Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ivetos Pelienės,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Mindaugui Špūrui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys E. D. ir V. Ž.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos (toliau – ir Metodika) 49 punktą, naujai projektuojamas servitutinis kelias gali būti iki 6 metrų pločio, tačiau sklypuose, į kuriuos patekti suformuotas servitutinis kelias, nėra pastatų, todėl šiuos sklypus eksploatuoti galima ir nesant servitutinio kelio išplatėjimo.

5. Mano, jog NŽT skyriaus sprendimu nustatytas kelio servitutas viršija leistinas įstatymu nustatytas servitutinio kelio pločio ribas bei šis kelias nepagrįstai išplatintas viršutinėje sklypo dalyje. Esant tokiai faktinei situacijai, tarnaujančio daikto savininkui kils nepatogumų, nes jis neturės teisės 3 metrų atstumu iki nustatyto servitutinio kelio sodinti medžių bei krūmų. Nustatytas servitutas pareiškėjui akivaizdžiai trukdys naudotis sklypu.

6. Pažymėjo, kad iš 2016 m. rugpjūčio 25 d. vykusio pretendentų, pageidaujančių gauti žemės, miško sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, susirinkime pateiktos vaizdinės informacijos pretendentui nebuvo galima suprasti, kokia nustatytino servituto konkreti dislokacijos vieta, nes dar nebuvo nustatytos sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų sklypų ribos.

7. Pabrėžė, kad anksčiau jokio kelio per tarnaujančiu tampantį sklypą nebuvo suformuota, nes viešpataujančiais tampantys sklypai faktiškai nebuvo naudojami pagal paskirtį, bei nebuvo tokio poreikio.

11. Susirinkimo, vykusio 2016 m. rugpjūčio 25 d., metu, pareiškėjas nepateikė jokių skundų, pastabų, pasiūlymų dėl sklype suprojektuoto kelio servituto. Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas (toliau – ir Projektas) buvo patvirtintas Įsakymu.

12. NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 48SK-1405-(14.48.111.) buvo patvirtinti L. J. suprojektuoto sklypo kadastro duomenys ir nustatytas 0,0272 ha ploto kelio servitutas. NŽT 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 48S-222-(14.48.3.) buvo atkurtos nuosavybės teisės L. J. perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,01657 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą (Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) kaime.

13. Dėl pareiškėjo argumentų, kad nustatant kelio servitutą buvo pažeistos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.119 straipsnio 2 dalies nuostatos, nurodė, kad šiuo atveju servitutinio kelio plotis buvo nustatytas Įsakymu ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 48SK-1405-(14.48.111.), todėl nėra pagrindo teigti, kad nustatant kelio servitutą buvo pažeistos CK 4.119 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti. Nurodė, kad tiek rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, tiek vykdant nuosavybės teisių atkūrimą buvo laikytasi teisės aktų reikalavimų. Priešingai, nei nurodo pareiškėjas, projektuojant servitutinį kelią buvo suprojektuotos dvi atšakos, o ne praplatėjimas. Kelio servitutas suplanuotas ne aptarnauti pastatui, o įvažiuoti į sklypą.

16. Teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė kelią suprojektavo laikydamasi teisės aktų reikalavimų, todėl nei jai pačiai, nei kaimynui nereikėjo teikti jokių papildomų prašymų dėl kelio įrengimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

18. Byloje ginčas kilo dėl NŽT 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 48S-222-(14.48.3.) dalies, dėl nustatyto servituto, dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 48SK-1405-(14.48.111.) dalies, dėl nustatyto servituto ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1368-(14.48.2.) dalies, kuria nustatytas servitutinio kelio dydis ir ribos, panaikinimo bei įpareigojimo NŽT Vilniaus rajono skyrių suformuoti žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, servitutinio kelio sprendinius pagal matininko V. V. 2019 m. birželio 28 d. parengtą žemės sklypo planą, t. y. nustatyti 0,0121 ha ploto kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudotis pėsčiųjų taku, teisę varyti galvijus (tarnaujantis daiktas), pažymėtą žemės sklypo plane M 1:500.

19. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 25 d. įvykusio pretendentų, pageidaujančių gauti žemės, miško sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, susirinkimo metu, dalyvavo asmenys, pateikę prašymus grąžinti žemę pagal išvadą bei suformuoti, pirkti ir nuomoti valstybinės žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Atvykę asmenys, tarp kurių dalyvavo ir pareiškėjas, turėjo teisę rinktis žemės sklypo vietą pagal Įsakymu patvirtintą sąrašą. Pretendento L. J., kurį atstovavo pareiškėjas, vardu buvo suprojektuotas 0,16 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) iš laisvos žemės fondo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)kaime) (b. l. 26–27, 28–29).

