- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-11-15
- Bylos Nr.
- 1A-232-495-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranyte-Zalieckiene (pirm.), Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite, Sigita Vainauskiene
- Nuteistasis
- T. K.
Pranešeja Daiva Pranyte–Zalieckiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-232/2010
Teiseja Danute Mickeviciene Procesinio dokumento kategorija:
1.2.14.1.2.5.; 2.1.7.4.; 2.4.6.4.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
2010 m. lapkricio men. 15 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Daivos Pranytes - Zalieckienes,
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo T. K. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustate:
T. K. nuteistas už tai, kad jis, turedamas tiksla užvaldyti A. R. turta, žinodamas, kad A. R. serga psichine liga ir negali suprasti savo veiksmu esmes bei ju valdyti, 2006-06-29 nuvyko i (duomenys neskelbtini) pensionata, iš kur paeme A. R. bei jo asmens tapatybes kortele, nuslepdamas nuo pensionato darbuotoju informacija, kad veš A. R. pas notare, ta pacia diena apie 16.00 val. atvyko i (duomenys neskelbtini) notaru biura, esanti (duomenys neskelbtini), kur notarei pateike melaginga informacija apie A. R. deklaruota gyvenamaja vieta bei nuslepe informacija, kad A. R. apgyvendintas (duomenys neskelbtini) pensionate, tokiu budu pateikdamas melaginga informacija, igijo igaliojima, suteikianti jam teise disponuoti A. R. turtu, o 2006-08-18 pardave A. R. priklausanti nama ir pagrobe 100000 Lt gautu už A. R. priklausancio namo pardavima.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nuosprendi ir priimti nauja nuosprendi ir ji išteisinti LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Apelianto nuomone, apkaltinamasis nuosprendis yra neteisingas ir neteisetas, kadangi jame išdestytos aplinkybes neatitinka faktiniu aplinkybiu. Jis iš esmes yra nuteistas už tai, kad rupinosi savo seneliu A. R. , jo išlaikymu, taciau toks rupestis buvo neteisingai ivertintas kaip jo senelio turto vagyste.
Žemesnės instancijos teismas
Lyginant kaltinamaji akta ir nuosprendi, apelianto nuomone, akivaizdu, kad aplinkybiu del pensionato darbuotoju ir notaro apgaules nebeliko. Tokiu atveju, jis nuteistas už tai, kad pasinaudodamas savo senelio A. R. psichine liga, pagrobe jo turta. Koks turtas pagrobtas, nuosprendyje nenurodyta, todel jis nesupranta, už kokio turto vagyste jis yra nuteistas - namo, esancio (duomenys neskelbtini), žemes sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame esanciais statiniais ar 100000 Lt, gautu ši nekilnojamaji turta pardavus. Šios aplinkybes turejo buti išaiškintos ir irodytos.
Jeigu jis nuteistas už pinigu pagrobima, tai nuosprendyje visiškai nenurodyta, kokiu budu ir kokiomis aplinkybemis jis tai padare. Jeigu jis nuteistas už namo, žemes sklypo ir kiemo statiniu vagyste, tai 2008-11-05 taikos sutartimi, pasirašyta Vilniaus apygardos prokuraturos, jo, K. S. ir V. M. , šis klausimas buvo išsprestas taikiai, t.y. nekilnojamas turtas buvo gražintas A. R. , kuri atstovavo prokuratura. Jeigu jis nuteistas už 100000 Lt pasisavinima, tai šiu pinigu pasisavinimo faktas ir budas iš viso nuosprendyje nenurodytas, nes nei ikiteisminio tyrimo pareigunai, nei teismas šio turto pasisavinimo netyre ir šiuo klausimu jokiu irodymu nerinko. Kita vertus, net ir neatlikus jokio tyrimo, apelianto nuomone yra aišku, kad 100000 Lt yra gražinti K. S. prieš pasirašant 2008-11-05 taikos sutarti. Gaves šiuos pinigus iš apelianto, K. S. juos gražino V. M. . Šie faktai, apelianto teigimu, buvo žinomi Vilniaus apygardos prokuraturai, taciau 2009-10-06 kaltinamajame akte vis tiek nurodyta, kad jis šiuos pinigus pagrobe. Teisme šiuo klausimu nei K. S. , nei V. M. net nebuvo apklausti.
Vagyste visais atvejais yra tycinis nusikaltimas. Tokiu budu, apelianto nuomone, turejo buti negincijamai irodyta, kad jis tycia sieke užvaldyti ir užvalde svetima, t.y. A. R. priklausanti turta (nekilnojamaji turta ar pinigus).
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. R. turtu, t.y. jo namu, žemes sklypu ir ukiniais pastatais jis naudojosi be jokiu apribojimu, t.y. jame gyveno su seneliu. Byloje surinkti irodymai negincijamai rodo, kad jis rupinosi A. R. ir ju santykiai visa laika buvo geri. Be to, po senelio mirties jis igavo turtine teise i seneliui priklausanti turta, kadangi 2002-03-08 A. R. suraše testamenta, kuriuo visa turta, tame tarpe ir nama, paliko jam. Byloje taip pat yra 2008-02-21 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp apelianto ir UAB (duomenys neskelbtini) del A. R. išlaikymo. Šioje sutartyje nurodyta, kad už viena A. R. pragyvenimo diena apeliantas turi moketi 59,90 Lt. Be to, UAB (duomenys neskelbtini) 2008-06-12 pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) užmokestis už A. R. pragyvenimo diena padidintas iki 72,93 Lt. Per metus vien už buvima šioje globos istaigoje apeliantas sumokejo viso 26 620 Lt, neskaitant papildomu išlaidu (vaistai, maistas ir t.t.). Be to, budamas A. R. turto paveldetoju, pardaves jo nama dar nepriemes palikimo, jis veike priešingai savo interesams, nes sumažino paveldimo turto dali. Jau vien šios aplinkybes ir ju vertinimas, apelianto isitikinimu, atima bet kokia galimybe laikyti jo veiksmus tyciniais.
Tokiu budu, nenurodant konkretaus turto, kuri neva jis pagrobe, pagrobimo budo (jeigu jis nuteistas už pinigu vagyste) arba nenustacius jo tyciniu veiksmu (jeigu jis nuteistas už nekilnojamojo turto vagyste), apelianto nuomone, neirodyta, jog padaryta veika, turinti nusikaltimo, nurodyto LR BK 178 str. 3 d. ar kokio kito nusikaltimo požymiu.
Tais paciais motyvais, nuosprendis turetu buti panaikintas ir BPK 329 str. 4 p. pagrindu, kadangi nenurodžius vagystes objekto (kas buvo pagrobta), buvo suvaržytos teises gintis nuo pareikštu itarimu, o taip pat apsunkinta galimybe paduoti apeliacini skunda, kadangi iš skundžiamo nuosprendžio jis nesupranta del kokio turto vagystes yra nuteistas. Toks pažeidimas, apelianto nuomone, turi buti priskiriamas prie esminiu pažeidimu, numatytu BPK 369 str. 3 d.
