nustato, kad Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 2-10 punktuose, 13 ir 15 punktuose nurodytais pagrindais pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio (kurios) pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Šiais pagrindais atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos galima ir jo laikinojo nedarbingumo ar atostogų metu. Ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis aukščiau nurodytomis Vidaus tarnybos statuto normomis (62 str. 1 d. 8 p., 66 str. 1 d.).

Pažymėjo, jog vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 4 dalimi tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai. Atsakovas neginčija fakto, jog jam buvo žinoma aplinkybė, kad Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu už tyčinio nusikaltimo padarymą, todėl, pareiškėjo nuomone, tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 8 punktą turėjo būti paskirta per 30 dienų nuo Prienų rajono apylinkės teismo 2015-01-29 nuosprendžio įsiteisėjimo (nuosprendis įsiteisėjo 2015-06-11), o šiuo atveju pareiškėjas atleistas tik 2018-08-03, akivaizdžiai praleidus teisės aktuose nustatytą terminą. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovas su skundu nesutinka, atsiliepime nurodė ir atsakovo atstovės teismo posėdžio metu paaiškino, jog ginčijamas įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas. Kauno APGV 2018-08-02 gavo Prienų rajono apylinkės teismo 2015-01-29 įsiteisėjusį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-878/2015, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 281 straipsnio 5 dalyje, 22 ir 144 straipsniuose. Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinio nusikaltimo ar tyčinio baudžiamojo nusižengimo padarymą arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba kai buvo padaręs tyčinį nusikaltimų ir buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimų. Pareiškėjo nusikalstama veika pagal LR BK 22 ir 144 straipsnius kvalifikuota kaip tyčinis nusikaltimas, todėl jis 2018-08-03 atleistas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 8 punktą, t. y. įsiteisėjus teismo nuosprendžiui už tyčinio nusikaltimo padarymą.

Dėl pareiškėjo argumento, kad jis turėjo būti atleistas per 30 dienų nuo Prienų rajono apylinkės teismo 2015-01-29 nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiuo atveju pareiškėjas buvo atleistas tik 2018-08-03, akivaizdžiai praleidus teisės aktuose nustatytą terminą, pažymėjo, jog 2018-08-02 gavus Prienų rajono apylinkės teismo 2015-01-29 įsiteisėjusį nuosprendį, pareiškėjas ir buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Šis atleidimo pagrindas yra numatytas kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas ir nėra laikomas tarnybine nuobauda. Prašė skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2018-08-03 įsakymo Nr. 2TE-282 „Dėl vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio K. L. atleidimo iš vidaus tarnybos“ pagrįstumas ir teisėtumas.

Byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas ginčijamo įsakymo priėmimo metu buvo statutinis valstybės tarnautojas - Kauno APDV Prienų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budinčios pamainos skyrininkas.

Prienų rajono apylinkės teismas 2015-01-29 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-878/2015 pripažino pareiškėją kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 straipsnio 5 dalyje, ir nubaudė laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams; padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 22 straipsnyje ir 144 straipsnyje, ir nubaudė laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams; remiantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 ir 9 dalimis paskirtas bausmes subendrino, jas iš dalies sudedant, ir paskyrė galutinę bausmę - laisvės atėmimą dvejiems metams; vadovaujantis LR BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant viso bausmės vykdymo metu tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 2015-06-11 Kauno apygardos teismo nutartimi tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiojo apeliaciniai skundai atmesti, nuosprendis įsiteisėjo. Kauno APGV viršininkas 2018-08-03 įsakymu Nr. 2TE-282 „Dėl vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio K. L. atleidimo iš vidaus tarnybos“ vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 66 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į 2015-01-29 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-878/2015 atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos

Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 62 straipsnio 1 dalies 8 punktas (kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinio nusikaltimo ar tyčinio baudžiamojo nusižengimo padarymą arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba kai buvo padaręs tyčinį nusikaltimą ir buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) yra imperatyvi norma, kuri nesuteikia darbdaviui (atsakovui) jokios pasirinkimo teisės, kaip tik atleisti pareigūną, kurio atžvilgiu įsiteisėjo teismo nuosprendis už tyčinio nusikaltimo padarymą, ši pareiga nustatyta konkrečiai, aiškiai ir imperatyviai. Statuto 66 straipsnio 1 dalis nustato, kad Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 2-10 punktuose, 13 ir 15 punktuose nurodytais pagrindais pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio (kurios) pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Šiais pagrindais atleisti pareigūnų iš vidaus tarnybos galima ir jo laikinojo nedarbingumo ar atostogų metu. Toks atleidimo pagrindas yra numatytas kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas ir nėra laikomas tarnybine nuobauda.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog jis 2015 metų vasario mėnesį pateikė neįsiteisėjusį Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendį atsakovui ir norėjo sužinoti, ar jis bus atleistas iš tarnybos, įsiteisėjus nuosprendžiui, kuriuo jis nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, ar ne, tačiau pareiškėjas buvo informuotas, kad jis gali tęsti tarnybą. Šios aplinkybės iš esmės neneigė ir atsakovo atstovės, nurodydamos, jog vienas iš įpareigojimų nustatytų nuosprendyje - viso bausmės vykdymo metu tęsti darbą, suklaidino darbuotojus ir pareiškėjas sekančią dieną, nuosprendžiui įsiteisėjus, nebuvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Aplinkybę, jog apie Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendį atsakovui buvo žinoma 2015 m. vasario mėnesį, patvirtina 2018-08-13 atsakovo raštas Nr. 13-911-(3.4) pareiškėjui „Dėl informacijos pateikimo“. Atsakovo atstovės taip pat nurodė, jog įvyko apmaudi klaida, kad atsakovas įsiteisėjusį nuosprendį gavo tik 2018-08-02.

