- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-14
- Bylos Nr.
- I1-3398-505/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00476-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Daina Kukalienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. B. su skundu (reg. Nr. DOK-10793) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 22), skundo papildyme (b. l. 47) nurodė bei teismo posėdžio paaiškino, kad 2020 m. vasario 21 d. atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje 5 būrio prausykloje paslydo ant slidžių grindų ir griūdamas į metalinės rusų laikų kriauklės aštrias briaunas susižalojo kairės rankos tris pirštus. Pažymėjo, jog kriauklės, į kurią jis susižalojo, briaunos 2020 m. kovo 18 d. buvo suremontuotos, t. y. palygintos, tačiau, pareiškėjo manymu, vis vien 5 būrio prausyklos kriauklė yra netinkama naudoti. Teigė, kad, neužtikrinus saugių kalinimo sąlygų, dėl patirtos traumos jis patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią nepatogumais, neigiamais išgyvenimais. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 26–29). Nurodė, kad Marijampolės pataisos namuose remontai atliekami nuolat, t. y. pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtų lėšų iš valstybės biudžeto. Teigė, jog nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus ir pan., todėl visiškai suremontuotose patalpose neretai tenka daryti pakartotinį remontą ir ne visada pavyksta atlikti tiek darbų, kiek buvo suplanuota dėl atsiradusių papildomų išlaidų. Pažymėjo, kad prausyklos Marijampolės pataisos namuose yra suremontuotos, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netvarkingų prausyklos patalpų yra tik deklaratyvaus pobūdžio.
Paaiškino, kad 2020 m. vasario 21 d. apie 8.10 val. pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros skyrių teigdamas, kad į kriauklės kraštą įsipjovė kairės rankos II, III ir IV pirštus. Nedelsiant žaizdos buvo sutvarstytos, duota skausmą malšinančių vaistų, pareiškėjas išvežtas į VšĮ Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyrių, o 2020 m. kovo 5 d. konsultuotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės chirurgo. Mano, jog Marijampolės pataisos namuose suteikiamos tinkamos kalinimo sąlygos, kadangi patalpų remontai yra atliekami nuolat. Susižalojusiam pareiškėjui buvo skubiai suteikta medicinos pagalba bei etapavus tęstas tolesnis jo gydymas kitose medicinos įstaigose. Atsakovės atstovo įsitikinimu, pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo) pareigūnų veiksmais, neužtikrinant jam tinkamų (saugių) sveikatai kalinimo sąlygų, atlyginimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog 2020 m. vasario 21 d. Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje 5 būrio prausyklos patalpoje krisdamas į kriauklės aštrias briaunas susižalojo kairės rankos tris pirštus (b. l. 22).
Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas 2020 m. vasario 21 d. gydytojo įrašas (b. l. 12), 2020 m. gegužės 25 d. pažyma „Dėl nuteistojo S. B. sveikatos būklės“ (b. l. 30) bei chirurgo išrašas (b. l. 34).
Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015) 12 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietos patalpos turi būti techniškai tvarkingos, įrengtos ir prižiūrimos taip, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Higienos normos HN 134:2015 12 punktas įpareigoja atsakovą rūpintis tinkamu patalpų įrengimu.