Vilniaus miesto apylinkes prokuratura 2007-09-03 ir Vilniaus apygardos prokuratura 2008-10-29 ikiteismini tyrima apelianto atžvilgiu buvo nutraukusi. Jo ir J. J. gincas buvo ivertintas kaip gincas del turto administravimo, kuris turi buti sprendžiamas civiline tvarka. Šie sprendimai ir toks jo ir V. J. ginco vertinimas iš esmes buvo teisingas, taciau Vilniaus apygardos prokuratura, paveikta V. J. skundu, byla vis atnaujindavo.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, teismas neatkreipe demesio i daugeli byloje reikšmingu aplinkybiu, t.y. i tai, kad byloje jau ilga laika vyko gincai civiline tvarka tarp jo ir jo tetos V. J. , kurios pareiškimai, prašymai ir skundai sudaro didele baudžiamosios bylos dali. Teismas neatkreipe demesio i daugelio liudytoju, t.y. G. J. , S. R. , M. R. , G. M. , M. Š. , A. J. , K. N. , L. N. ir kt. parodymus apie tai, kad A. R. iš esmes rupinosi jis. V. J. su A. R. nesutardavo ir dažnai konfliktuodavo. Teismas neatkreipe demesio i R. Ž. ir apelianto parodymus, kad i (duomenys neskelbtini) pensionata nuo 2006-03-28 A. R. buvo patalpintas A. J. iniciatyva. Teismas taip pat neatkreipe demesio i byloje esancius irodymus, kad nuo to momento pati A. J. iš Klaipedos persikele i Vilniu, apsigyveno A. R. namuose, ji pradejo teisminius gincus su apeliantu del senelio globos. A. R. A. J. iškeldino iš namu, užvaldydama jo turta ir sudare salygas, kad tuo turtu negaletu naudotis nei jis (apeliantas), nei senelis. Noredama legalizuoti senelio turto valdyma, ji pradejo teisminius gincus del senelio globos, o, noredama atimti iš apelianto paveldejimo teise, pradejo rašyti skundus teisesaugos institucijoms, ko pasekoje atsirado ši baudžiamoji byla.
Skunde atkreipiamas demesys i tai, kad A. J. sudare situacija, kad A. R. , budamas gana pasiturintis žmogus, buvo priverstas gyventi valstybes išlaikomame pensionate kartu su ligoniais, turinciais psichine negalia. Tuo metu A. R. turejo savo namus, o apeliantas Anykšciu rajono apylinkes teismo 2007-11-19 nutartimi buvo paskirtas A. R. globeju ir turto administratoriumi. Realiai A. R. turejo ir kur gyventi, ir kas ji išlaike, todel jokios butinybes nebuvo jo patalpinti i valstybes finansuojamus globos namus. Teismas neatkreipe demesio, kad ir šioje baudžiamojoje byloje, kaip ir realybeje, gincas yra kiles del turo administravimo tarp apelianto ir A. J. . A. J. nuomone, A. R. turetu buti laikomas valstybes išlaikomose gydymo istaigose, o jo turtu turetu naudotis ji pati.
Apelianto nuomone, A. R. turetu gyventi su juo ju bendrai igytame bute ar kotedže arba geruose seneliu namuose, kur visos paslaugos yra mokomos, taciau ju kokybe gerokai skiriasi nuo valstybes finansuojamo (duomenys neskelbtini) pensionato, Anykšciu rajone, kur laikomi invalidai su psichine negalia, daugumoje neturintys, kas jais pasirupina.
Apylinkes teismas šiu aplinkybiu neivertino, kaip ir neivertino to, kad 2008-11-05 pasirašius taikos sutarti, už nama, žeme ir kiemo statinius gauti 100000 Lt buvo gražinti pirkejui, t.y. K. S. , o namas (duomenys neskelbtini), žeme ir ukiniai pastatai gražinti A. R. . Šis gincas, išsprestas taikos sutartimi civilineje byloje, apelianto isitikinimu, rodo, kad joks turtas nebuvo ir nera pagrobtas, o gincas del jo administravimo turi buti sprendžiamas civiline tvarka. Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos 2007-09-03 ir Vilniaus apygardos prokuraturos 2008-10-29 nutarimai šiuo klausimu yra teisingi ir teiseti, nes jais ivertintos faktines ginco aplinkybes.
Skundžiamame nuosprendyje, apelianto isitikinimu, turejo buti negincijamai aiškiai nurodyta, koks turtas ir kokiomis aplinkybemis buvo pagrobtas. Kokiais irodymais teismas remesi padarydamas tokias išvadas ir kodel atmete kitus irodymus, t.y. liudytoju parodymus apie apelianto ir jo senelio gerus santykius. Nuosprendyje turejo buti aiškiai nurodyta, kodel teismas nevertina byloje esanciu rašytiniu irodymu, t.y. testamento, taikos sutarties, sutarties su UAB (duomenys neskelbtini) ir t.t., liudijanciu gincus del A. R. išlaikymo ir jo turto administravimo. Analizuojant nuosprendžio aprašomaja dali, apelianto teigimu, akivaizdu, kad šiu irodymu teismas nevertino ir del ju nepasisake. Teismas, pažeisdamas LR BPK 305 str. l d. 3 p., taip pat nepasisake, kodel iš esmes civilini ginca jis laiko apelianto nusikalstamais veiksmais, nes nenurode jo veiksmu kvalifikavimo motyvu ir išvadu. Apelianto nuomone, šie LR BPK 305 str. l d. l p., 2 p. ir 3 p. pažeidimai taip pat priskirtini BPK 369 str. 3 d. nurodytiems esminiams pažeidimams, kas pagal BPK 329 str. 4 p. yra pagrindas nuosprendžiui panaikinti.
Teismo posedžio metu nuteistasis ir jo gynejas praše skunda tenkinti, prokuroras praše skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. K. apeliacinis skundas tenkintinas.
Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 17 d. apkaltinamasis nuosprendis priimtas T. K. atžvilgiu naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu (LR BPK 329 str. 1 p.).
Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia irodymais, kurie ivertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklemis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisejai irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu. Butina salyga vertinant irodymus – vidinis isitikinimas turi buti pagristas išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu.
Pirmos instancijos teismas netinkamai ivertino byloje nustatytas aplinkybes, kas esmingai itakojo teismo išvada del T. K. kaltes padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 dalyje.
Pirmos instancijos teisme apklaustas kaltinamuoju T. K. kaltu neprisipažino ir parode, jog jo santykiai su seneliu (A. R. ) visa laika buvo labai geri. Po tragedijos 1998 metais su seneliu jie tapo dar artimesni, senelis grižo gyventi i savo namus (duomenys neskelbtini). Jis tuo metu mokesi Kaune ir griždavo kiekviena savaitgali, rupinosi seneliu. Kai senelis gulejo N. Vilnios ligonineje Parko gatveje, jis juo rupinosi, lanke, kadangi teta (V. J. ) buvo išvažiavusi i ivairias misijas Afganistane. Jis kalbejosi su ligonines gydytojais, taciau tik apie bendra senelio sveikata, apie psichines negales nesikalbejo, nieko konkretaus nežinojo. Jam senelis niekaip nepasikeite, tiek ligonineje, tiek veliau (duomenys neskelbtini) pensionate senelis suprasdavo, ka jis jam sako, o jis suprasdavo, ka senelis jam sako. Jam kilo itarimu del tetos veiksmu, nes ji labai ilgai laike seneli ligonineje. Teta gyresi, kad jai daug kainuoja kyšiais seneli laikyti ligonineje. Atejus laikui išrašyti seneli iš ligonines, jis rado moteri, kuri turejo seneli prižiureti namuose, taciau teta paprieštaravo ir pasake, jog senelis namo nebegriš, ji jauna ir savo gyvenimo negadins. Tada teta seneli išveže už Anykšciu i (duomenys neskelbtini) pensionata. Jis nežinojo kokia yra (duomenys neskelbtini) pensionato pakraipa, jis su gydytojais nesikalbejo, bendravo tik su slaugos darbuotojais. Nors darbuotojai pensionate buvo geri, taciau salygos baisios. Kai jis seneli lankydavo (duomenys neskelbtini) pensionate, senelis jam pasiule parduoti nama (duomenys neskelbtini), kad tureti pinigu senelio priežiurai ir jam, jie prieme sprendima nama parduoti. Senelio iniciatyva jie sutare nuvykti i tris vietas: pas gydytoja, notara ir i kapines. Tai buvo 2006 m. birželi. Jis veže seneli pas urologa, nes pastarasis skundesi šlapimo sutrikimais, skausmais. Iš urologo jie nuvyko pas notara. Pas notara senelis jaudinosi, jis paklause, ar senelis sugebes pasirašyti. Tada jis pasiule seneliui pabandyti pasirašyti, senelis bande, taciau nesigavo. Jis parode paraša notarei, taciau notare pasake, kad toks parašas netiks ir pasiule pasikviesti liudininka, kuris pažista seneli. Jis prisimine G., kuris dirbo netoliese notaru biuro. Jis paskambino G. ir paklause, ar jis gali paliudyti. Senelis suraše igaliojima. Notare bendravo su seneliu. Po namo pardavimo pinigai buvo panaudoti senelio priežiurai (duomenys neskelbtini) pensionate, o veliau – perkelus seneli i (duomenys neskelbtini) pensionata, gauti pinigai buvo mokami senelio priežiurai. Senelis pats sake, kad reikia parduoti nama, nes teta V. viska pavogs. 2002 metu kovo 11 diena jam senelis buvo padovanojes testamenta, taciau jis, pamates, kad iš namu viskas išnešta, nutare nama parduoti. Jis yra isitikines, kad senelis suprato savo veiksmus, suprato kokius dokumentus pasirašo pas notara, suprato kokie veiksmai bus atliekami su jo turtu. Veliau, kai namas buvo gražintas seneliui, jis (T. K. ) atidave pinigus namo pirkejams, dali seneliui išleistu pinigu atidave iš savo santaupu. Jis pats jokios vagystes nepadare, visada veike tik senelio interesais. Santykiai su jo teta V. J. buvo prasti. Ji, sužinojusi apie senelio testamenta, pradejo ji šantažuoti, daryti spaudima. Be to, T. K. parode, kad 2009 06 29 pas notare jo draugas G. K. kalbejo su seneliu, notare senelio klause ar ji pažista, ka jis patvirtino (t.4, b.l.234-237).
