Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Evaldo Gražio ir Algirdo Jaliniausko, išnagrinėjo nuteistojo M. J. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 1744 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Biržų rajono apylinkės teismo 2014-03-31 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., 155 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., 1 p. paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., subendrinta su 2013-12-18 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 5 mėnesiams. Panevėžio apygardos teismo 2014-06-18 nuosprendžiu Biržų rajono apylinkės teismo 2014-03-31 nuosprendis pakeistas: veika pagal BK 140 str. 2 d. perkvalifikuota į BK 140 str. 1 d. ir paskirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė., vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. pagrindu paskirta bausmė subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2013-12-18 nuosprendžiu paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 5 mėnesiams. Veika pagal BK 155 str. 1 d. nutraukta. 2014-07-31 Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., Biržų rajono apylinkės teismo 2014-03-31 nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos 2014-06-18 nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo 2 metams 5 mėnesiams bausmė subendrinta su 2014-01-28 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiais: - vienu pagal BK 145 str. 1 d., 187 str. 1 d., 145 str. 1 d. paskirta galutine bausme - laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams ir kitu nuosprendžiu pagal BK 294 str. 2 d., pritaikius 64 ¹ str. 1 d., 30 parų areštu, jas iš dalies sudedant ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013-12-18, bausmės pabaiga – 2016-11-05.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015-12-22 nutartimi atmetė nuteistojo M. J. skundą dėl Komisijos 2015-11-17 priimto nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog įvertinus nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, nėra pagrindo daryti išvadai, kad nuteistojo elgesys rodo pakankamą pažangą ir ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. J. skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2015-11-12 atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad M. J. priklauso ne žemos, bet vidutinės rizikos grupei – 49 balai, dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad yra visos sąlygos taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimą, byloje nenustatyta.

Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Pateiktos medžiagos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvavo socialinės reabilitacijos programose („Elgesys – pokalbis – pasikeitimas“, „Relaksacija“, „Smurtas artimoje aplinkoje“ ir kt.), mokosi, dirba, jam suteikta teisė vykti be sargybos, yra paskatintas, tačiau šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi leistų spręsti apie sumažėjusią kriminogeninių veiksnių įtaką jo nusikalstamo elgesio rizikai. Gyvenimo stilius ir draugai (nuolatos pasirenka situacijas, kurios didina pakartotinio nusikalstamumo riziką, nesimoko iš ankstesnių klaidų); su mąstymu ir elgesiu susijusios problemos (nepasirenka tinkamų sprendimų, dažnai negalvoja apie pasekmes, linkęs rizikuoti); lėšų tvarkymas ir pajamos (turi didelių įsiskolinimų, kuriuos stengiasi dengti) vis dar išlieka nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinančiais veiksniais. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui. Pripažino, kad jam labai sunku save kontroliuoti kilusiose konfliktinėse situacijose, teigia, kad lengviau „duoti į galvą“ negu ilgai aiškintis ir diskutuoti. Nors ir žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau neįvertina ankstesnio patyrimo. Šias aplinkybes neabejotinai patvirtina tiek buvę nuteistojo ankstesni teistumai, tiek ir laisvės atėmimo vietoje jam paskirtos drausminės nuobaudos už režimo reikalavimų pataisos įstaigoje nesilaikymą. Iš ankstesnių teistumų matyti, kad nuteistasis pažeidė jam paskirto laisvės apribojimo sąlygas, dėl ko paskirta bausmė buvo pakeista į areštą. Nors paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau paskutinė nuobauda prieš terminą panaikinta tik 2015-06-30, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog M. J. elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo toks pavyzdingas, kaip to reikalaujama lygtinio paleidimo atveju vertinant nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Pateiktu skundu nuteistasis apeliuoja į tai, kad jo atžvilgiu netinkamai nustatytos pataisos priemonės, kadangi jas įvykdžius nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas nepakito. Šiuo atveju aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo rezultatais parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas. Priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, vien tik nustatytų rekomendacijų laikymasis nesudaro pagrindo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos rezultato mažėjimui, vertinama aibė kitų aplinkybių, nurodytų socialinio tyrimo išvadoje, kurios lemia atitinkamą rizikos įvertinimą skaitine išraiška. Šiuo atveju nuteistojo M. J. mąstymo, jo elgesio, emocinės gerovės, turimų nuostatų, išsilavinimo ir galimybės įsidarbinti esminiai pokyčiai, kurie mažintų jo nusikalstamo elgesio pasireiškimo ateityje tikimybę pagal OASys vertinimo metodiką, nenustatyti.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. J. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o pačio nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų, teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, netinkamai įvertino esmines šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Komisijos ir teismo priimti sprendimai yra teisėti, pagrįsti, todėl juos naikinti skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

nuteistojo M. J. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.