20. Įsakymu buvo patvirtintas Projektas, išskyrus Įsakyme nurodytus asmenis (b. l. 86).

21. NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 48SK-1405-(14.48.111.) buvo suformuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo patvirtinti suformuoto žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal VĮ Valstybės žemės fondo Vilniaus žemėtvarkos skyriaus specialisto S. L. 2017 m. lapkričio 6 d. parengtą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą. Šiuo sprendimu suformuotam sklypui buvo nustatytas 0,272 ha ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, teisę varyti galvijus (b. l. 8).

22. NŽT priėmė 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 48S-222-(14.48.3.), kuriuo atkūrė nuosavybės teises į L. J. (miręs) tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,2737 ha perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,1657 ha kitos paskirties (gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos) žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kaime. Sprendime numatyta, kad žemės sklype yra kelio servitutas 0,0272 ha plote (b. l. 4–5).

23. Pareiškėjas prieštarauja, kad skundžiamais administraciniais aktais patvirtintas servitutinis kelias, kurio plotis 6 metrai, yra nepagrįstai išplatintas 19 metrų plotyje 6 metrų ilgyje ties sklypais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas remiasi Metodikos 49 punktu, kuriame nustatyta, kad naujai projektuojamas servitutinis kelias gali būti iki 6 metrų pločio. Šiuo atveju sklypuose, į kuriuos suprojektuotas servitutinis kelias, nėra pastatų, todėl, pareiškėjo nuomone, šiuos sklypus galima eksploatuoti ir nesant servitutinio kelio išplatėjimo. Pareiškėjo teigimu, servitutinis kelias yra nepagrįstai išplatintas viršutinėje sklypo dalyje, o tai pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, nes formuojant kelią nebuvo laikytasi reikalavimo – servitutinį kelią projektuoti pagal tikslinę paskirtį, t. y., kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančio daikto sklypo savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis, 4.119 straipsnio 2 dalis, Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 punktas).

24. Atsakovės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teigimu, servitutinis kelias suprojektuotas laikantis teisės aktų reikalavimų ir kelio plotis suprojektuotas įstatyme nustatyto dydžio ribose.

25. Byloje nėra ginčo, kad rengiant Įsakymu patvirtintą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą buvo pažeistos Metodikos, reglamentuojančios tokio pobūdžio projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo procedūras, nuostatos. Priešingai, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas dalyvavo 2016 m. rugpjūčio 25 d. 9 eilės pretendentų susirinkime ir jame, už mirusį L. J., pasirinko laisvos žemės fondo žemės plotą (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, kuriame L. J. vardu buvo suprojektuotas 0,16 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30). Apie tai, kad pareiškėjas sutiko su suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotu, ribomis, specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis ir nustatytais servitutais, pareiškėjas savo parašu patvirtino 9 eilės pretendentų gauti žemę žiniaraštyje (b. l. 51). Į bylą taip pat nėra pateikta jokių duomenų, tokie duomenys nebuvo pateikti ir teismo posėdžio metu, kad pareiškėjui buvo apribota galimybė, viso Projekto svarstymo, derinimo metu, domėtis, aiškintis dėl konkrečių suprojektuoto servitutinio kelio dydžių. Projekto svarstymo, viešinimo procedūrų pažeidimų byloje nenustatyta, todėl pareiškėjo argumentai, kad iki sprendimo atkurti nuosavybės teises dar nebuvo aiškios suprojektuoto servituto ribos, todėl pareiškėjas negalėjo žinoti, kad bus nustatytas 6 metrų servitutinio kelio plotis, negali būti pagrindu skundžiamiems sprendimams panaikinti. Pareiškėjas buvo aktyvus Projekto rengimo procese, todėl savo teisių pažeidimą pagrįsdamas subjektyviais argumentais (nežinojo, nesuprato ir pan.) skundžiamų administracinių aktų ydingumo neįrodė.

26. Pareiškėjas prieštarauja, kad ginčo sklype projektuojant kelio servitutą buvo pažeista CK 4.119 straipsnio 2 dalies nuostata, nes suprojektuoto servitutinio kelio plotas ženkliai viršija servitutinio kelio pločio ribas. CK 4.119 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu. Tais atvejais, kai tikėtina, kad toks kelias gali būti naudojamas važiuoti specialiomis plačių gabaritų mašinomis, žemės sklypo, kuriam nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, savininkas neturi teisės sodinti krūmų ir medžių arčiau kaip trys metrai nuo kelio kraštų. Iš paminėtos nuostatos matyti, kad tik tuo atveju, kai nustatant servitutą nenustatomas konkretus jo plotas ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, tokiu atveju taikytina keturių metrų pločio servitutinio kelio riba. Nagrinėjamu atveju kelio servitutas (jo plotas) buvo nustatytas Projekte, patvirtintame Įsakymu ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 48SK-1405-(14.48.111.), kurių (minėtų dokumentų) turinys pareiškėjui buvo žinomas, todėl šiam atvejui CK 4.119 straipsnio 2 dalies nuostata netaikytina, o pareiškėjo argumentai, kad administraciniu aktu nustatytas kelio servitutas negali viršyti 4 metrų plotį, vertintini nepagrįstais.