Pirmos instancijos teismo posedyje apklausta liudytoja V. J. parode, kad ji yra T. K. mirusios motinos sesuo. 1970 metais jos tevai pradejo statyti nama (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyveno iki 1983 metu kol ištekejusi išvyko gyventi i Klaipeda. 1998 metais ji vel grižo gyventi i tevu namus, po to kai žuvo jos motina, sesuo, sesers sunus. Tuo metu T. K. studijavo Kaune, namo griždavo savaitgaliais. Ji gyveno su savo tevu A. R. , kuris buvo savotiško charakterio, uždaras, mažai bendraujantis. 1998 metais jos tevo A. R. sveikata pradejo blogeti – jis pradejo terorizuoti kaimynus, jis kartais prarasdavo orientacija, budavo agresyvus. Ji del jo pablogejusios sveikatos i gydymo istaigas nesikreipe. 2004 10 29 del pinigu tarp jos ir tevo kilo konfliktas, puole ja peiliu. Tada jis buvo išvežtas i N.Vilnios psichiatrijos ligonine, kur buvo gydomas nuo 2004 10 29 iki 2006 03 28 dienos. Ji, matydama, kad tevas serga, del psichiatrines ekspertizes atlikimo nesikreipe. 2005 metais ji rupinosi namo remontu, kadangi jame nebuvo imanoma gyventi del šildymo sistemos gedimu. T. K. jau buvo išejes gyventi pas savo drauge. Ji nežino del kokios priežasties 2006 metais nutruko jos santykiai su sunenu T. K. . 2006 metais, prieš išrašant jos teva A. R. iš ligonines, gydytojai jai pasake, kad tevo bukle stabilizavosi, jam reikalinga slauga ir specializuota priežiura. Kadangi name nebuvo imanoma gyventi, ji sugebejo menesiui gauti nukreipima i psichoneurologini pensionata Anykšciu rajone, kur ir patalpino teva. T. tuo metu su ja venge susitikti. 2006 metu jie buvo susitike, taciau T. jai nedave jokio atsakymo del namo likimo. Ji tuo metu nežinojo, kad 2006 metu birželio menesi T. K. pagal igaliojima pardave tevo nama, jai apie pardavima nepasake, nors ir žinojo, kad ji remontuoja namus. Negaledama savarankiškai veikti, ji kreipesi i Anykšciu rajono apylinkes teisma del tevo globos, buvo paskirta psichiatrine ekspertize, o 2006 11 26 gauta išvada, kad tevas neveiksnus. Teismo proceso metu T. K. buvo paskirtas jos tevo A. R. globeju, o jai apskundus teismo sprendima, 2009 metu sausio menesi, ji buvo paskirta globeja ir turto administratore. Tada ji, tvarkydama dokumentus, ir sužinojo, kad namas yra parduotas. Kadangi ji i namo remonta buvo idejusi daug lešu, kreipesi i prokuratura, prašydama apginti viešaji interesa. Ikiteisminio tyrimo metu, ji sužinojo ir apie 2006 06 29 jos tevo igaliojima T. K. disponuoti turtu. Ji mano, kad iš anksto buvo suplanuota užvaldyti turta. Jos tevo broliai S., M., apie ju šeimos tarpusavio santykius nieko negalejo žinoti, nes tarpusavyje nebendravo, o parodymus dave tik T. paprašyti. T. K. buvo žinoma apie jos tevo A. R. sveikatos bukle. Apie 2002 metu tevo testamenta jai nieko nebuvo žinoma, apie ji sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu. Ji mano, kad 2006 06 29 igaliojimas buvo pasirašytas jos neigalaus tevo, kurio pagrindu T. K. pardave nama ir paeme gautus pinigus (t.4,b.l.24-27).
Pirmos instancijos teismo posedyje liudytoju apklaustas G. K. parode, kad yra T. K. studiju draugas. T. jam paskambino ir papraše atvykti i notaru biura, esanti netoli jo darbovietes. Jis telefonu jam pasake, kad reikia pasirašyti igaliojima. Nuvykes pas notara, pamate T. ir jo seneli A. R. , su kuriuo pasisveikino. T. jam paaiškino, kad senelis yra susijaudines, jam dreba rankos ir jis pats negali pasirašyti igaliojimo, todel ir papraše jo atvykti. Jis pats taip pat mate, kad dreba senelio rankos, jis jaudinosi, buvo išejes pasedeti i automobili. Notare bendravo su jais visais – T., jo seneliu bei su juo. Jam notare paaiškino, kad jis pasirašo kaip liudytojas, nes A. R. pats negali pasirašyti. Jis suprato, kad pasirašo igaliojima del turto tvarkymo. Jam bunant notaru biure, susidare ispudis, kad T. senelis A. R. suprato del ko jie yra atvyke pas notara (t.4, b.l.219).
Byla nagrinejant apeliacine tvarka liudytojas G. K. iš esmes patvirtino savo parodymus, duotus pirmos instancijos teisme ir papildomai paaiškino, kad prieš važiuojant pas notare A. R. jam pasirode pakankamai sveikas senyvas žmogus, neturintis psichikos sutrikimu. 2006-06-29 jam paskambino T. ir papraše pagalbos, bet neprisimena kokios. Jis, nuejes i notaru biura suprato, kad A. R. negali pasirašyti, nes jam drebejo rankos, todel ir papraše jo pasirašyti. Notaru biure su A. R. jis pasisveikino, paskui T. išvede ji i lauka, bet veliau sugrižo. Jis suprato, kad tas dokumentas yra bendras igaliojimas. Prisimena, kad senelis negalejo pasirašyti, nes jis pats mate, kad drebejo jo rankos. Notare jam paaiškino, kad senelis negali pasirašyti, todel jis (G. K. )turi paliudyti jo valia. Buvo panašu, kad senelis orentavosi kas vyksta, suprato ko jo klausia.