Kaip jau minėta, Statuto 62 straipsnio 1 dalies 8 punkto norma yra imperatyvi ir nesuteikė atsakovui jokios pasirinkimo teisės, kaip tik atleisti pareiškėją, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo pareiškėjas nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą. Šiuo atveju atsakovui neįvykdžius pareigos atleisti pareiškėją sekančią dieną po nuosprendžio įsiteisėjimo, t. y. 2015-06-12 (nuosprendis įsiteisėjo 2015-06-11) nereiškia, jog tokios pareigos atsakovas neturėjo pareiškėjo atleidimo dieną – 2018-08-03. Teisės aktai šio atleidimo pagrindo realizavimui nenumato senaties termino. Pareiškėjo skundo motyvas, jog atsakovas pažeidė Statuto 33 straipsnio 4 dalį, atleisdamas pareiškėją iš tarnybos vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos bei praėjus vieneriems metams nuo pažeidimo padarymo dienos, yra nepagrįstas. Pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos ne dėl tarnybinio nusižengimo padarymo, o esant savarankiškam atleidimo pagrindui, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo pareigūnas nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą. Šioje ginčo situacijoje ši teisės norma netaikytina, kaip jau minėta, atleidimas iš tarnybos pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra savarankiškas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas ir tai nėra laikoma tarnybine nuobauda.

Teismo nuomone, būtina atsižvelgti į Vidaus tarnybos statuto 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, draudžiančias priimti į vidaus tarnybą asmenį, kuris įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu už tyčinio nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnyko, ar yra panaikintas, arba kuris pripažintas kaltu už kitos nusikalstamos veikos padarymą ir nuo teismo nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai, arba kuris turi teistumą dėl padaryto nusikaltimo. Nors šiuo atveju pareiškėjui teistumas yra išnykęs (Prienų rajono apylinkės teismo 2016-08-29 nutartimi nutraukta vykdoma pareiškėjo priežiūra prieš terminą (TIS Liteko duomenys)), tačiau nuo nuosprendžio už tyčinio nusikaltimo padarymą įsiteisėjimo (2015-06-11) nėra praėję 5 metai.

Pažymėtina ir tai, jog atleidus pareiškėją iš vidaus tarnybos 2018-08-03 jo teisės niekaip nebuvo pažeistos, kadangi visą ginčo laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki atleidimo iš vidaus tarnybos jis dirbo, gavo atlyginimą, jam buvo užtikrintos visos socialinės garantijos, o turėti pagrįstų ir teisėtų lūkesčių tęsti tarnybą, pripažinus jį kaltu už tyčinio nusikaltimo padarymą, jis negalėjo. Pareiškėjo tarnyba Kauno APGV organizuojama statutiniais pagrindais ir yra pagrįsta pavaldumo santykiais, jos pareigūnai turi platesnius valstybinius valdingus įgaliojimus, tuo pačiu tokios įstaigos ypatumai lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę įstaigoje. Siekiant užtikrinti šių įstaigų veiklos efektyvumą, tinkamą žmogaus teisių ir viešojo saugumo apsaugą, statutinių santykių specifika kelia vidaus reikalų pareigūnams žymiai didesnius reikalavimus nei kitiems valstybės tarnautojams. Statutiniai pareigūnai privalo besąlygiškai vykdyti įstatymo reikalavimus, aukštesniojo pareigūno nurodymus, užduotis ar pavedimus, priešingu atveju tai galėtų įstaigos veiklą, keltų pavojų viešajam interesui.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijamas Kauno APGV viršininko 2018-08-03 įsakymas Nr. 2TE-282 „Dėl vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio K. L. atleidimo iš vidaus tarnybos“ yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra jokio teisinio pagrindo, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus skundo reikalavimą dėl įsakymo panaikinimo, nėra jokio pagrindo tenkinti išvestinius skundo reikalavimus - grąžinti pareiškėją į Kauno APDV Prienų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budinčios pamainos skyrininko pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2018-08-04 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos po 49,67 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną, skundas šioje dalyje taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.