27. Metodikos 49 punkte nustatyta, kad naujai projektuojamas servitutinis kelias gali būti iki 6 metrų pločio. Šiuo atveju nustatytas 6 metrų pločio servitutinis kelias, kurio plotas teisės aktų reikalavimų nepažeidžia.

28. Kaip nustatyta bylos medžiaga, atsakovė, ginčo sklype (Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatydama servitutinio kelio ploti, procedūrinių pažeidimų nepadarė, nustatytas servitutinio kelio plotis neviršija Metodikoje įtvirtintos servitutinio kelio maksimalios ribos, o viršutinėje ginčo sklypo dalyje, ties koordinatėmis 9–10, suprojektuotos atšakos, nes ginčo keliu patenkama į du sklypus, nuosavybės teise priklausančius tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Pareiškėjas jokiais įrodymais neįrodė, kad atsakovė servitutą suprojektavo pažeisdama teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad skundžiamais sprendimais buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai ir teisės.

29. Sutiktina su pareiškėjo argumentais, kad servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos taip, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančio daikto savininkui, tačiau byloje nėra nustatyta, kad atsakovės įstatymo apimtyje suprojektuotas kelio servitutas, kaip nors ženkliai pažeistų pareiškėjo (tarnaujančio daikto savininko) teises. Pareiškėjas savo teisių pažeidimą grindė daugiau deklaratyviais argumentais (nustatytas servitutinis kelias akivaizdžiai trukdys naudotis sklypu, sklypuose nėra pastatų, todėl sklypais naudotis galima ir nesant servitutinio kelio išplatėjimo), tačiau konkrečių savo teisių apribojimo, ar trukdymo atlikti tam tikrus konkrečius veiksmus pareiškėjas nenurodė.

30. Pareiškėjas pagrįsdamas Įsakymo dalies neteisėtumą nors ir nurodė, kad jame pateikta tik bendro pobūdžio informacija, Įsakymas neinformatyvus, jame nebuvo nustatytų servitutinio kelio ribų, pločio, todėl pareiškėjas nesuvokė savo teisių pažeidimo, tačiau, kaip jau minėta, pareiškėjas aktyviai dalyvavo Projekto rengime, kuris vėliau buvo patvirtintas Įsakymu, turėjo teisę pasisakyti, reikšti pastabas, išsiaiškinti suprojektuoto sklypo detales. Vien tai, kad pareiškėjas savalaikiai neišsiaiškino jam rūpimų klausimų, negali būti pagrindu panaikinti Įsakymo skundžiamą dalį.

31. Pareiškėjo į bylą pateiktas (pateiktas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjant atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutarties teisėtumo) NŽT 2018 m. spalio 11 d. raštas Nr. 1SS-2080-(7.5) patvirtina, kad juo pareiškėjui buvo atsakyta į 2018 m. spalio 1 d. skundą dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 48SK-1405-(14.48.111.) dalies, dėl nustatyto servituto, teisėtumo. Priėmus nagrinėti pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas NŽT atsakymo dar nebuvo gavęs, todėl, atsižvelgiant į tai, kad šis sprendimas buvo priimtas pareiškėjo skundą išnagrinėjus ikiteismine nagrinėjimo tvarka, pasisakytina ir dėl šio sprendimo teisėtumo. Atsakovė netenkindama pareiškėjo skundo pagrįstai išaiškino CK 4.119 straipsnio 2 dalies nuostatos taikymą bei teisingai nurodė, kad šiuo atveju servitutas buvo suprojektuotas administraciniu aktu, todėl, nagrinėjamu atveju, ši teisės nuostata nėra aktuali. Taip pat pareiškėjas turėjo galimybę visus jam rūpimus klausimus išsiaiškinti iki pasirašant, jog sutinka su Projektu suprojektuotu ginčo sklypo plotu, tame tarpe ir nustatytu servitutu. Dėl šių argumentų plačiau pasisakytina teismo sprendimo 23–25 punktuose. Įvertinus NŽT 2018 m. spalio 11 d. rašto Nr. 1SS-2080-(7.5) turinį, darytina išvada, kad sprendimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

32. Apibendrinant darytina išvada, kad pareiškėjas skundžiamų administracinių aktu ydingumo neįrodė, todėl jų naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Netenkinus pagrindinių reikalavimų panaikinti skundžiamus administracinius aktus, išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus taip pat negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.