Apeliacines instancijos teismo posedyje buvo perskaityti liudytojo G. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. K. be kitu aplinkybiu parode, kad 2006 06 29 jo papraše T. K. , kad jis padalyvautu (duomenys neskelbtini) notaru biure kaip liudininkas. Jis suprato, kad jis dalyvaus kaip liudininkas ir tures patvirtinti savo parašu, kad A. R. tikrai pasiraše ant igaliojimo. Kiek prisimena, ta diena jis atvažiavo pas notara pavelaves. A. R. sutiko prie notaro duru, pasisveikino. T. savo seneli palydejo iki automobilio ir grižo. Tada jis ir pasiraše. Jis nepastebejo, kad A. R. sirgo, atrode geros sveikatos, o kodel A. R. negalejo pasirašyti, paaiškinti negali. Jokio atlygio už pasirašyma jam nebuvo žadama, jokios kalbos ta tema su T. K. nebuvo. Igaliojimas buvo pasirašytas (duomenys neskelbtini) notaru biure pas notare, pavardes neprisimena. Ant igaliojimo – parašas, vardas, pavarde, parašyta jo, tvirtina (t.1, b.l.78-79). Liudytojas G. K. šiuos parodymus patvirtino ir papildomai paaiškino, kad jis notaru biure mate, kad seneliui drebejo rankos, mano, kad jos drebejo del senatves. Tuo metu kai jis atejo i notaru kontora, T. su seneliu išeidinejo i lauka. Po kurio laiko ir jis išejo, nes lauke kol bus paruošti dokumentai.
Liudytoja apklausta notare J. S. parode, kad 2006 06 29 ji patvirtino A. R. igaliojima. I notaru biura buvo ateje A. R. , T. K. ir liudininkas. Šiuo atveju buvo taip, kad iš pradžiu dave igaliojima pasirašyti paciam A. R. , nes kažkas jam buvo su rankomis, tiksliai neprisimena, taciau jis pats pasirašyti negalejo. Ji A. R. paaiškino, kad pagal ši igaliojima galima parduoti jo nama. Ji klause jo kur jis gyvens kai namas bus parduotas. A. R. atsake, kad kelsis gyventi i pensionata. Ar tarpusavyje bendravo G. K. su A. R. , neprisimena. A. R. atrode kaip senas žmogus, su kuriuo ji kalbejo apie igaliojima, jo turini. Jo gyvenamoji vieta buvo nurodyta kaip ir gyvenamojo namo. Jis nesake, kad ta diena buvo atvykes iš pensionato. Ji bande duoti A. R. i ranka tušinuka, taciau jam pasirašyti nepavyko (t.4, b.l.218-219).
Apeliacines instancijos teismo posedyje liudytoja J. S. dave analogiškus parodymus, papildomai paaiškindama, kad i notaru biura atvyko T. K. ir jo senelis, kurie norejo iteisinti igaliojima. Kilo klausimas, ar senelis gali rašyti. Tada seneliui buvo paaiškinta, kad jei jis sutinka, igaliojima gali pasirašyti liudytojas. Senelis sake, kad pasitiki anuku, net jam testamenta paraše. Dar sake, kad jis keliasi gyventi i pensionata, todel pinigu jam nereikia. Bendraujant su A. R. jai nekilo abejoniu, kad jis nesupranta koks klausimas yra sprendžiamas. Senelis normaliai kalbejo. Ji samoningai uždave jam klausimus, noredama isitikinti, jog jis supranta kas parašyta igaliojime. A. R. sake, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) ir keliasi gyventi i pensionata. Ji neklause iš kur jis atvažiavo ta diena, o senelis neminejo, kad atvažiavo iš pensionato. Iforminant igaliojima notarui nera privaloma išsiaiškinti asmens faktine ir deklaruojama gyvenamaja vieta. A. R. sake, kad nemoka ar negali pasirašyti, tiksliai neprisimena. Ji klause ar sutinka, kad pasirašytu liudytojas. Senelis viska suprato ir neprieštaravo. Igaliojimas buvo rašomas penkeriems metams. Ji klause senelio, kam jis daro igaliojima. A. R. sake, kad igaliojima rašo anukui, kuris ji prižiuri. Taip pat sake, kad juo pasitiki, net ir testamenta jam paraše. Ji suprato, kad ju santykiai yra labai draugiški.
Apeliacines instancijos teisme buvo perskaityti ir liudytojos J. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu J. S. , apklausta liudytoja, 2007 09 25 parode, kad 2006 06 29 diena ji patvirtino igaliojima notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. R. igaliojo T. K. disponuoti, parduoti žemes sklypa bei pastatus, esancius adresu (duomenys neskelbtini). Igaliojima už A. R. pasiraše G. K. , jam paciam prašant. G. K. pasiraše, kadangi jis negalejo pasirašyti del ligos. Tai buvo seniai, todel ivykio aplinkybiu smulkiai neprisimena. Tvirtinant igaliojima dalyvavo tiek A. R. , tiek T. K. bei G. K. . Kadangi buna atveju, kai viena iš pusiu negali pasirašyti igaliojimo del ligos, traumos, neraštingumo, tada už ji pasirašo pasiulytas liudininkas, jo sutikimu. Liudininkas negali buti susijes artimais giminystes ryšiais su igaliotoju, nei su igaliotiniu. Iš pradžiu pasiulo pasirašyti patiems, bet kai akivaizdžiai matosi, kad asmuo nepasirašys, tada siulo, kad už ji pasirašytu liudininkas, dalyvaves kartu ir girdejes igaliojimo esme. Taip buvo ir tuo kartu, kai A. R. nepavyko pasirašyti, ji pasiteiravo, ar pasitiki G. K. , ir ar jis gali už ji pasirašyti igaliojima. A. R. sutikus G. K. pasiraše ir ji patvirtino igaliojima. Liudininkas G. K. atvyko kartu su T. K. bei A. R. . Tokia igaliojimo pasirašymo bei patvirtinimo procedura numato LR Civilinio kodekso normos. Patvirtindama toki igaliojima ji nepažeide jokiu istatymu ir ji tvirtindama isitikino dalyviu tapatybe (t.1, b.l.64-65).
2009 02 10 J. S. buvo papildomai apklausta liudytoja, kur ji dave analogiškus parodymus bei be kitu aplinkybiu parode, kad jai A. R. paklausus kas bus jei T. K. , pardaves nama pagal igaliojima, jo neišlaikys, A. R. pareiške, kad šis asmuo, t.y. T. K. , yra jo anukas, o jo dukra yra mirusi. Jai pateikus dokumenta pasirašyti A. R. , šis buvo labai susijaudines ir neistenge jo pasirašyti. A. R. savo isitikinima surašyti igaliojima anukui T. K. suteikti teise parduoti ir kt. administruoti jo žeme, nama, išsake aiškiai, todel ji pasiule igaliojimo termina pratesti ilgesniam laikui, tai yra 5 metams. Kadangi ji mate, kad A. R. normaliai orientavosi aplinkoje, tik jam susinervinus, teko igaliojima perdaryti pagal LR CK 1.76 str. (t.4, b.l.77-78).