Marijampolės pataisos namai neneigė pareiškėjo teiginių dėl jo susižalojimo į kriauklės kraštą, tačiau atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad kalinimo įstaigoje remontai atliekami nuolat pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtų lėšų iš valstybės biudžeto, taip pat kad prausyklos yra suremontuotos (b. l. 26–27), bei pateikė 2018 m. prausyklų remonto sąmatą (b. l. 43), iš kurios matyti, kad 2018 metais buvo atliekamas 2, 3, 4 ir 5 aukštų prausyklų remontas ir perkamos plastikinės durys, įleidžiama spyna, grindinės plytelės, plytelių klijai ir kita. Į bylą pateiktame Marijampolės pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2020 m. spalio 19 d. tarnybiniame pranešime „Dėl prausyklų kriauklių remonto“ Nr. 14/07K-1817 nurodyta, kad 2020 m. vasario pabaigoje gavus informaciją, jog 5-o būrio nuteistasis susižalojo rankos plaštaką galimai į būrio prausykloje esančią kriauklę, buvo patikrintos šiame ir kituose būriuose esančios kriauklės, plautuvės ir kiti bendrosiose patalpose esantys įrenginiai, paviršiai. Nustatyti neatitikimai reikalavimams buvo nedelsiant pašalinti (b. l. 57). Iš byloje esančio Marijampolės pataisos namų 2020 m. kovo 31 d. rašto Nr. 20/07-512 matyti, jog pareiškėjui pateikus 2020 m. kovo 5 d. skundą dėl netinkamos būklės praustuvės ir slidžių prausyklos grindų, jam buvo paaiškinta, jog sugadintas inventorius yra nuolat remontuojamas arba keičiamas nauju, o dėl netinkamos sanitarinio mazgo priežiūros bendro naudojimo patalpas prižiūrintis ir tvarkantis nuteistasis yra įspėtas (b. l. 36).
Taigi, byloje esantys įrodymai nepaneigia pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad 2020 m. vasario 21 d. Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus 5 būrio prausyklos patalpoje kriauklė buvo netvarkinga. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus 5 būrio prausyklos patalpos inventorius nebuvo prižiūrimas taip, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, todėl pareiškėjo teiginiai, jog dėl aštrių kriauklės briaunų jis susižalojo kairės rankos pirštus, pripažintini pagrįstais ir konstatuotinas Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas. Tokie atsakovės atstovo veiksmai negali būti laikomi teisėtais, todėl atsiranda pagrindas spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl buvusios slidžios grindų dangos 5 būrio prausykloje jo susižalojimo metu, tačiau teismas vertina tai, kad prausykloje naudojamas vanduo, todėl, būdamas apdairus ir rūpestingas, pareiškėjas turėjo suprasti, jog prausimosi metu prausyklos grindys būna šlapios, ir privalėjo šioje patalpoje elgtis atsargiai ir atsakingai. Pažymėtina, kad jokie teisės aktai neįpareigoja pataisos namų pareigūnų prižiūrėti besinaudojančius sanitariniais mazgais nuteistuosius ar veikti kitaip, apsaugant, kad besinaudojantys prausykla nuteistieji būtų atidūs ir išvengtų nelaimingų atsitikimų.
Akcentuotina, kad sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ar nesuteikimo, tinkamo ar netinkamo gydymo (reikiamų vaistų neskyrimo) vertinimas nepriklauso administracinio teismo kompetencijai. Ginčą dėl žalos, kildinamos iš sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, galėtų spręsti pagal kompetenciją Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, veikianti prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Pasinaudojus nustatyta privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, toks ginčas būtų teismingas bendrosios kompetencijos teismui (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 8 d.). Teismas pažymi, kad dėl nurodytų priežasčių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybė ir iš šios paslaugos pareiškėjo kildinama neturtinė žala nagrinėjamu atveju nevertinama.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pareiškėjas nurodo, kad dėl patirtos traumos, neužtikrinant saugių kalinimo sąlygų, jis patyrė nepatogumų, neigiamų išgyvenimų. Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad 2020 m. vasario 21 d. pareiškėjas patyrė kairės rankos trijų pirštų traumą (b. l. 30). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl kairės rankos pirštų susižalojimo būtų kreipęsis į Psichologinės tarnybos specialistus dėl patirtų nepatogumų, neigiamų dvasinių išgyvenimų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju negalima vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėjo skunde nurodyti negalavimai – išgyvenimai kilo būtent dėl konstatuoto pažeidimo, tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl patirtos kairės rankos pirštų traumos galėjo patirti fizinių nepatogumų ir išgyvenimų, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Teismas sprendžia, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala dėl konstatuotų neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų vertintina 300 Eur, ir ši suma yra pakankama pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti. Vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad vertinti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą jo prašoma didesne pinigų suma, nei teismo ginčo atveju nustatyta, pareiškėjo patirtų nepatogumų ir neigiamų išgyvenimų kontekste nėra pagrindo (ABTĮ 56 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo S. B. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti S. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Likusios skundo dalies netenkinti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.