2009 07 15 J. S. dar karta papildomai buvo apklausta liudytoja, kur ji papildomai paaiškino, kad igaliojimo pasirašymo diena A. R. nurode, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo anuku T. K. . Apie tai, kad A. R. buvo atvežtas iš pensionato, jai nurodyta nebuvo, taciau bendraujant su A. R. , jis pasake, jei namas bus parduotas jis kelsis gyventi i pensionata, o jei reikes pinigu, tai anukas jam duos. Igaliojimo pasirašymo metu A. R. pareiške, kad jis negales pasirašyti, jie bande ikalbeti, ji paaiškino, kad galima iš pradžiu pabandyti ant lapelio, dave rašikli, taciau A. R. negalejo rašiklio nulaikyti, drebejo jo rankos. Kadangi A. R. yra raštingas, todel buvo paminetas faktas, kad negali pasirašyti del ligos. Jai (J. S. ) nekilo jokiu klausimu apie A. R. psichine bukle, apie jo liga niekas neminejo. A. R. bendravo normaliai, be to, jis pasake, kad žeme ir nama jau testamentu paliko anukui T. K. . Todel ji pasiule už A. R. pasirašyti kitam asmeniui, kaip numato istatymas, nesuinteresuoto del nurodomo turto, nesusietam giminystes ryšiais. I notares kabineta buvo atvyke trise ir A. R. bendravo su G. K. . Apie psichines ligas nei vienas iš ju neminejo, taciau ji, bendraudama su A. R. , negalejo itarti, kad jis yra psichinis ligonis, kadangi jis atsakinejo i klausimus ir pats teige, kad atvyko su anuku T., kuris su juo gyvena, juo rupinasi, todel ir nori jam surašyti mineta igaliojima, nes vyksta gyventi i pensionata. Ji paklause A. R. ar jis sutiktu, jei liudytojas pasirašytu igaliojima, nes anukas negali, ir pastarasis sutiko. Todel pasiraše kartu buves G. K. visu buvusiu asmenu akivaizdoje (t.4, b.l.158-160). Liudytoja J. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai paaiškino, kad ji, pamaciusi, kad A. R. dreba rankos, pasiule, jog igaliojima gali pasirašyti liudytojas. Tikrai nebuvo taip, kad T. K. atsivede drauga ir pasake, kad šis pasirašys už seneli.
Byla nagrinejant apeliacines instancijos teisme liudytoja V. T. parode, kad 2006 metais dirbo (duomenys neskelbtini) pensionate, esanciame Ankyšciu rajone, bendruomenes slaugytoja. Jai teko globoti A. R. . Kontaktas su juo buvo apsunkintas, kadangi jis sirgo psichine liga, nesiorentavo laike, padrikas mastymas. Viena diena budavo sukalbamas, linksmas, pasikalbedavo, o kita diena budavo piktas bei agresyvus. A. R. pažindavo žmones, bendraudavo. Su juo buvo galima susikalbeti. Ji lankydavo dukra ir anukas. Viena diena (datos neprisimena) apie apie 9 val. ryto, atvažiavo anukas ir pasake, kad nori seneli nuvežti konsultacijai pas gydytoja urologa. Senelis atpažino anuka. Anukas pasake, kad važiuosim i Vilniu, o senelis sutiko. Anukas aprenge seneli, išprause, sutvarke ir jie išvažiavo. Sake, kad griš ta pacia diena. Ji pati mate ta momenta, kai senelis susitiko su anuku. Senelis atpažino anuka, apsidžiauge.
Apeliacines instancijos teismo posedyje buvo perskaityti liudytojos V. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2008 04 04 V. T. apklausta liudytoja parode, kad A. R. ta diena, - 2006 06 29 – apibudina taip : mažai kalbus, dezorientuotas, kontaktas su ligoniu apsunkintas, buvo nelinksmas – emocijos blesios, mastymas padrikas (t.3, b.l.172-173). Liudytoja teismo posedyje iš dalies patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei papildomai paaiškino, kad 2006-06-29 apibudino bendra A. R. bukle, bet nekonkreciai tos dienos. Ta diena jis iš karto neatpažino anuko, nes buvo apsiblauses, turbut nuo vaistu. Bet, kai anukas ji užkalbino, jis ji atpažino, apsidžiauge ir sutiko važiuoti kartu. Anukas sake, kad veža seneli pas gydytoja urologa, nes yra susitares. Daugiau neminejo, kad dar kur nors važiuos. A. R. suprato, kad yra seneliu namuose, o ne savo namuose. Jis pagal sveikatos bukle galejo pasirašyti dokumentus, jo rankos nedrebejo. Ji tik iš jo bylos žinojo, kad A. R. sirgo psichine liga.
Pirmos instancijos teisme liudytoja apklausta R. Ž. parode, kad ji nuo 2007 metu balandžio menesio dirbo (duomenys neskelbtini) pensionate socialine darbuotoja. Tuo metu A. R. buvo apgyvendintas intensyvios slaugos korpuse. Jis sirgo psichine liga, ji lankydavo dukra V. J. ir anukas T. K. . Apie A. R. išvyka i Vilniu 2006 metais nieko paaiškinti negali, ji tik iš irašo knygoje žino, kad nurodyta diena anukas T. ji išsiveže i Vilniu pas gydytojus. Iš medicininiu dokumentu jai yra žinoma, kad 2006 metais A. R. sveikatos bukle buvo geresne (t.4, b.l.219-220).
Liudytojas P. T. parode, kad jis neprisimena ar kaip gydytojas konsultavo A. R. , todel buvo perskaityti šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Jis apklaustas liudytoju 2007 12 05, parode, kad 2006 06 29 pas ji urologo konsultacijai buvo atvykes A. R. , su kuo jis buvo atvykes neprisimena. Jo atliktas irašas, kad „del psichines bukles kontaktas su ligoniu apsunkints, šlapinasi i sauskelnes“, nereiškia ir neapibudina ligonio psichines bukles. Kaip urologas jis negali spresti apie psichine bukle. Jis tik nurode, kad buvo apsunkintas kontaktas surenkant urologine anamneze – susirgimo istorija. Toks bendravimas galejo buti del urologiniu ligu. Psichines paciento A. R. bukles jis netyre ir negalejo jos apibudinti (t.2, b.l.6-7). Apeliacines instancijos teismo posedyje liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Apeliacines instancijos teismo posedyje liudytoja buvo apklausta J. G. , kuri parode, kad 2006 metais dirbo (duomenys neskelbtini) savivaldybeje, socialines paramos skyriaus vedeja. Pirma karta ji susitiko su A. R. tuomet, kai 2006 m. gruodžio men. pradžioje socialines paramos skyriuje buvo gauta Anykšciu rajono apylinkes teismo nutartis del A. R. pripažinimo neveiksniu. Taip pat buvo gauta teismo nutartis del globos ir globejo paskyrimo išvados pateikimo, todel skyriaus užduotis buvo teismui pateikti išvada del globejo ir turto administratoriaus pakyrimo A. R. . Buvo pradeta rengti išvada. A. R. tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) pensionate, šis pensionatas sutiko buti globeju, bet atsisake buti turto administratoriumi, todel išvadoje globeju teike (duomenys neskelbtini) pensionata, o turto administratoriumi - A. R. anuka T. K. . Veliau prašyma tapti globeja ir turto administratore pareiške dukra V. J. . T. K. anksciau buvo pareiškes toki prašyma, todel buvo atidetas pirmas teismo procesas tam, kad skyrius parengtu nauja išvada. 2007 m. liepos men. buvo surinkti visi reikiami dokumentai, o 2007-11-19, ivertinus surinktus duomenis, pateikta išvada - T. K. paskirti A. R. globeju ir turto administratoriumi. Prieš priimant toki sprendima, buvo susitikimas su A. R. , kuriame dalyvavo ji, kaips socialines paramos skyriaus vedeja, jos pavaduotoja A. B. bei (duomenys neskelbtini) pensionato direktoriaus pavaduotojas G. B. . Pokalbio metu A. R. išreiške pozicija, kad noretu, jog jo globeju butu anukas T. K. . Kontaktas nebuvo labai lengvas, kadangi jis buvo sergantis žmogus, bet jo išreikšta pozicija jiems jokiu abejoniu nekele. Buvo atsižvelgta i A. R. nuomone, ivertinti ir kiti surinkti duomenys, po ko ir buvo rekomenduota globeju ir turto administratoriumi skirti T. K. . 2007 m. lapkricio men. T. K. buvo paskirtas A. R. globeju ir turto administratoriumi. 2008 m. vasario 21 d. buvo gautas T. K. prašymas del A. R. pervežimo i Vilniaus rajone esancia (duomenys neskelbtini) globos istaiga ir kartu pateikta sutartis del paslaugu teikimo. Prašymas buvo patenkintas. 2008 liepos 18 d. Lietuvos aukšciausiasis teismas prieme nutarti, kuria byla gražinta apylinkes teismui nagrineti iš naujo. Todel skyrius privalejo pateikti nauja išvada. Buvo duotas užklausimas i (duomenys neskelbtini) globos namus. Po ko, skyrius liko prie pirmines nuomones ir išvadoje rekomendavo T. K. antra karta skirti A. R. globeju ir turto administratoriumi. Jiems buvo žinoma, kad Vilniaus apygardos prokuraturoje yra pradetas tyrimas del T. K. veiksmu, taciau jo kaltes klausimas nebuvo išsprestas. 2009 m. sausio 29 d. Anykšciu rajono apylinkes teismas, neatsižvelgdamas i išvada, prieme nutarti V. J. skirti A. R. globeja ir turto administratore. Be to, liudytoja J. G. parode, kad 2006 metais kontaktas su A. R. nebuvo lengvas, taciau jo emocine reakcija, pasakyti žodžiai išreiške jo valia. Jie suprato, kad jis pasitiki T. K. ir nori su juo bendrauti. Dalyvavo keturi specialistai pokalbyje su A. R. . Visu vertinimas buvo vieningas. Be to, (duomenys neskelbtini) pensionato darbuotojai patvirtino, kad šiltesnis kontaktas yra senelio su anuku, nei su dukra. Taip pat skyrius turejo informacija ir del testamento palikimo, taciau tai nebuvo esminis dalykas. Teismo posedyje, kuriame buvo sprendžiamas klausimas del jo globos, su juo galima buvo susikalbeti, kadangi kiek galejo jis pasake žodžiu, o kartais savo pozicija išreiške judesiais. Toje situacijoje jis orentavosi. Tikrai suprato kas buvo nagrinejama. A. R. kalbejo labai mažai tiek apie V. J. , tiek apie T. K. . Jis kulturingai pasake, kad dukra yra gera, bet tai buvo inteligentiškas žmogus, kuris negali neigiamai kalbeti apie savo artimuosius. Bet del globejo pasirinkimo jis buvo labai konkretus, todel niekam abejoniu nekilo. I (duomenys neskelbtini) pensionata jis buvo patalpintas V. J. iniciatyva. Šis pensionatas buvo labiau orentuotas i psichiniu sutrikimu turincius žmones, o (duomenys neskelbtini) labiau orentuota i fiziniu sutrikimu turincius žmones. Skyriaus nuomone, A. R. labiau tiko (duomenys neskelbtini). A. R. galejo suprasti, kad jis yra pensionate.
Apeliacines instancijos teismo posedyje liudytoju buvo apklaustas S. R. , kuris parode, kad T. K. yra jo brolio A. anukas. Brolio santykiai su anuku buvo puikus iki jo paskutines gyvenimo dienos. Brolis gerbe savo anuka. A. daug laiko gyveno kartu su anuku. V. J. yra A. dukra. Brolio santykiai su dukra buvo nelabai geri. Budavo, kad ji išvažiuodavo visai dienai, o broli su šuniu užrakindavo namuose. 2006 metais brolio A. sveikata buvo puiki. Brolis visiškai nesirgo, bet dukrai tevas nusibodo, todel ji itaise i Nauja Vilnia, nes norejo su juo susidoroti. Po to ji apgyvendino seneliu namuose. Brolio globotojas buvo T., o ji visiškai juo nesirupino. T. prižiurejo A.. Brolis A. jam yra sakes, kad anukas yra pats geriausias ir visa turta paliks jam, nes daugiau nera kam, kadangi niekas jo neprižiuri. A. negerbe V. J. , nes ji tyciojosi iš jo. Teismo posedyje perskaicius 2007 08 12 pareiškima (t..1, b.l.50), liudytojas S. R. paaiškino, kad jis Socialines paramos skyriui paraše ši pareiškima, manydamas, kad geriausias brolio globejas yra T. K. .
Apeliacines instancijos teismo posedyje liudytoju buvo apklaustas ir M. R. , kuris parode, kad A. R. buvo jo vyriausias brolis. Antano dukters V. santykiai su tevu buvo labai blogi, nes ji jo nežiurejo. Jis sake, kad V. savo turto nepaliks. A. savo turta buvo užrašes dukrai D., bet kai ji žuvo, sake, kad turta paliks anukui T.. Prieš išvežant broli i pensionata, jis buvo sveikas, kaip senas žmogus. Jis viska suvoke, kalbejo, gerai girdejo. A. dažnai pas ji atvažiuodavo. Jis nemate, kad brolis turetu psichikos sutrikimu. V. sake, kad A. guli ligonineje, bet nesake, kad psichiatrineje, taciau ji paaiškino,k ad jo lankyti negalima. Jis buvo nuvažiaves i Anykšcius aplankyti brolio, bet nepastebejo, kad jis butu nesveikas. A. ji atpažino, normaliai pabendravo. Jam nekilo jokiu itarimu del jo psichikos. Po tragedijos, kai žuvo artimieji, be abejo brolis pergyveno, bet kalbejo blaiviai, jokiu psichikos sutrikimu neturejo.
Liudytoju apklaustas K. N. parode, kad su A. R. nuo 1963 metu buvo kaimynai ir kartu dirbo. Ju tarpusavio santykiai buvo geri. Niekada nepastebejo, kad jis turi psichikos sutrikimu. Jis žinojo, kad A. R. buvo seneliu namuose, kai kelis kartus buvo grižes, jie bendravo, taciau jam nekilo jokiu itarimu, kad jis nesveikuoja. A. apie anuka T. visada gerai atsiliepdavo, nes labai ji mylejo.
Liudytoja L. N. parode, kad A. R. buvo kaimynas. Jis buvo tvarkingas vyras. Niekada nepastebejo, kad jis turetu psichikos sutrikimu. Paskutini karta mate ji prieš keturis metus. Jie pasikalbejo, taciau ji nepastebejo, kad jam kas butu negerai su psichika. Veliau ji sužinojo, kad ji išveže i seneliu namus. Iki išvežimo i seneliu namus A. buvo psichiškai sveikas. Jokiu itarimu del jo sveikatos nekilo. Ji ne viena karta mate T. sedinti automobilyje prie senelio namu. Ji klause kaimynes, kodel jis neina i namus, taciau ji paaiškino, kad teta jo neileidžia. Jai pasirode keista, nes jis cia anksciau gyveno.
Pirmos instancijos teismo posedyje liudytoja G. J. parode, kad T. K. yra jos sunenas, ji – A. R. sesers dukra. Su T. šeima nuolat bendravo. Po (duomenys neskelbtini) tragedijos santykiai nutruko, suprato, kad šeimoje kažkas vyksta. 2002 paskutini karta mate A. R. , tuo metu pagal savo amžiu jis buvo pakankamai sveikas žmogus. A. visa laika sakydavo, kad namas atiteks T. ( t.4, b.l.217-218).
Pirmos instancijos teismo posedyje liudytojos G. M. , M. Š. parode, kad ju kaimyno A. R. elgesys pasikeite po šeimoje ivykusios tragedijos, jis tapo konfliktiškas (t.4, b.l.220-221).
Apeliacines instancijos teismo posedyje buvo perskaityti liudytojos A. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (LR BPK 276 str. 1 d. 1 p.). 2009 04 28 A. J. , apklausta liudytoja, parode, kad nuo 1975 metu buvo A. R. kaimyne, ji pažista nuo 1961 metu. Po šeimoje ivykusios tragedijos A. R. labai sunkiai pergyveno, taciau su kaimynais jis elgesi normaliai. Neteko nieko girdeti ar matyti, kad A. R. butu nepilno proto, t.y. psichinis ligonis, ar kad muštusi su kitais asmenimis. A. R. buvo gal kiek savotiško charakterio. A. R. rupinosi savo dukromis, joms padejo. Kiek teko matyti jo anukas T. rupinosi seneliu, jam padejo (t.4,b.l.121-122).
2007 08 14 dokumentu pateikimo protokolas patvirtina, kad 2002 03 08 A. R. testamentu po savo mirties visa jam priklausanti turta paliko T. K. (t.1, b.l.48).
Iš 2007 10 15 reikalaujamu dokumentu pateikimo protokolo (t.1, b.l.101-122), kuriuo be kitu dokumentu, buvo pateiktas ir igaliojimas (t.1, b.l.110), matyti, kad 2006 06 29 diena A. R. igaliojo T. K. atstovauti jo interesus visose imonese, istaigose ir organizacijose žemes sklypo, gyvenamojo namo, ukiniu pastatu, esanciu (duomenys neskelbtini), pardavimui. Igaliojime nurodyta, kad „už del ligos negalinti pasirašyti A. R. , jam paciam prašant, pasiraše G. K. .
2006 08 18 A. R. igaliotinis T. K. sudare žemes sklypo, gyvenamojo namo bei ukiniu pastatu, esanciu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarti su K. S. , kuria minetas turtas buvo parduotas už 100 000 litu (t.1, b.l.103-122).
2008 01 10 Teismo psichiatrijos ekpetizes aktu Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nuo 2005 04 08 A. R. diagnozuojamas letinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidine šizofrenija, epizodine eiga su progresuojanciu defektu, aprašoma mišrios kilmes demencijos klinika, tame tarpe ir 2006 06 29. A. R. 2006 06 29 sandorio sudarymo monetu del psichikos sveikatos busenos negalejo suprasti savo veiksmu reikšmes ir ju valdyti (t.2, b.l.45-48).
Iš Anykšciu rajono apylinkes teismo civilines bylos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad 2006 09 20 V. J. kreipesi i apylinkes teisma, prašydama pripažinti A. R. neveiksniu (civ.b.l.3-4). 2006 11 28 Anykšciu rajono apylinkes teismo sprendimu A. R. pripažintas neveiksniu (civ.b., l.58-59, 69). Šio teismo sprendimo pagrindu pradetas procesas del globos nustatymo A. R. (civiline byla Nr. (duomenys neskelbtini)). 2007 11 19 Anykšciu rajono apylinkes teismo nutartimi, pripažintam neveiksniu A. R. nustatyta globa ir jo globeju bei turto administratoriumi paskirtas T. K. (civ.b.Nr. (duomenys neskelbtini),t.1, l.191-192). 2008 01 31 Panevežio apygardos teismo nutartimi palikta nepakeista Anykšciu rajono apylinkes teismo 2007 11 19 dienos nutartis (civ.b.t.1, l.226-228). 2008 07 10 Lietuvos Aukšciausiojo teismo nutartimi mineti teismo sprendimai panaikinti, byla perduota nagrineti iš naujo apylinkes teismui (civ.b., t.2,l.25-29), o 2009 01 27 Anykšciu rajono apylinkes teismo nutartimi A. R. globeja ir turto administratore paskirta V. J. (civ.b.,t.2,b.l.171-173).
Teiseju kolegija, ivertinusi byloje surinktu ir ištirtu irodymu visuma, daro išvada, kad byloje nera surinkta pakankamai objektyviu duomenu, kurie leistu daryti išvada, kad T. K. padare nusikaltima, numatyta LR BK 178 str. 3 dalyje.
Kaip mineta, T. K. buvo kaltinamas ir nuteistas skundžiamu teismo nuosprendžiu už tai, kad jis, turedamas tiksla užvaldyti A. R. turta, žinodamas, kad A. R. serga psichine liga ir negali suprasti savo veiksmu esmes bei ju valdyti, 2006-06-29 nuvyko i (duomenys neskelbtini) pensionata, iš kur paeme A. R. bei jo asmens tapatybes kortele, nuslepdamas nuo pensionato darbuotoju informacija, kad veš A. R. pas notare, ta pacia diena apie 16.00 val. atvyko i (duomenys neskelbtini) notaru biura, esanti (duomenys neskelbtini), kur notarei pateike melaginga informacija apie A. R. deklaruota gyvenamaja vieta bei nuslepe informacija, kad A. R. apgyvendintas (duomenys neskelbtini) pensionate, tokiu budu pateikdamas melaginga informacija, igijo igaliojima, suteikianti jam teise disponuoti A. R. turtu, o 2006-08-18 pardave A. R. priklausanti nama ir pagrobe 100000 Lt gautu už A. R. priklausancio namo pardavima.
Byloje nera jokiu duomenu, leidžianciu daryti išvada, kad T. K. turejo tiksla užvaldyti A. R. turta žinodamas, kad pastarasis serga psichine liga ir negali suprasti savo veiksmu esmes ir ju valdyti. Kaip nustatyta byloje, A. R. teismo sprendimu pripažintas neveiksniu 2006 11 28 diena; igaliojima parduoti jam priklausanti nama su žemes sklypu ir ukiniais pastatais, jis savo anukui T. K. dave 2006 06 29 diena. Iš byloje apklaustu asmenu parodymu akivaizdžiai matyti, kad A. R. aiškiai išreiške savo valia igalioti savo anuka T. K. parduoti jo turta. Tai patvirtina paties T. K. parodymai, jog esant gana itemptiems santykiams tarp jo senelio A. R. ir pastarojo dukters V. J. , A. R. išsake nora parduoti jam priklausanti nama. Šie nuteistojo T. K. parodymai yra nuoseklus, vieni kitus papildantys viso bylos tyrimo ir nagrinejimo metu, jie gi, patvirtinti kitais byloje surinktais ir ištirtais irodymais, todel teismas neturi pagrindo jais netiketi. Juos gi patvirtina ir pacios V. J. parodymai, iš kuriu seka, kad ji, sužinojusi apie jos tevo A. R. parašyta testamenta anukui T. K. , sieke pakeisti tevo valia, ne karta kalbejo su T. K. del tevo namo likimo. A. R. apsisprendima igalioti T. K. parduoti jam priklausanti turta patvirtina ir liudytojais byloje apklaustu notares J. S. , G. K. parodymai, iš kuriu matyti, kad A. R. aiškiai suprato igaliojimo esme, o pasirašyti šio dokumento negalejo tik del drebanciu ranku. Notare J. S. ne karta buvo apklausta liudytoja tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Ji visu apklaustu metu nurode, kad jai nekilo jokiu abejoniu del A. R. psichines sveikatos bukles, ji, siekdama isitikinti pastarojo apsisprendimu igalioti T. K. disponuoti jam priklausanciu turtu, uždave visa eile klausimu, i kuriuos A. R. atsake aiškiai. Liudytojas G. K. taip pat ne karta apklausu metu patvirtino, kad jis pažinojo T. K. seneli A. R. , ir 2006 06 29 pamates ji notaru biure taip pat nesuabejojo jo sugebejimu suprasti savo veiksmus. Apie A. R. sveikatos bukle 2006 06 29 liudija ir (duomenys neskelbtini) pensionato darbuotojos V. T. parodymai, jog A. R. pažino savo anuka T. K. , džiaugesi jo atvykimu, noriai su juo bendravo. Svarbu pažymeti tai, kad liudytoja V. T. , kuri betarpiškai 2006 metais (iskaitant ir 06 29 d.) bendravo su A. R. , apeliacines instancijos teismo posedyje nurode, jog apie tai, kad A. R. serga psichine liga ji žinojo tik iš medicininiu dokumentu. Liudytoju apklaustas gydytojas P. T. , kuris konsultavo A. R. 2006 06 29 diena, taip pat patvirtino, kad jo atliktas irašas, kad „del psichines bukles kontaktas su ligoniu apsunkints, šlapinasi i sauskelnes“, nereiškia ir neapibudina ligonio psichines bukles. Apeliacines instancijos teisme liudytoja apklausta (duomenys neskelbtini) socialines paramos skyriaus vedeja J. G. taip pat patvirtino, kad sprendžiant A. R. globejo ir turto administratoriaus klausima, ji pati betarpiškai bendravo su A. R. , kuris aiškiai išsake savo valia, kad jo globeju ir turto administratoriumi butu paskirtas jo anukas T. K. . Tai patvirtina dar 2002 03 08 A. R. surašytas testamentas, kuriuo visa turta jis nusprende po savo mirties palikti anukui T. K. . Tai leidžia daryti išvada, kad A. R. savo valia palikti turta po mirties savo anukui buvo išreiškes gerokai anksciau nei buvo surašytas igaliojimas 2006 06 29 diena. Tokia pastarojo valia patvirtina ir visi byloje apklausti liudytojais giminaiciai (S. R. , M. R. , G. J. ), apklausti liudytojais kaimynai K. N. , L. N. , A. J. , M. Š. taip pat patvirtino artimus ir šiltus santykius A. R. su savo anuku T. K. .
Pažymetina tai, kad teismo psichiatrai nustate, kad igaliojimo surašymo diena A. R. negalejo suprasti savo veiksmu prasmes, taciau byloje surinktu ir ištirtu irodymu visuma neleidžia teiseju kolegijai daryti išvados, kad T. K. žinojo, galejo žinoti ar suvoke, kad jo senelis A. R. igaliojimo surašymo diena del psichikos sutrikimu negali suprasti savo veiksmu esmes ir ju valdyti bei tuo paciu nesupranta atliekamo notarinio veiksmo prasmes ir esmes. Šia išvada teismas daro visu irodymu kontekste ivertines ir tokia svarbia aplinkybe, jog igaliojimo surašymo diena – 2006 06 29 – A. R. nebuvo pripažintas neveiksniu, tuo labiau nebuvo ir negalejo buti pateikti jokie dokumentai, liudijantys apie jo veiksnuma ar gebejima suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Sprendimai del A. R. buvo pateikti jau po igaliojimo surašymo. Todel teiseju kolegija daro išvada, kad T. K. apie jo senelio A. R. sugebejima suprasti savo veiksmu esme ir juos valdyti, galejo spresti tik iš savo turimos informacijos bei patirties. Jokiu duomenu apie tai, kad T. K. žinojo ar galejo žinoti, kad A. R. negali suprasti savo veiksmu ir ju valdyti, byloje nera. Atkreiptinas demesys ir i tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog A. R. Vilniaus psichiatrineje ligonineje buvo gydomas jo dukters V. J. iniciatyva, kaip beje, ir patalpintas i (duomenys neskelbtini) pensionata. Ji gi, giminaiciams nesake (ka liudija A. R. broliai, byloje apklausti liudytojais) apie tai, kad jos tevui diagnozuota psichine liga. Apie tai, kad T. K. , nors jis ir lanke seneli šiose istaigose, buvo žinoma senelio ligos diagnoze, byloje taip pat duomenu nera.
Ivertinant išdestytu aplinkybiu visuma, kolegija daro išvada, kad neirodytas ir T. K. tikslas užvaldyti A. R. turta.
Be to, byloje neirodyta ir ta aplinkybe, kad T. K. samoningai nuslepe nuo pensionato darbuotoju informacija apie tai, kad planuoja A. R. vežti pas notara. Tai patvirtinanciu duomenu byloje nera.
Teismas sprendžia, kad byloje taip pat nera jokiu objektyviu duomenu, patvirtinanciu, jog T. K. notarei pateike melaginga informacija apie A. R. deklaruota gyvenamaja vieta bei nuslepe informacija, kad jis apgyvendintas (duomenys neskelbtini) pensionate. T. K. paaiškino, kad jis notarei nurode senelio nuolatine gyvenamaja vieta, jo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad jam esant pensionate, jo gyvenamoji vieta buvo naujai deklaruota pensionato adresu, jis nežinojo. Kaip matyti iš byloje esancio (duomenys neskelbtini) pensionato direktoriaus igaliojimo (t,3, b.l.175), šio pensionato darbuotoja D. B. buvo igaliota tvarkyti pensionato gyventoju iregistravima ir išregistravima migracijos tarnyboje. Butent ji ir pateike 2006 03 30 A. R. gyvenamosios vietos deklaracija Anykšciu migracijos skyriui (t.3,b.l.176-177). Duomenu apie tai, kad ši informacija buvo žinoma T. K. , byloje nera. Atkreiptinas demesys ir i tai, kad liudytoja apklausta notare J. S. teismui parode, kad sudarant toki sandori kaip igaliojimas, asmens gyvenamoji ar deklaruota gyvenamoji vieta nera svarbi. Be to, kaip matyti iš Lietuvos notaru rumu pateiktos informacijos, notarui istatymu nera nustatyta pareiga nustatyti asmens gyvenamaja ar deklaruota gyvenamaja vieta (t.3,b.l.179). Tai, kad nebuvo siekiama samoningai nuslepti informacija, jog igaliojimo surašymui A. R. buvo atvežtas iš (duomenys neskelbtini) pensionato, patvirtina ir liudytoja apklaustos notares J. S. parodymai, jog pats A. R. jai sake, kad vyks gyventi i pensionata, o juo rupinsis anukas T. K. .
Taigi, ivertinant išdestyta, teiseju kolegija daro išvada, kad byloje nera surinkta duomenu, jog T. K. kaltinime išdestytais neteisetais veiksmais, igijo igaliojima, kurio pagrindu pardave A. R. priklausanti nama ir pagrobe 100 000 Lt gautu už pastarajam priklausancio namo pardavima. Tuo paciu svarbu pažymeti, kad apylinkes teismas, skundžiamame nuosprendyje nepagristai padare išvada, kad „T. K. savo veiksmais, atitinkanciais apgaules požymius, užvalde A. R. , kuris del psichines ligos negalejo teisingai suprasti kaltinamojo veiksmu, o pastarasis suvoke, kad A. R. turi psichine negalia ir pasinaudojo tuo“ ir tuo paciu konstatavo, jog T. K. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 3 dali, vadovaujantis Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2005 06 23 nutarimu Nr. 52 „Del teismu praktikso vagystes ir plešimo baudžiamosiose bylose“. Mineto nutarimo 9 punkte išaiškinta teismams, kad „jei veiksmais, atitinkanciais apgaules požymius, kaltininkas užvaldo asmens, kuris del amžiaus, fiziniu ar psichiniu trukumu..<...>, negali teisingai suprasti kaltininko veiksmu, turta, o kaltininkas šias aplinkybes suvokia ir jomis pasinaudoja, veika kvalifikuojama kaip vagyste“. Taigi, nagrinejamu atveju, svarbu nustatyti ar turto savininkas A. R. galejo teisingai suprasti T. K. veiksmus bei ar T. K. žinojo, kad A. R. serga psichine liga ir negali suprasti savo veiksmu esmes bei ju valdyti. Kaip jau byloje nustatyta, A. R. pats aiškiai išreiške savo valia igalioti T. K. parduoti jam priklausanti turta, o T. K. nežinojo ir negalejo žinoti, kad A. R. del psichines ligos negali suprasti savo veiksmu esmes bei ju valdyti. Tokiu budu, byloje nera nustatyti butini T. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyvus ir subjektyvus sudeties požymiai, todel jis išteisintinas LR BPK 303 str. 5 d. 1 punkto pagrindu, nepadares veikos, turincio nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 3 dalyje, požymiu.
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi LR Baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 1 punktu,
nusprendžia:
T. K. apeliacini skunda patenkinti.
Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 17 dienos nuosprendi panaikinti ir priimti nauja nuosprendi – T. K. išteisinti pagal LR BK 178 str. 3 dali, nepadarius veikos turincios nusikaltimo požymiu (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).